Paruošė GEDIMINAS VAKARIS

KOLŪKIŲ VARGAI

     Lietuvoje traktorininkas per dieną nupjauna penkiolika hektarų pievų. Įpusėjus vasarai, su šienpjove dirbama dvidešimt keturias valandas. Ištisą parą gaminami žolės miltai. Žmonės kolūkiuose dirba trimis pamainomis. Per pamainą paruošiama 10-15 tonų pašarų.

     "Tiesa” skundžiasi, kad sparčiai dirbant, išryškėja įvairūs nesklandumai. Darbą trukdo atsarginių dalių stoka. Netinkamai pataisytos mašinos daugumoje kolūkių neleidžia dirbti ištisą parą. Kolūkiai stokoja prityrusių meistrų. Nepalankūs pavasario orai neleido įsėti daugiametės žolės. Sėjama pavėluotai vienmetės žolės, kurios duos papildomo pašaro.

     Birželis Lietuvoje buvo lietingas. Daug [kur kolūkiuose išsimalė keliai. Jais važiuojant, sugenda sunkvežimiai. Sunku pasiekt pievas, nes jos apsemtos. "Tiesa” rašo, kad, nežiūrint sunkumų, žemdirbiai atkakliai ruošia pašarus. Sunkiai dirbama, bet pavasarį pašarų pritrūksta. Iš alkanų karvių primelžiama tik 2720 kg pieno. Šiemet pašarų ruošimas trukdomas lietaus, bet "Tiesa” tikisi, kad iš karvės bus primelžta 3000 kg pieno.

     Už greitą pašarų paruošimą yra įsteigta pereinamoji taurė. Ją gauna kolūkiai, įvykdę šienainio gamybos planą. Kolūkiečiai, skubėdami įvykdyti planą ir dar su kaupu, nekreipia dėmesio į kokybę. Pasitaiko, kad prie šienainio ir siloso tranšėjų nepaklojama šiaudų ir, vežant žolę, įsimaišo purvo. Purvas pablogina šienainio ir siloso kokybę. Dėl didelės oro drėgmės kai kuriuose ūkiuose dėl netinkamo vėdinimo sukrautas šienas genda. Žemės ūkio ministerija įsako, kad suvežtą šieną reikia patikrinti ir imtis priemonių jo gedimui sustabdyti. Šienapjūtei paspartinti kolūkiai turi į šį darbą įjungti visus kolūkiečius, o taip pat miestų, rajonų centrų, draugijų, įmonių ir apylinkių gyventojus. Ruošiant pašarą, visuose ūkiuose kruopščiai nupjaunami pagrioviai, pakelės, paupiai ir miško aikštelės.

* Lietuvos respublikoje tris dienas viešėjo Indijos teisingumo ministras ir keli Indijos parlamento nariai. Jie buvo supažindinti su Lietuvos teisingumo ministerija ir Vilniaus miesto įžymybėmis.

*    Lietuvos studentams įteikti valstybiniai apdovanojimai. Pažymėjimus gauna darbštūs bei veiklūs draugijų nariai, o taip pat aukštus laimėjimus pasiekę moksle.

*    "Tiesoje” rašoma, kad Kaišiadorių rajone pradėjo veikti nauja asfalto įmonė. Joje dirba gan didelis būrys žmonių. Visa asfalto gamyba vyksta mašinų pagalba.

*    Prieš penkerius metus Rokiškyje susikūrė antialkoholinė draugija "Ąžuolas”. Šios draugijos tikslas — atkalbėti žmones nuo alkoholinių gėrimų vartojimo. Draugija stengiasi išplėsti savo veiklą įmonėse ir kolūkiuose. Šiam tikslui ruošiamos turiningos paskaitos ir bendros šeimyninės vakaronės. Pastebėta, kad vakaronės labai veiksmingos, nes jos suartina žmones ir išsklaido nerimą. Vakaronėse praleidžiamas linksmai laisvalaikis be alkoholio. Lietuvių posakis: svetys į kambarį — butelis ant stalo. Šis paprotys gali būti pakeistas, suradus naujus žmonių bendravimo bei pasilinksminimo būdus. Žmogaus pagerbimą arba kokio gražaus įvykio paminėjimą ne būtinai turi lydėti alkoholis.

*    Liepos mėn. Vilniuje įvyko architektūros paroda, pavadinta "Miestų ir gyvenviečių statyba bei tvarkymas”. Joje dalyvavo Latvijos ir Estijos atstovai. Estijos skyriuje parodyti Talino olimpinio miestelio vaizdai. Latvijos — mažesniųjų miestelių bei rajonų išplanavimas. Lietuvai atstovavo Vilniaus Lazdynai, Karoliniškės ir Elektrėnai. Buvo išstatyta pėsčiųjų perėjos Kaune ir Šiauliuose bei senojo Vilniaus universiteto aplinka ir išplanavimas.

*    Mažeikių naftos perdirbimo įmonė visiškai patenkina Lietuvos respublikos poreikius. Pradėti įrengimai bitumo gaminimui. Jį pradėjus gaminti, respublika turės užtektinai medžiagos asfaltavimo darbams, o naftos skyrius galės pagaminti labai aukštos kokybės benziną.

*   Vilniuje "Vaga” išspausdino bibliografinį lietuvių rašytojų žodyno pirmąjį tomą. Knyga turi 773 puslapius. Šiame tome yra pavardės nuo A iki J. Jame aprašoma apie 170 rašytojų, pradedant M. Daukša ir baigiant šių dienų literatais, gyvenančiais Lietuvoje ir tremtyje. Žodyną ruošė apie 57 žmonės, rinkdami knygas ir straipsnius. Užbaigtas žodynas apims apie penkis šimtus lietuvių rašytojų.

*    A. Vienuolio Žukausko gimimo šimtmečiui paminėti jau sudaryta komisija, kuriai vadovauja Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos pirmininkas A. Maldonis. Šimtmetis sukanka 1982 m. balandžio 7 d. Pirmame pasitarime apsvarstyta renginiai Lietuvoje ir už jos ribų.

*    Kuršėnuose paminėta L. Ivinskio 170-tosios gimimo metinės. L. Ivinskis buvo pirmasis lietuviško kalendoriaus autorius ir leidėjas. Minėjimo dalyviai aplankė jo kapą. Miesto mokykloje buvo suruošta įdomi jo išleistų kalendorių paroda.

*    Panevėžyje konservų kombinatas iš pirmo derliaus žaliųjų žirnelių pagamino 33 tūkstančius indelių. Žiemai panevėžiečiai planuoja pagaminti apie du milijonus stiklainių. Savo gaminių sąraše jie turi per 60 pavadinimų. Šiemetinė naujiena — "Juodjūrietiškas padažas” ir obuolių košė su cinamonu.

*    Mažeikiuose alyvos apdirbimo mikrorajone jau pastatyta dvidešimt daugiabučių namų. Šiemet planuojama dar pastatyti septynis.

*    Kaune auto meistrams surengtos varžybos. Jose dalyvavo ir kitų respublikų meistrai. Pirmąsias vietas laimėjo kauniečiai: Laimutis Tušauskas ir Algimantas Kliunka.

*    Vilniečiai teatralai buvo išvykę į Švenčionis padėti žemdirbiams ruošti pašarus. Dirbant buvo dainuojama, o vakarais rengiama meninė programa.

*    Vilniuje Pilies skersgatvyje buvo surengta tapybos meistrų paroda. Ant senovinės gatvelės namų sienų iškabinta apie du šimtai paveikslų. Paroda skirta "prisiminti 37-tosioms metinėms nuo Vilniaus miesto išvadavimo iš hitlerinių okupantų”.

*    Klaipėdos uosto pietinėje dalyje pradėta statyti Lietuvos jūrų laivininkystės jūreivių mokykla. Nauja mokykla ruoš laivynui jūreivus ir įvairius uosto specialistus. Prie mokyklos bus 424 vietų bendrabutis su sporto sale ir valgykla.

*    “Tiesa” savo vedamajame rašo, kad dvasinis tarybinės visuomenės gyvenimas vis įvairėja ir turtėja. Šiuos nuopelnus ji priskiria kultūros veikėjams, literatūros ir meno žmonėms. Rašytojai rašo naujas knygas, menininkai į klausytojus prabyla per koncertus bei televiziją. Jų tikslas yra "ugdyti ir skiepyti šviesaus ir laimingo rytojaus idealus”. Per menininkus siekiama didesnio komunistinio žmonių auklėjimo. "Tiesa” šaukia, kad meninius pasireiškimus, kaip Poezijos pavasariai, Muzikos rudenys, Dailės ir Kino dienos, Teatrų savaitės, įvairios šventės ir kiti didžiuliai renginiai turi pasitarnauti komunizmo kūrimui ir tvirtinimui Lietuvos respublikoje. Menininkams patikėtos "priešakinės linijos”. Pabaigoje vedamojo "Tiesa” nusiskundžia ir beveik koneveikia menininkus, kad jie į viešumą iškeliauja idėjiniu požiūriu bestuburiais. Menkaverčiai jų kūriniai, kuriuose stingsta ryžtingos idėjos ir tvirto nusistatymo. "Tiesa” ieško priežasties, kodėl šiems kūriniams į visuomenę atkeliami vartai. Visą kaltę sumeta meno vertinimo komisijoms ir leidinių redakcijoms, kad šios nedrįsta tarti griežtesnio žodžio. Jos kartais pamiršta komunistinę liniją ir nepajėgia sutelkti daugumos apie komunistų partiją.