Paruošė GEDIMINAS VAKARIS
LIETUVOS DAILININKAI
Tarybų Lietuvos dailininkų sąjunga dešimto suvažiavimo dienomis turėjo 669 narius. Per paskutiniuosius penkerius metus į sąjungą buvo priimta 98 nariai. Jaunieji dailininkai turi atskirą susivienijimą, kuriam priklauso 334 dailininkai. Daugumas dailininkų gyvena ir kūrybiškai dirba Vilniuje ir Kaune. Nemažai dailininkų gyvena Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.
1977-1981 metais Lietuvos respublikoje buvo surengtos 799 dailės kūrinių parodos. Buvo daug kilnojamųjų parodų. Vilniaus ir Kauno dailės parodų salėse buvo planingai rengiamos sąjunginės ir tarprespublikinės parodos. Buvo keičiamasi dailės kūriniais su kitomis respublikomis.
SKULPTŪROS PARODOS
Vasaros pradžioje Palangoje, Pionierių aikštėje, atidaryta paroda po atviru dangumi. Tokia paroda Lietuvoje surengta pirmą kartą. Joje buvo išstatyta 28 skulptūros. Šioje parodoje dalyvavo ir kitų respubliką skulptoriai.
MUZIKO ALEKSANDRO KAČANAUSKO JUBILIEJUS
Gegužės 31 d. sukako 100 metų nuo žymaus lietuvių muzikinės kultūros ugdytojo, kompozitoriaus ir dainininko, dirigento ir pianisto, vargonininko ir pedagogo Aleksandro Kačanausko gimimo.
Metinių išvakarėse Kaune, Menininkų namuose, ir Vilniuje, Lietuvos valstybinės konservatorijos didžiojoje salėje, įvyko minėjimai bei koncertai. K. Petrausko memorialiniame muziejuje Kaune šiai sukakčiai paminėti buvo atidaryta paroda. Joje buvo galima pamatyti daug A. Kačanausko rankraščių, nuotraukų, plokštelių, knygų. Tarp vertingesnių dokumentų buvo dainos "Kur bėga Šešupė”, kuri 1910 m. Peterburge įvykusiame lietuviškos muzikos konkurse buvo įvertinta pirmąja premija, rankraštis; viena pirmųjų lietuviškų plokštelių su A. Kačanausko vadovaujamo vokalinio kvarteto įrašais. Šiame kvartete dainavo ir jis pats.
Atsiminimuų vakarui Kauno menininku namuose vadovavo kompozitorius A. Kubiliūnas. Apie A. Kačanausko veiklą kalbėjo muzikologas V. Juodpušis. Prisiminimais pasidalijo profesoriaus mokinys V. Indrikonis, kompozitorius V. Lauručas, A. Kačanausko duktė A. Kačanauskaitė-Zaborienė. Kompozitoriaus kūrinių koncerte dalyvavo A. Kačanausko mokinės: J. Truncaitė-Kaušakienė, padainuodama "Vai gražu”, "Sesuo žydrioji Vilija”; J. Vasionytė — "Neskink žiedų” ir ariją ir A. Ponkielio operos "Džokonda”, kuri paruošta vadovaujant A. Kačanauskui; G. Apanavičiūtė — "Kad aš našlaitėlė”, "Graži tėvyne mano”, "Vilnelė”, "Pradalgiuose”; H. Znaidziliauskaitė — du preliudai iš ciklo "Močiute mano” pianinui; V. Cepkus — "Tėviškės vaizdelis”, "Ir išaušo”, "Tų mergelių dainavimas”; A. Krikščiūnaitė — duetas "Nesek sau rožės”; A. Stulgys pjeses — "Siuntė mane motinėlė” ir "Prie Nemunėlio”. Akompanavo E. Jelesina ir V. Korys.
Minėjimo dieną gausus būrys A. Kačanausko talento gerbėjų aplankė kompozitoriaus kapą Petrašiūnų kapinėse. Buvo padėta daug gėlių.
Valstybinėje konservatorijoje A. Kačanausko minėjimą įžanginiu žodžiu pradėjo konservatorijos rektorius prof. J. Karnavičius.
Minėjimo dalyviai turėjo progos pamatyti kaunietės skulptorės D. Danytės sukurtą A. Kačanausko skulptūrinį portretą.
Visose iškilmėse bei minėjimuose dalyvavo kompozitoriaus žmona S. Kačanauskienė.
JAUNIEJI AKTORIAI
Pagal įprotį pasitinkant vasarą, pirmiesiems susitikimams su žiūrovais į sceną išėjo Lietuvos valstybinės konservatorijos aktoriaus meistriškumo katedros diplomantai. Jų buvo šešiolika — 24-toji laida. Jaunieji aktoriai, prieš atsiimdami diplomus, vilniečiams parodė penkis spektaklius. Visas kursas vaidino spektaklyje "Liudvikas Keturioliktasis”. Be vaidybos, jaunieji aktoriai parodė ir kitus savo gabumus: dainavimą, šokį ir scenos judesį.
KIAULIENOS ĮMONE
Kėdainių rajone, Josvainių kolūkyje, kur prieš keletą metų buvo tuščios lygumos, šiandien pastatyta daug ūkinių pastatų. Tai pirmasis rajone "kiaulienos fabrikas”. Manoma, kad per metus pro šią įmonę praeis 27 tūkstančiai bekonų. Įmonė įrengta labai moderniai, ir vienas darbininkas galės prižiūrėti daugiau kaip po 2 tūkstančius kiaulių.
KLAIDINGA PARDUOTUVĖS REKLAMA
Jau treti metai Druskininkuose yra parduotuvė "Raigardas”. Sakoma, kad puošnus pastatas, skyriai tvarkingi, patogiai išdėstytos prekės. Tačiau trečiame aukšte reklamuojamos kojinės neparduodamos. Tos prekės — kojinės ir puskojinės yra antrame aukšte. Per šią neteisingą reklamą klaidinami pirkėjai jau treti metai, ir niekas nepasirūpina atitaisyti klaidos.
ATKURIAMOS FRESKOS
Pasvalio rajone pradėta restauruoti buvusių Joniškėlio dvaro rūmų posėdžių salės senieji sienų piešiniai. Buvo nustatyta, kad posėdžių salės nišose yra 19 a. tapytų figūrų. Rūmai statyti 18 a. Daug kartų atnaujinti, nišose buvę senieji tapiniai ne sykį uždažyti. Labai sunykusius sienų tapimus restauruoja jauni dailininkai: Vytautas Trase-vičius ir Vladas Kvašys. Atnaujinti rūmai bus panaudoti Žemdirbystės mokslinio tyrimo institutui.
PARODA VILNIAUS PILIES SKERSGATVYJE
Pilies skersgatvyje atidaryta respublikinė paprastų žmonių tapybos paroda. Paroda skirta Vilniaus miesto išvadavimo iš vokiečių 38-osioms metinėms. Ant senos gatvelės sienų iškabinta 170 paveikslų, kurių autoriai yra paprastų žmonių meno draugijos nariai.
KETURI DAILĖS DEŠIMTMEČIAI
Išspausdinta didelė knyga apie lietuvių dailę. Tai pirmas tokio pobūdžio veikalas, apimąs lietuvių dailės vystymosi laikotarpį — pirmuosius 20 a. dešimtmečius. Tuo laikotarpiu vyko pirmosios lietuvių dailės parodos, subūrusios išsiblaškiusius dailininkus. Šie pirmieji dailininkai davė pirmutinius pagrindus lietuvių dailei.
Knygos autoriai įtikinamai atskleidžia lietuvių dailės kūrimosi kelią. Šioje knygoje jie išryškino pirmuosius to laiko dailininkus, kurie turėjo labai glaudų sąryšį su paprastais kaimo žmonėmis. Apžvelgiama atskirų dailės šakų raida, o žymesniems dailininkams paskirti net atskiri monografiniai skyriai. Ypatingas dėmesys skiriamas 1919-1930 m. dailei. Apie ją išspausdinti straipsniai: "Visuomeninio ir kultūrinio gyvenimo bruožai”, "Dailės kritikos plėtotė”, "Lietuvių meno kūrėjų draugija”, "M.K. Čiurlionio galerija”, "Kauno meno mokykla”. Išsamūs monografiniai skyriai skirti M. K. Čiurlioniui, A. Žmuidzinavičiui, P. Kalpokui, J. Šileikai, K. Šklėriui, J. Vienožinskiui, V. Didžiokui, K. Šimoniui, P. Rimšai, J. Zikarui, G. Bagdonavičiui, P. Galaunei. Monografinio pobūdžio apybraižos apie Adomą Varną, V. Jomantą, V. Dubeneckį, R. Jakimavičių pateikiamos pirmą kartą. Atskirai išnagrinėta Vilniaus krašto lietuvių dailė. Leidinys atskleidžia ryšius su kaimyninių tautų menu. Čia atsispindi kai kurių kraštų įtaka. Pirmųjų parodų dalyviai mokėsi Peterburge, Rygoje, Varšuvoje ir JAV meno mokyklose.
Labai vertingi knygos priedai, kuriuose pateikti nagrinėjamo laikotarpio dailės parodų sąrašai. Knygoje spausdinama 30 spalvotų ir 312 paprastų iliustracijų. Jų sąrašas pateikiamas lietuvių, rusų ir anglų kalbomis.
Pirmąjį veikalo tomą išspausdino spaustuvė "Vaga”. Šio tomo autoriai: I. Karso-kaitė, I. Kostkevičiūtė, J. Mackonis, A. Savickas, A. Valiuškevičiūtė, Z. Žemaitytė. Laukiamas antras tomas, kuris jau baigiamas ruošti.
KAUNO PARKAS
Kauno Vytauto kultūros ir poilsio parkas įkurtas 1946 m. Parkas užima 20 ha plotą. Jame kasmet apsilanko daugiau kaip pusė milijono žmonių. Parke dirba 88 sričių žmonės. Jame daugiausia auga ąžuolai. Jam lygaus nėra visoje respublikoje. Šiame parke mažai yra skirta vietų sportui ir aikštelių vaikams, Daugiausia dėmesio kreipiama įkultūros renginius. Dainų slėnyje susirenka daugiau kaip 9 tūkstančiai žmonių. Į mokymosi centrą renkasi žmonės, norintieji išmokti vairuoti mašiną, skambinti gitara, pianinu arba kitais muzikos instrumentais. Čia gali išmokti ir skaniai virti, o taip pat padengti pietums stalą. Parkas atidaras ištisus metus. Numatoma, kad sutvarkyta Nemuno sala ties Karmelitais bus prijungta prie parko. Tada bus dar daugiau paįvairinimų net pagal lankytojų amžių ir išsilavinimą. Daugiau dėmesio bus skirta menui, steigiamos dailės studijos. Paįvairinta veikla žiemą.
VAIKŲ KNYGŲ ŠVENTĖS
Vienas turiningiausių Knygos bičiulių draugijos renginių — vaikų knygos šventės. Jos vyksta daugelyje miestų ir rajonų kultūriniuose centruose. Pas vaikus atvyksta rašytojai, dailininkai, aktoriai ir poetai. Knygos bičiulių draugija yra visur laukiama, ypač vaikų ligoninėse. Ši draugija ruošia vaikams žaidimų kambarius ir padovanoja daug vaikiškų knygų.
KOMUNISTŲ PARTIJOS NUSISKUNDIMAI
A. Čepys ir kiti Mažeikių rajono saviveikliniai tyrė padėtį rajone. Jie "Tiesoje” parašė, kad rajone dar pasitaiko blogo šeimininkavimo atvejų. Netinkamas šeimininkavimas kartais niekais paverčia daugelio žmonių darbą. Norint įvykdyti partijos keliamus uždavinius, reikia sutelkti visas dirbančiųjų ir visų pirma komunistų jėgas. Šis yra vienintelis kelias aprūpinti maisto pro-dūktais visus gyventojus. Tuo tarpu Mažeikių rajone dar daug kas nepadaryta, keliant žemdirbystės kultūrą. Rajone vidutinis grūdinių kultūrų derlingumas sumažėjo 8 procentais, o bulvių — net 36 procentais. Pieno — 5 procentais mažiau. Daroma išvada, kad nėra sėkmingo kaimo socialinių reikalu sprendimo. Per mažai jaunimo įtvirtinama kaime. Jį reikėtų siųsti mokytis į žemdirbių mokyklas. Tik šešiuose rajono ūkiuose yra lopšeliai-darželiai. Dar daug reikia padirbėti, kad kiekvienas ūkis turėtų valgyklą bei kitas kultūrinio-buitinio aptarnavimo įstaigas.
ŽURNALAS “LAIKAS IR ĮVYKIAI” APIE “KOMBINATORIUS”
Šių dienų gamyba vis dar neišvengia sudėtingumų ir sunkumų. Stinga žaliavos, apvilia transportas, nelepina gamta. Kartais padėtis atrodo beviltiška.
Šaukoto kolūkio gyvulių penėjimo kompleksui nuolat stokodavo kombinuotųjų pašarų. Kai sandėlininkė priminė darbininkams, kad pašarus reikia labai taupyti, visos teisingai suprato, ir, deja, negreit įsitikino, kad ji meluoja. Liaudies kontrolieriai padėjo demaskuoti sandėlininkės nesąžiningumą. Susitarusi su vairuotoju, ji pagrobė kombinuotų pašarų ir pardavė juos Daugėlaičių parduotuvėje.
Praėjusio pavasario sėjai "Artojo” kolūkio vairuotojas vežiojo prie sėjamųjų kviečius. Pajutęs, kad ūkio vadovas jo netikrina, 650 kg grūdų parsivežė namo. Tačiau buvo išaiškintas. Partijos rajono komiteto skyrius neišmanė, kaip pateisinti. Pasakė, kad jis buvo pašalintas iš TSKP.
Taip pat LKP rajono komiteto biuras pasielgė, nagrinėjęs kandidato į TSKP narius Alberto Rimkevičiaus bylą. Mat jis, bandymų stoties ūkio kiaulių pirmininkas, kartu su pašarų skirstymo vairuotoju Albertu Luščiku pardavė vogtų kombinuotųjų pašarų.
Grįžkime į Šaukoto kolūkį. Čia išvados nebuvo padarytos. Pernelyg pasitikėta materialiai atsakingais asmenimis. Tinkamai nesutvarkyta kontrolė ir apskaita. Ir, žinoma, atsirado liaudies turto grobstytojų. Sandėlio vedėja L. Chomskienė drauge su savo vyrų sistemingai vogė koncentruotus pašarus, pieno miltelius ir parduodavo spekuliantams.
Gerai dirba liaudies kontrolieriai. Radviliškio rajone yra 121 grupė ir 15 liaudies kontrolės postų, kuriuose iš viso 1883 žmonės. Tai didelė jėga, kuri, partinėms organizacijoms vadovaujant, šalina netvarką.
Pernai Pociūnėlių kolūkio liaudies kontrolierių grupė, vadovaujama Danutės Vėgėlienės, nustatė, kad trūksta 58 kiaulių. Taip pat buvo išaiškinta ir grūdų vogimas. Kaltininkai buvo surasti, ir nuostoliai ūkiui atlyginti.
Su grūdų nuostoliais javapjūtės metu griežtai kovota "Spindulio”, "Šušvės”, "Artojo” kolūkiuose, Daugėlaičių tarybiniame ūkyje, Baisiogalos įr Veriškių ūkiuose. Čia grūdai pateko į aruodus. Tai nemažas liaudies kontrolierių nuopelnas.
Pociūnėlių kolūkio liaudies draugovininkai, vadovaujami pirmininko pavaduotojo Kęstučio Žiniaus, sulaikė pavojingą nusikaltėlį Antaną Kizą. Šis pilietis 1981 m. įvairiuose respublikos rajonuose apvogė daug parduotuvių: vieną valgyklą, nuvarė keturis automobilius ir apiplėšė tris butus.
Liaudies draugovininkai Radviliškio turguje sulaikė 25 smulkius spekuliantus. Jie išaiškino, kas prekiauja alkoholiniais gėrimais, demaskuoti tvarkos pažeidėjai.
Nemaža problemų iškyla ir saugant geležinkelio krovinius. Radviliškio geležinkelio stotis priima, praleidžia, suformuoja ir išsiunčia gana daug traukinių. Čia ištisas paras dirba žmonės. Traukinių judėjimo ir pertvarkymo parkas tęsiasi beveik septynis kilometrus, todėl yra nelengva krovinius apsaugoti ir labai lengvai pašaliniai pasinaudoja proga.
Pastebima, kad vis dar nemaža vagysčių prekybos srityje. Pernai Šiaulėnų parduotuvės vedėja Gražina Stulginskaitė ir pavaduotoja Gražina Visockienė padarė nuostolių beveik už 22 tūkstančius rublių. Liūdnai pagarsėjo Pašušvio taupomosios kasos vedėja Nijolė Adomaitytė, kuri pasisavino 17 ir pusę tūkstančio rublių.
Nors skaudu, bet tenka konstatuoti, kad tarp grobstytoje pasitaiko ir žmonių su partiniais bilietais.
Galima pridurti, kad kai kuriems žmonėms partinis bilietas — tam tikra priedanga.
DAR APIE DRUSKININKUS
Druskininkų kurorte dirba 300 gydytojų ir apie 700 darbuotojų su viduriniu išsilavinimu. Kurorto gydomųjų priežasčių klausimais yra rašoma 17 kandidatinių ir 3 daktarinės disertacijos. Daugiau kaip 30 gydytojų praktikantų atlieka praktiką.
Jau šiandien apie 80 tūkstančių ligonių gauna medicinišką pagalbą ir gydymą. Šiais metais daugiau kaip 2 milijonai gaus fizioterapijos pagalbą.
DRUSKININKŲ KURORTAS
Šis kurortas — Lietuvos respublikos pasididžiavimas. Vien tik praėjusiais metais jį aplankė 120 tūkstančių ekskursantų ir keliautojų.
Praėjusių metų pabaigoje Druskininkuose vyko Lietuvos architektūros sąjungos miestų planavimo ir statymo komisijos posėdis. Jame buvo aptarti tolimesni miesto planai. Suvažiavusieji pasidžiaugė, kad mieste jau kyla nauji pastatai. Tęsiami Nemuno krantinės tvarkymo darbai. Nuo Jaskonių kaimo į miestą tiesiami vandentiekio tinklai. Tiesiama nauja Sodų gatvė. Bus pradėta vaikų sanatorijos "Saulutė” išplėtimo ir 150 vietų respublikinės aklųjų draugijos sanatorijos darbai.
Kurorte bus išplėstos ir sudarytos sąlygos bei galimybės dirbti, ilsėtis ir gydytis.
ŽINIOS IŠ KLAIPĖDOS
Neužšąlantį Lietuvos uostą Klaipėdą prekybos linijos sieja beveik su 200 pasaulio uostų. Šiandien čia galima pamatyti laivų, kuriuose plėvesuoja daugiau kaip 30 valstybių vėliavų.
Šių metų navigacijoje Nemuno laivynas, kuriame yra daugiau kaip 120 laivų, gavo galingą vilkiką — ledlaužį "Rusnė”.
Daugiau kaip 20 koncertų jūroje pernai surengė Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetų dėstytojų skyrius. Koncertai jūroje teikia žvejams žvalumo, padeda dirbti toli nuo gimtųjų namų.
Kasmet pavasarį apie 30 hektarų pievų Nemuno žemupyje užlieja vanduo. Apie 80 tonų karšio, sterko ir kitokios žuvies per trejus žūklės metus šiuose pagalbiniuose vandens telkiniuose sužvejoja Rusnės žuvininkystės ūkis.
SUSISIEKIMAS VILNIUJE
Vilniuje daug padaryta susisiekimui miestuose pagerinti. Šiais metais praplėstas ir atnaujintas troleibusų bei autobusų parkas. Nutiesti nauji keliai sujungė pačius tolimiausius miesto kampelius. Didėja ir keleivių srautai. Vilniuje vien troleibusais šiemet per pirmąjį pusmetį kasdien buvo pervežama po 523 tūkstančius keleivių. Vilniuje bendras troleibusų linijų ilgis yra 323 km. Yra keleivių, kurie, darydami sandorą su savo sąžine, stengiasi už kelionę neatsilyginti.
Keleiviai iš sostinės vykstantys prie Baltijos krantų jau spėjo pastebėti naują grakštų lanko formos pėsčiųjų tiltą, permestą per Kauno-Klaipėdos magistralę. Tiltas visiškai baigtas statyti šių metų pavasarį.
ŠIŲ METŲ VASARA
Lietuvoje pirmasis vasaros mėnuo nustebino kontrastingais orais: kaitra, liūtimis, šalnomis ir gana stipriais vėjais.
Birželio pradžia buvo nepaprastai lietinga, ypač rytinėje respublikos dalyje. Lietų atnešė ciklonas, susiformavęs šiaurės Italijoje. Birželio penkioliktąją lietus apėmė visą Lietuvos respubliką. Be perstojo lijo dvi dienas ir tris naktis. Birštone pastebėtas viesulas, kuris jokių nuostolių nepadarė.
• Kolumbo vyčiai 1981 m. labdarai ir kitiems geriems tikslams suaukojo 41,7 mil. dol.
• Izraelio daliniams užėmus vakarinę Jordano upės pusę, prieš šią okupaciją demonstravo Betliejaus universiteto studentai. Izraelis neribotam laikui universitetą uždarė. Universitetas yra katalikų institucija, įsteigta prieš 9 metus.