Paruošė GEDIMINAS VAKARIS
BURIUOTA PLATELIŲ EŽERE
Vasaros pabaigoje tris dienas Platelių ežere vyko buriavimo regata. Joje dalyvavo plateliškiai ir sportininkai iš Panevėžio, Kauno, Klaipėdos, Kapsuko ir kitų miestų bei rajonų. Iš viso regatoje dalyvavo 60 buriuotojų.
XIX IR XX AMŽIŲ AUDINIAI IR DRABUŽIAI
Iki spalio vidurio Kaune, Paveikslų galerijoje, buvo atidaryta paprastų žmonių meno paroda, pavadinta "Devynioliktojo ir dvidešimtojo amžių audiniai ir drabužiai”. Šioje parodoje buvo parodyta kaimo audėjų ir mezgėjų rankdarbiai iš M. K. Čiurlionio dailės muziejaus atsargų. Buvo išdėstyta beveik du šimtai tautinių drabužių, staltiesių, lovatiesių, rankšluosčių, siuvinėtų gūnių. Atstovauta visiems Lietuvos etnografiniams kampeliams. Parodoje taip pat buvo galima pamatyti ir šių dienų paprastų žmonių meistrų darbus.
MUZIKOS ŠVENTĖ MOKSLEIVIAMS
Kiekvienų mokslo metų pradžioje Telšiuose, Plungėje ir Kretingoje vyksta įprastinė muzikos šventė moksleiviams. Ją surengia Valstybinė filharmonija. Lektoriai supažindina moksleivius su Filharmonijos veikla, meno grupėmis ir atlikėjais. Filharmonijos ir operos solistai, skaitovai ir instrumentalistai surengia koncertus.
MOKO AKMUO
Moko akmuo, vadinamas Puntuko broliu, yra Tauragnų apylinkėje, netoli Tauragno ežero. Sis didelis akmuo, porą metrų išlindęs iš žemės, stūkso Pakalnių kolūkyje, Vosgelių kaimo galulaukėje. Šį milžiną, kurio aukštis keturi metrai ir ilgis penki su puse, neseniai į žemės paviršių iškėlė Puntuko bendro sodo sodininkai.
LIETUVOS GARLAIVIAI
Pirmieji Nemune garlaiviai pasirodė 1854 metais. Dabar Lietuvos vidaus vandenimis plauko 26 krovininiai upių laivai ir 20 keleivinių.
Ilgiausia keleivinė linija Lietuvos vidaus vandenyse Kaunas - Klaipėda. Jos ilgis 272 kilometrai. Trumpiausia — Klaipėda-Smiltynė. Jos ilgis vienas kilometras. Keleiviniai laivai plaukia iš Kauno į Plokščius, Nidą, Rumšiškes, Birštoną. Iš Vilniaus laivai plaukia į Valakampius. Iš Druskininkų į Liškiavą.
Nemunas vadinamas "žydriąja Lietuvos gatve”, kuria judėjimas nenutrūksta nei dieną, nei naktį.
ATNAUJINAMI PLUNGĖS DVARO RŪMAI
Rūmai atnaujinami pagal paminklų atnaujinimo instituto vyriausiojo projektų architekto D. Griciaus projektą. Interjero beveik nelikę, o nuotraukų, graviūrų, vaizduojančių jį, beveik nėra muziejų, archyvų bei bibliotekų saugyklose, todėl yra prašoma visuomenę padėti. Visus, kurie ką nors prisimena apie buvusį rūmų interjerą, arba turį kokios nors vaizdinės medžiagos, prašoma kreiptis į Paminklų konservavimo institutą.
Buvusio Plungės dvaro rūmai — vienas įdomiausių 19 amžiaus pabaigos neorenesanso architektūros paminklų Lietuvoje. Rūmai buvo pastatyti 1887 m. architekto Karlo Lorenco kunigaikščio Mykolo Oginskio lėšomis. Jų interjerus puošė lipdyba, tapybos pano, puošnios krosnys, apie 100 Oginskių giminės portretų. Čia buvo Žemaitijos krašto archeologų radinių, numizmatikos rinkinys, archyvas ir turtinga biblioteka. Šiuose rūmuose muzikos meno mokėsi ir orkestre grojo M. K. Čiurlionis. Ilgainiui, praūžus dviem pasauliniams karams, rūmai buvo gerokai apnaikinti, ypač nukentėjo jų interjeras.
ARCHEOLOGINIAI KASINĖJIMAI VILNIUJE
Vilniaus senamiestyje, K. Giedrio gatvėje, vyksta archeologiniai kasinėjimai. Šie kasinėjimai yra didžiausi iš Vilniuje kada nors atliktų. Jie atskleidžia ne vieną Vilniaus istorijos lapą iš 13-19 amžių statinių liekanų. Kasinėjimuose rasta sidabrinė moneta, kurioje pavaizduoti Gedimino stulpai. Kiti radiniai — daugiau kaip tūkstantis keraminių šukių ir sveikų įvairių amžių dirbinių: olandiška pypkė, fajanso lėkštės, Slionsko ąsočiai, Reino bokalas, molinės keptuvės, taupyklės, kokliai. Iš viso 8000 vienetų, kurie patraukia savo piešiniais, pavidalu ir spalvomis.
Apie šį Vilniaus kampelį jokių rašytinių šaltinių nelikę. Yra spėjama, kad iki 1387 m. čia buvo daržai. Vėliau Jogailos privilegija žemė atiduota Vilniaus vyskupui. 1604 m. kūrėsi jėzuitai. Jie pastatė Ignaco bažnyčią, namus, pirtį ir kalvę.
Manoma, kad šie archeologiniai radiniai papildys muziejų rinkinius, ir istorikai suras daug naujos vertingos medžiagos apie Vilniaus miesto istoriją.
TELEFONAS LIETUVOJE
Šiandien Lietuvos kaime yra per 200 tūkstančių telefonų. Ūkiuose ir kaimo gyvenvietėse šimtui gyventojų tenka 8 telefono aparatai. Vilniuje šimtui gyventojų — 20 aparatų, Šalčininkuose — 40, Trakuose — 33, Prienuose — 28, Zarasuose — 30, Alytuje — 12, Simne — 10, Švenčionėliuose ir Vievyje — 6, Kazlų Rudoje — 5.
LIETUVOS VARGONAI
Neseniai baigta atnaujinti du istoriniu ir meniniu požiūriu vertingus instrumentus
— Panevėžio ir Šešuolių (Ukmergės raj.) bažnyčių vargonus.
Panevėžio vargonai yra statyti 1887 m. žymaus lietuvių vargonų meistro Juozo Radavičiaus. Jų atnaujinimas užtruko dvejus metus. Šešuolių bažnyčios vargonai — nežinomo autoriaus. Jie buvo labai apleisti. Abiejų instrumentų skambesį numatyta užrekorduoti šiuo metu leidžiamoje plokštelių serijoje — Lietuvos vargonai.
MUZIEJUS MOKYKLOJE
Panevėžio 2-oje vidurinėje mokykloje iškilmingai buvo atidarytas 1934-36 m. čia dirbusios Salomėjos Nėries muziejus. Jo projektą paruošė architektė I. Mumšienė. Muziejuje yra 500 eksponatų, pasakojančių apie poetės gyvenimą, pedagoginę ir literatūrinę veiklą Panevėžyje. Muziejuje pastatytas Salomėjos Nėries biustas, sukurtas skulptoriaus J. Narušio.
LIETUVOS GALIŪNAI ĄŽUOLAI
Kiekvienas medis savaip gražus, savaip įdomus ir naudingas. 16 amžiuje Lietuvoje ąžuolynai sudarė 15-20 procentų visų medžių. Jie pirmavę po eglių, pušų, juodalksnių. Praėjo keli šimtmečiai, ir Lietuvoje miškų kelis kartus sumažėjo. Šiandien juose ąžuolynų likę tik vienas procentas.
Paprastas ąžuolas Lietuvoje yra iš gausios 600 rūšių pasaulyje turinčios genties atstovas. Ąžuolo vardas Lietuvos vardynuose randamas net 74 kartus. Pats dažniausias — Ąžuolyne, kuriuo vadinama 15 kaimų. Dažni yra Paąžuoliai (10), Ąžuolytė (9), Ąžuolija (7), Paąžuolė (5), Ąžuolinė (5). Lietuvoje teka trys Ąžuolupiai ir dvi Ąžuolupės bei kiti ąžuolų upeliai. Telkšo keturi ežerai: Ąžuolija — Žemaitijoje netoli Vaiguvės, Ąžuolynas — Kaišiadorių rajone, Ąžuolinis — Zarasų rajono Degučių apylinkėje ir Ąžuolo Kelmas — Dusetų apylinkėje.
Menkai atrodo parkas, kuriame nėra ąžuolų. Vilniaus universiteto botanikos sode, pritaikomame Kairėnų parke, universiteto sukakčiai miškininkai pasodino 400 ąžuolų medyną. Universiteto Daukanto kieme pasodino ąžuoliuką, atvežtą iš S. Daukanto tėviškės.
Ąžuolų šeima Lietuvoje turi daug galiūnų su savo išvaizda, likimu, legendomis. Beviršūnis Mingėlos ąžuolas Plungės rajone. Neseniai vėtros aplaužytas buvęs dviliemenis Gedimino ąžuolas Raudonės parke. Glitiškių parko ąžuolas Vilniaus rajone. Alkūnų ąžuolas Molėtų rajone. Plačiašakis Plokščių ąžuolas Kretingos rajone. Garsusis Perkūno ąžuolas Plungės parke. Stavario ir Zervynų ąžuolai Dzūkijos smėlynuose. Paežerių ir Zyplių parkų ąžuolai Sūduvoje. Paežerių parko ąžuolas Vilkaviškio rajone. Jam per 300 metų. Visiems gerai žinomi Stelmužės ir Baublio ąžuolai.
Ąžuolai yra net poetų apdainuoti. Jų vardas dažnai minimas liaudies dainose:
"Oi, sūneli dobilėli,
Ko pavirtai ąžuolėliu?
Ko pavirtai ąžuolėliu,
o žirgelis šiauriu vėju?”