Spausdinti

Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S.J. Patarėjas — PROF. PETRAS JONIKAS

BARBARIZMAI, ŽARGONAS, TARMYBĖS, NETAISYKLINGAI SUDARYTI ŽODŽIAI

     Rūpindamiesi savo kalbos kultūra, turime rašomojoje ir šnekamojoje kalboje vengti visokių barbarizmų, žargonybių, tarmiškumų, netaisyklingos darybos žodžių, netaisyklingo linksnių bei prielinksnių vartojimo ir t.t.

     Barbarizmai tai yra visi svetimieji kalbos elementai, kurie, nesutikdami su kalbos dvasia ir dėsniais, nusikalsta įprastinei vartosenos normai, užtat laikomi netaisyklingais. Tai gali būti atskiri iš kitų kalbų paimti žodžiai ar žodžių grupės, be kurių lengvai galime apsieiti, nes jiems turime gerų pakaitalų savo kalboje. Pvz.: svietas (=pasaulis', čystas (= švarus), prietelis (= bičiulis), paduška (= pagalvė) ir t.t. Žargonu vadiname tokią kalbą, kuri skiriasi nuo bendrinės kalbos specialiu žodynu, frazeologija bei kitomis savybėmis. Žargoną paprastai vartoja kokia nors žmonių grupė, norėdama išsiskirti iš kitų, o kartais tik šiaip sau iš lengvapėdiškumo arba norint pasirodyti originaliais. Lietuvoje gal daugiausia 5 žargonybes buvo palinkę moksleiviai ir studentai, vartodami, pavyzdžiui, tokius žodžius: bachuras ( =berniukas), chebra ( =draugai, kompanija), univerka (= universitetas), nešti muilą ( =bėgti, greitai pabėgti) ir t.t.

     Mūsų bendrinės kalbos pagrindą sudaro vakarų aukštaičių pietiečių tarmė. Kai kurie žodžiai ir iš kitų tarmių yra įjungti į bendrinę kalbą, bet daugumas kitų tarmių elementų, turinčių atitikmenis vakarų aukštaičių pietiečių tarmėje (bendrinės kalbos pagrinde), vadinami tarmybėmis. Tarmybes kartais galima vartoti poezijoje, grožinėje literatūroje, bet kasdieninėje kalboje, ypač laikraščiuose, žurnaluose, moksliniuose veikaluose, jų reikėtų vengti. Štai vienos kitos tarmybės pavyzdžiai: kūlis (=akmuo), pylė (=antis), grobai (=žarnos), mokina (= moko), mokinasi (=mokosi), mėgiamas ( = mėgstamas), drūčiai ( =smarkiai) ir t.t.

     Plečiantis ir augant civilizacijai, prireikia naujų žodžių, naujų terminų. Tad naujų žodžių daryba nuolat vyksta, bet ne visuomet sėkmingai. Nauji žodžiai turi būti sudaromi pagal tam tikrus kalbos dėsnius, jeigu tų dėsnių nesilaikoma, tai tokie naujadarai bendrinei kalbai nėra priimtini.

     Tokie naujadarai gali būti nevartotini, nes jie padaryti iš netinkamos šaknies, pvz.: ainis (= palikuonis), domė, domesys (= dėmesys), paišyti (=piešti), spausdinys (=spaudinys) ir t.t. Gal daugiausia netaisyklingų žodžių pasitaiko padarytų su netinkamais priešdėliais. Čia pakalbėsime tik apie priešdėlį at-.

     Priešdėlis at- vartojamas, reiškiant: i. veiksmo kryptį kalbėtojo link, pvz.: Atvažiavo daug svečių. Draugas man atsiuntė laišką;

     2.    atskyrimą nuo ko nors, pvz.: Atriek man duonos. Reikia atskirti pelus nuo grūdų. Atlupk lentą nuo sienos;

     3.    atleidimą kokio nors suvaržymo, tam tikrą išlaisvinimą, pvz. Atidaryk duris. Vaikas atsisegė švarką. Reikia atsukti tą sraigtą;

     4.    grįžimą ar grąžinimą į buvusią padėtį, pvz.: Jau vėl gamta atgijo. Gyvuliai labai sulyso, reikės atšerti. Nukirstas medelis vėl ataugo;

     5.    atsilyginimą, pvz.: Už tą skolą aš atidirbsiu. Aš jam už tai negaliu atsidėkoti. Atleisk jam ir neplanuok atkeršyti;

     6.    veiksmo intensyvumą, pvz.: Aš negaliu tuo paveikslu atsigėrėti. Mes tų uogų jau atsivalgėm.

     Bet su šiuo priešdėliu dažnai sudaromi žodžiai ar terminai netaisyklingai. Kartais su juo sudaryti žodžiai yra netaisyklingi dėl to, kad jis dedamas prie netinkamos šaknies, pvz.: atstatyti (= atgauti) jėgas-, atstatyti (=atleisti) iš darbo-, atidaryti ( = atidengti) paminklą.

     Dažniausiai netinkamai pridėtą priešdėlį keičiame kitu, pvz.: atremontuoti (=suremontuoti'), atsiekti (=pasiekti), atžymėti ( =pažymėti) ir pan. Bet gal bus aiškiau, jeigu taisytinus žodžius pailiustruosime pavyzdžiais: Mūsų mokslininkai yra labai daug atsiekę (= pasiekę) įvairiose srityse. Kai kurie yra nepaprastai atsižymėję ( = pasižymėję). Geriausi sportininkai buvo atžymėti (=pažymėti') pagyrimo lapais. Tarnautojas jau atbildėjo (= išbudėjo) šešias valandas ir budėjimą atidavė (= perdavė) kitam. Atėjau ( = Parėjau) namo ir atsivežiau (=parsivežiau labai daug visokių gėrybių. Įstaigoje buvo atžymėti ( = pažymėti, pagerbti) tarnautojai, atidirbę (=išdirbę) po dvidešimt penkerius metus.

     Kartais netaisyklingai sudarytą žodį su priešdėliu at- galime pakeisti tos pačios šaknies žodžiu be jokio priešdėlio, pvz.: Jau suknelė pasiūta, tik siūlės dar neatbaigtos ( = nebaigtos). Pastatė kiaulidę penkiems šimtams atpenimų ( = penimų) kiaulių.

     Kartais tokius netaisyklingai sudarytus žodžius reikia pakeisti visiškai kitais, pvz.: Ši knyga man atnešė (=davė) daug naudos. Šį nuostatą reikia atmainyti ( = pakeisti). Jo atsinešimas ( =pažiūra, požiūris) į gyvenimą labai nerimtas.