Paruošė GEDIMINAS VAKARIS
LIETUVOS MUZIEJININKAS ANTANAS ZABORSKIS (1850-1906)
1900 m. Antanas Zaborskis savo sodyboje, Pašušvio dvare, Krakių valsčiuje, pastatė muziejaus pastatą, kuris išliko iki mūsų dienų. Kai baigė statyti, pasirodė, kad pastatas per mažas. Jis tiko tik eksponatų saugyklai, nes A. Zaborskio muziejinių eksponatų rinkinys buvo labai didelis ir imponuojantis. Neatsitraukdamas nuo savo tiesioginio darbo, vien laisvalaikiu jis surinko Žemaitijoje tiek kultūrinio palikimo vertybių, kurių šiandien nepajėgia surinkti dažnai ir muziejų darbuotojų grupės. A. Zaborskis yra vienas iš nedaugelio muziejinių vertybių rinkėjų, kurio rinkinių didelė dalis išsaugota ir išliko Lietuvoje. Aukštojo mokslo nebaigęs, nes, tėvui mirus, grįžo į namus ir tvarkė tėvo paliktą dvarą. Būdamas dvaro savininku, nusprendė dalį savo dvaro pajamų paskirti Žemaitijos kultūros paminklams gelbėti, muziejinėms vertybėms pirkti. Kitų raginamas, ėmė svajoti savo rinkinius perkelti į Vilnių, bet čia nerado tinkamų rūmų, kuriuos būtų galima pritaikyti muziejui. Mirtis nustelbė visus jo planus. Mirdamas išreiškė paskutinį savo norą, kad jo šeimyna neišblaškytų rinkinių, bet juos visus padovanotų tokiai draugijai, kuri pasižadėtų Vilniuje įkurti muziejų.
Našlė Zaborskienė visus vyro rinkinius 1907 m. padovanojo Mokslo mylėtojų draugijai, kuri stengėsi įsteigti muziejų Vilniuje. 1929 m. iš Mokslo mylėtojų draugijos A. Zaborskio geologijos ir paleontologijos rinkiniai pateko į Vilniaus universiteto Gamtos muziejų, o archeologijos rinkiniai atiteko Universiteto archeologijos muziejui. Likusius ir toliau globojo draugija.
Dalis A. Zaborskio rinkinių liko Pašušvyje, muziejui statytame pastate. Mokslo mylėtojų draugija dėl jų didumo neturėjo patalpų.
A. .Zaborskis buvo surinkęs iš gamtos apie 1200 geologijos ir paleontologijos eksponatų. Iš archeologijos apie 1160 radinių. Iš etnografijos — žemaičių liaudies meno dirbinių: 7 senoviškus moterų kostiumus, apie 130 juostų ir prijuosčių, verpsčių, rankšluostinių, kultuvių, dievukų, kaukių, liaudies muzikos instrumentų. Iš Lenkijos ir Lietuvos istorijos surinko ir paliko apie 5 tūkstančius numizmatikos vienetų. Šiame rinkinyje buvo retų lietuviškų talerių ir dešimt dukatų, kai kurie jų Žygimanto Augusto, Stepono Batoro ir kitų laikų monetos. Paliko labai retus 279 medalius, tris Baltojo erelio ordinus, 18 a. sidabrinį kryžių su Vyčiu, 1831 m. Virtuti militari ordiną. Rusijos 56 medalius ir 1348 numizmatikos eksponatus, iš jų 37 auksinius.
Iš Žemaitijos surinko įvairių senienų: kelis stalinius ir kišeninius laikrodžius, iš kurių du buvo 18 a. auksiniai. Švininių, sidabrinių ir varinių indų. 75 kariškus daiktus. 1863 m. sukilėlių daiktų, tarp jų 5 metalinius antspaudus. 1812 m. rinkinyje buvo Napoleono antspaudas su N raide ir su karaliaus karūna virš jos. Jo rinkinyje buvo keletas Žemaitijos seimelių pareigūnų ir rusų valdininkų mundurų, dėvėtų iki 1841 m., 150 vienetų liturginių drabužių. Paliko apie 300 dailės kūrinių: aliejinių drobių ir akvarelių. Nemaža įvairių 17-18 a. žemaičių kilmės valstybės veikėjų ir karių portretų. Tarp didelių rinkinių buvo degtinės varymo statinės ir saiko statinė, kurioje galėjo tilpti 720 kg rugių.
Antanas Zaborskis paskyrė visą savo gyvenimą, gelbėdamas nykstančius Žemaitijos kultūros paminklus.
VILNIAUS KONSERVATORIJA
Pirmoji Lietuvos aukštoji muzikos mokykla — Kauno konservatorija atidaryta 1933 metų vasario 7-tąją. 1944 rn. rudenį įkurta Vilniaus konservatorija. 1949 m. abi aukštosios mokyklos buvo sujungtos į vieną — Lietuvos valstybinę konservatoriją Vilniuje. 1971 m. įkurti konservatorijos Klaipėdos fakultetai. Šiandien Vilniaus konservatorijoje dirba 210 dėstytojų. Kiekvienais mokslo metais suruošiama apie 300 koncertų.
RUOŠIMASIS DAILĖS PARODOMS
Baigiantis žiemai, įvyko Lietuvos dailininkų sąjungos valdybos susirinkimas. Buvo apsvarstyta artėjantis Lietuvos dailininkų šeštasis suvažiavimas ir pasiruošimas 1983 m. dailės parodoms. Svarstant Dailininkų sąjungos reikalus, paaiškėjo, kad Dailės parodų rūmai gali patenkinti tik trečdalį pageidavimų ruošti juose parodas. Buvo svarstyta, kaip išnaudoti taupiau turintį parodoms ruošti rūmų plotą.
GAMTOS APSAUGA
Į Lietuvos raudonąją knygą įrašyta 30 nykstančių augalų ir 42 gyvūnų rūšys. Nykstantieji augalai Lietuvoje priklauso 18 šeimų. Iš 42 nykstančių gyvūnų rūšių net 31 sudaro paukščiai, 5 — vabzdžiai, 3 — ropliai ir varliagyviai, 2 — žuvys ir 1 — žinduoliai. Žinduoliams atstovauja į Lietuvos miškus grįžęs stumbras. Iš paukščių griežtai saugojamas juodasis gandras, didysis baublys, mažoji gulbė, pievinė lingė, gervė, gaidukas, balinis vėžlys, lygusis žaltys, nendrinė rupūžė, lašiša, šlakis, elniavabalis, kamanė ir kt. gyvūnai, kurie įrašyti raudonoje knygoje.
Kad būtų išsaugoti tai rūšiai ar rūšių grupei būdingi biotopai, steigiami draustiniai ir rezervatai. Šiandien Lietuvoje yra per 170 įvairios paskirties botaninių, botaniniu-zoologiniu, ornitologinių, ichtiologinių, kraštovaizdžio, geologinių draustinių, 3 rezervatai ir vienas nacionalinis parkas. Valstybės įstatymais saugomų teritorijų plotas — apie 3000 hektarų. Kasmet steigiami nauji rezervatai ir draustiniai. Didinamas jau veikiančių rezervatų plotas. Norima Lietuvą padaryti pavyzdžiu visai Tarybų Sąjungai.