•    Anglijoje ir Valijoje 1982 m. įšventinti 62 nauji kunigai, dvylika daugiau negu 1981 m. Tuose kraštuose yra apie 4.300.000 katalikų, kuriuos aptarnauja daugiau kaip 4700 kunigų. Šiemet yra 532 klierikai, tai 15 daugiau negu praėjusiais metais.

•    Vakarų Vokietijos vyskupai kreipėsi į Sovietų sąjungos vyriausybę, ragindami visiems toje šalyje gyvenantiems krikščionims užtikrinti įsitikinimų ir tikėjimo laisvę, išleisti kalinamus ir internuotus, laikomus arešte už tikėjimo laisvės skelbimą. Vyskupai įsakmiai paminėjo du kalinamus lietuvius kunigus. Tą reikalavimą plačiai paskelbė spaudos agentūros.

•    1982 m. JAV vedybų buvo 2,5 milijonai, t.y. dviem procentais daugiau negu 1981 m., o perskyros sumažėjo keturiais procentais. Jų buvo 5,1 kiekvienam 1000 gyventojų.

•    Japonijoje, Hirošimos mieste, vasario 25 d. buvo atidengtas paminklas popiežiui Jonui Pauliui II, prisimenant jo apsilankymą tame mieste. Paminklą iš balto Carraros marmuro sukūrė vienas japonų skulptorius.

•    Seinų parapijos lietuviams popiežius perdavė savo sveikinimus ir apaštališką palaiminimą, dėkodamas už simbolinę jų vardu įteiktą dovaną — tautinių raštų audinėlį. Jį įteikė Romos lietuviai: teologijos studentas Putrimas ir B. Vileišytė. Popiežiaus vardu laišką parašė valstybės sekretoriaus pavaduotojas arkiv. Martinez.

•    Margaret Heckler, JAV prezidento paskirta vadovauti Sveikatos ir žmonių tarnybos departamentui, yra nusistačiusi prieš negimusių kūdikių žudymą.

•    Lenkijos prezidentas Henryk Jablonskį oficialiai pakvietė popiežių lankytis Lenkijoje. Lenkijos žinių agentūra paskelbė, kad jis lankysis birželio 16-22 d.

•    Baltimorės arkivyskupijoje nuo vasario 16 iki kovo 4 d. buvo suorganizuota maldų diena už Lietuvą.

•    Italijos valstybinis radijas vasario 16 d. išvakarėse savo plačiai pamėgtą programą “Religinio susimąstymo akimirksniai” paskyrė Lietuvai.

•    Palaimintosiomis paskelbtos trys vienuolės: Marija Gabrielė Sagheddu, mirusi 1939 m.; Faustina Constantini, mirusi 1787 m., ir Jadvyga Borzecka (lenkė), Kristaus prisikėlimo vienuolių kongregacijos steigėja, gimusi Gardine 1863 m., mirusi 1906 m.

•    Bulgarijos žvalgybos agentas Iardan Marantov, 48 m., pasitraukęs 1981 m. į vakarus, prancūzų įstaigoms pareiškė, kad sąmokslas nužudyti popiežių Joną Paulių II buvęs sudarytas KGB ir Bulgarijos žvalgybos. Tai jis patyręs iš aukšto bulgarų pareigūno, kuris pareiškė, jog žudikas buvo parinktas turkų dešinysis, kad nebūtų įtarimo. Jis buvo numatytas nužudyti, kai tik nužudys popiežių.

•    Lech Walensa, Solidarumo sąjūdžio vadovas, vykdydamas savo įžadą, su žmona, vaikais ir dešimčia kitų buvusių internuotų buvo nuvykęs į Čenstakavą prie stebuklingo Dievo Motinos paveikslo. Jis ten paliko bronzos medalį, kuriame pavaizduota perverta kraujuojanti širdis. Jis ten perskaitė visų atvykusiųjų pasiaukojimą: “Tavo globai, Dievo Motina, pavedu savo širdį, savo mintis ir darbus, Gdansko miestą ir visą savo tėvynę. Tau, o Marija, pavedu ne tik šią simbolinę širdį, bet ir tėvynę, visus jos rūpesčius, skausmus, kančias, ypač jos viltis susilaukti šviesesnės ateities. Ypatingu būdu tavo globai pavedu visus kalinamus ir internuotus savo brolius, kuriems reikia pagalbos. Globok mūsų tėvynę ir padėk, kad joje įsiviešpatautų visuotinė santarvė, tarpusavio solidarumas ir laisvė. Padaryk, kad tavo rankose būčiau įrankis, tarnaujant tėvynei ir Katalikų Bažnyčiai Lenkijoje”.

•    Sovietų Sąjungoje nuo 1982 m. pradžios už savo politinius ir religinius įsitikinimus kas mėnesį yra suimama 20-25 asmenys. Apie tai skelbia Vokietijoje rusų kalba leidžiamas žurnalas “Kontinent”.

•    Naujame Bažnyčios teisyne buvo numatoma palikti tik dvi privalomas šventes, tačiau paskutinėmis dienomis popiežius Jonas Paulius II tai pakeitė, ir sausio 25 d. paskelbtasis naujas teisynas nustato 10 privalomų švenčių, bet vyskupams paliekama teisė gauti Šv. Sosto leidimą jų skaičių sumažinti. JAV-se nuo samiau buvo laikomasi šešių privalomų šventų dienų katalikams per metus.

•    Vatikane jaučiamas prielankumas, minint 500 m. Šv. Kazimiero mirties sukaktį, išleisti specialų pašto ženklą. Projektą tam pašto ženklui paruošti pakviestas dail. Romas Viesulas. Bus prašoma išleisti 100, 200 ir 300 lirų vertės. Tuo reikalu rūpinasi mūsų vyskupai, ir tam palankus arkiv. P. Marcinkus.

•    Buvęs Italijos karalius Umberto mirdamas Torino drobulę, j kurią, kaip tikima, buvo suvyniotas Kristaus kūnas ir kurioje atsimušė Kristaus kančios ženklai, padovanojo Vatikanui.

•    Nikaragvos marksistinė vyriausybė uždraudė transliuoti Velykų pamaldas, jei jos pirma nėra leistos cenzoriaus.

•    JAV Gallup organizacija, apklaususi 1500 gyventojų, susekė, kad daugiau kaip 70% amerikiečių pasisako, jog ių ryšys su Kristumi stiprėja, apie 55% kasdien širdy kalbasi su Dievu, 60% pareiškė, jog jie neabejoja, kad Kristus vėl ateis į pasaulį.

•    Varšuvoje viena aikštė pavadinta kardinolo Stepono Višinskio vardu.

•    JAV-se ima stigti kunigų. Prieš porą dešimtmečių JAV-se klierikų, besiruošiančių kunigystei, buvo 48.000. Dabar — 12.000, o iš jų tik apie 60% išeis j kunigus. Dabartinis JAV kunigų amžiaus vidurkis yra 56 metai, o šio šimtmečio pabaigoje numatomas kunigų amžiaus vidurkis 73 metai.

•    Kun. Edward Charles Bradley, jėzuitas, yra drauge ir gydytojas. Jo tėvas buvo policininkas. Ji 1941 m. nušovė piktadarys. Motina ėmė tarnauti Bell telefonų bendrovėje ir sūnų išleido į medicinos mokyklą. Karo metu jis įstojo į laivyną ir tapo pilotu bei laivyno gydytoju. Vėliau Stockholme specializavosi širdies indų srityje ir buvo pakviestas dėstyti Kalifornijos universitete, Los Angeles mieste. Vietnamo karo metu atostogų jis nuvyko į Saigoną, apsigyveno kaimely pas jėzuitus. Daug padėjo gydydamas nuo džiovos ir polijo neturtėlius. Pagaliau pats įstojo į jėzuitus ir 1979 m. tapo kunigu. Dabar jis darbuojasi šiaurinės Filadelfijos skurdžių rajone, net vykdamas į namus ligoniui padėti, už tai gaudamas keliasdešimt centų.

•    Varšuvoje balandžio 17 d. daugiau kaip 70.000 tikinčiųjų dalyvavo šv. Mišiose, kurias po atviru dangumi prie studentų Šv. Onos bažnyčios aukojo Lenkijos primas kard. Glemp.

•    “U.S. Catholic” žurnalo redaktoriaus pavaduotoja Sheryl Frances Chen pasiryžo įstoti į trapisčių vienuolyną. Ji, išvykusi į Santa Rita abatiją, Sano-

ita, Arz., pradės postulantės gyvenimą. JAV-se yra tik keturi moterų trapisčių vienuolynai. Jų regula gana griežta. Jos keliasi melstis 3 val. nakties.

•    Nuo enciklikos “Pacem in terris”, nurodančios tikros taikos pagrindus, balandžio 11 d. suėjo 20 m.

•    Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas yra marijonas vysk. Liudas Povilonis. Apie Lietuvos vyskupų bendrą atsilankymą Vatikane ir susitikimą su popiežiumi paskelbė visos didžiosios pasaulio agentūros: Reuter, Associated Press, France Press ir kitos. Balandžio 23 d. vyskupai per Maskvą grįžo į Lietuvą.

•    Danijos užsienio reikalų ministerija paskelbė, kad jų valstybė nepripažįsta Pabaltijo valstybių įjungimo į Sovietų Sąjungą.

•    Norvich vyskupijos, Connecticut valstijoje, Teisingumo ir taikos komisija pasiuntė laiškus Religinių reikalų tarybos įgaliotiniui Vilniuje Anilioniui, Sovietų Sąjungos Religinių reikalų tarybos įgaliotiniui Krojedovui Maskvoje ir Sovietų ambasadoriui Vašingtone Dobryninui. Laiškuose protestuoja prieš kun. Svarinsko suėmimą ir reikalauja, kad jis būtų paleistas.

•    Europos parlamento vasario mėn. posėdyje buvo iškeltas religijos persekiojimo klausimas Lietuvoje.

•    Penki JAV senatoriai ir šeši kongresmenai V. Petkų ir 7 kitus kovotojus dėl žmogaus teisių Sovietų Sąjungoje nominavo Nobelio premijai.

•    Kardinolų komisija, apsvarsčiusi Vatikano banko jungimą su Ambrosiano banko bankrotu, nusprendė, kad arkiv. P. Marcinkus negali būti kaltinamas ryšium su tuo.

•    Japonijoje brazilui arkiv. Helder Camara buvo įteikta 84.000 dol. Nivvano taikos premija. Ši premija yra skiriama pirmą kartą. Arkiv. Camara buvo parinktas iš daugelio kandidatų.

•    Čekoslovakijoje balandžio mėn. pradžioje komunistų kontroliuojama vyriausybė areštavo 22 vienuolius pranciškonus.

•    Popiežiaus Jono XXIII beatifikacijos byla eina prie galo ir gali būti užbaigta šiais Šventaisiais metais. Du stebuklai per jo užtarimą buvo pripažinti arkivyskupijos beatifikacijos tribunolo. Kardinolų komisija turės dar nuspręsti apie jo dorybių hero-iškumą.

•    Indijoje iš 684 mil. gyventojų katalikų yra 111/2 milijono, kas sudaro 1,6% visų gyventojų. Indijoje yra 11.700 katalikų kunigų, 2.500 brolių vienuolių ir 46.300 seselių. Veikia 18 kunigų seminarijų, kuriose kunigystei ruošiasi apie 2000 jaunuolių.

•    Švedijoje yra apie 125.000 katalikų, paskirstytų į 33 parapijas. Katalikai neseniai pasistatė naują katedrą. Švedija šiemet užmezgė diplomatinius santykius su Vatikanu, nusiųsdami savo ambasadorių.

•    Popiežius Jonas Paulius II balandžio 8 ir 9 d. privačioje audiencijoje priėmė į Romą balandžio 6 d. atvykusius Lietuvos vyskupus: Liudą Povilonį, Vincentą Sladkevičių, Romualdą Krikščiūną ir Antaną Vaičių bei Vilniaus arkivyskupijos administratorių kun. Antaną Gutauską. Į Vatikaną nebuvo atvykęs vysk. Julijonas Steponavičius, kuris nuo 1961 yra iš Vilniaus ištremtas į Žagarę.

•    Škotijoje balandžio 10 d. mirė ilgametis tos šalies lietuvių kapelionas prel. Juozas Gutauskas, sulaukęs 83 m. Jis leido “Išeivių draugą”, rašinėjo į “Ateitį”, “Židinį”.

•    Massachusetts valstija atšaukė seną įstatymą, kuris draudė prekiauti sekmadieniais.

•    Jonas Paulius II numato birželio mėnesį lankytis Lenkijoje ir ten paskelbti palaimintuoju karmelitą Josef Kalinkovvskį, kuris mirė 1907 m. turėdamas 42 m. amžiaus. Paskelbimas numatomas Krokuvoj.

•    Popiežius Jonas Paulius II balandžio 22 d. priėmęs Lietuvos vyskupus, pažymėjo, kad jam žinoma lietuvių katalikų ištikimybė. Priminė šv. Kazimiero sukaktį, paminėjo sunkumus, su kokiais dabar susiduria Lietuvos tikintieji, o pabaigoje lietuviškai pasakė:

     “Pagaliau, Brangieji Broliai, baigdamas šį savo žodį, prašau jus: sugrįžę į tėvynę, perduokite mano sveikinimą, besiveržiantį iš mylinčios širdies, perduokite mano tėvišką padrąsinimą visiems kunigams, Dievui pasiaukojusiems vyrams bei moterims, Kunigų seminarijos auklėtiniams ir visai ištikimai lietuvių tautai. Savo nuostabiu pavyzdžiu ir toliau visi teliudija nepalaužiamą tikėjimą, pagrįstą viltį ir nenugalimą meilę; teliudija uolumu ir pasiaukojimo dvasia.

     Pasakykite, kad su jais esu savo širdyje, kad myliu juos, dalyvaudamas jų kančiose bei džiaugsmuose.

     Katalikiškąją Lietuvą pavedu Švenčiausios Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, globai. Karštai meldžiuosi, kad šventasis Kazimieras ypatingu būdu gintų visus ir ypač globotų Lietuvos jaunimą.

     Maldaudamas Viešpatį, visokio gėrio davėją ir “visokios paguodos Dievą” (2Kor l,3), kad visą lietuvių tautą gausiai apdovanotų savo dangiškomis malonėmis, su meile jums suteikiu Apaštalinį Palaiminimą”.

     Audiencijoje dalyvavo vysk. Liudas Povilonis, vysk. Vincentas Sladkevičius, vysk. Romualdas Krikščiūnas, vysk. Antanas Vaičius ir Vilniaus kapituliarinis vikaras kun. Algirdas Gutauskas.

•    Vatikano šveicariškosios sargybos viršininku paskirtas majoras Roland Buch, 42 m., šveicaras, vedęs, 5 vaikų tėvas. Laisvalaikiu jis studijuoja sociologiją Angelicum universitete. Pakeltas į pulkininko laipsni. Ligšiolinis Vatikano sargybų viršininkas pulk. Franz Pfyffer von Antishofen pasitraukė į pensiją.

•    Vengrijoje vienuolynų gyvavimas labai apsunkintas. Jėzuitai oficialiai buvo krašto valdžios panaikinti, bet dar jų yra 94, daugiausia vyresnio amžiaus. Dar veikia benediktinai, pranciškonai, pijorai, tačiau dėl priespaudos vienuolių skaičius nuo 1950 m., kada buvo 11.000, dabar sumažėjęs perpus.

•    Už geriausią 1982-1983 m. religinį veikalą Ateitininkų federacijos 2000 dol. premija paskirta kun. dr. Pr. Gaidai už knygą apie arkiv. T. Matulionį: “Nemarusis mirtingasis”. Jury: kun. dr. T. Žiūraitis, V. Gureckienė, K. Čižiūnas, A. Radžius, A. Vaičiulaitis. Mecenatas — kun. dr. J. Prunskis.

•    Airių sąjūdžiai “Community Concern” ir “Christian Consultative Council”, vadovaujami adv. T.C.G. O’Mahony, pasiryžo ištremtam vysk. J. Steponavičiui nuvežti dovaną — Švč. M. Marijos statulą, tačiau Sovietų atstovybė atšaukė leidimą delegacijai su statula vykti į Lietuvą. Šiemet sausio 10 d. su sovietų dvasiškių delegacija į Airiją atvykus prel. J. Žemaičiui, jam buvo įduota ta statula nugabenti vysk. J. Steponavičiui. Maskvoje muitinė tą statulą sulaikė, tačiau po ilgų derybų pavyko gauti leidimą statulą į Lietuvą įvežti. Ši dovana vysk. J. Steponavičiui buvo priglausta Šiluvos Dievo Motinos šventovėje.    J. Pr.

ATEINANČIŲ METŲ EKSKURSIJA

     Ateinantieji metai mums, lietuviams, yra ypatingi — sueina 500 metų nuo šv. Kazimiero mirties. Manėme ta proga organizuoti kelionę j Romą, bet kadangi tokią kelionę jau organizuoja specialus komitetas, tai mes netrukdysime. Galvojame vykti vėliau, kai Romoje bus Šventųjų metų užbaigimo iškilmės. Dar nieko tikro dabar negalime pasakyti, bet planuojame vykti į Romą ir į Šventąją žemę maždaug nuo Verbų sekmadienio iki Atvelykio. Tai būtų dviejų savaičių įdomi ir prasminga ekskursija. Apie tai plačiau parašysime kitame numeryje. Bet kas tokia kelione domėtųsi, galite jau ir dabar pranešti.