Spausdinti

Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S.J. Patarėjas — PROF. PETRAS JONIKAS

NETINKAMAS PRIEŠDĖLIŲ VARTOJIMAS

     Praėjusiuose "Laiškų lietuviams” numeriuose esame rašę apie įvairių priešdėlių netinkamą vartojimą. Dar liko pakalbėti apie priešdėlius pra-, pri-, su- ir už-.

Žodžiai su priešdėliu pra- turi įvairių reikšmių: i. Judėjimas pro šalį, laiko ėjimas, pvz.: Pro miestą prašvilpė traukinys. Praėjo jau daug metų. 2. Prasiskverbimas pro ką nors, pvz.: Saulė prasiskverbė pro debesis. Jau prasikalė vaiko dantukai. 3. Padarymas kokio nors tarpo ar skylės, pvz.: Basliu jam praskėlė galvą. Vinis pradūrė automobilio padangą. 4. Nuvargimas ar pailsimas, pvz.: Pražiūrėjau akeles, prarymojau rankeles. 5. Ko nors netekimas, pvz.: Jis pragėrė visą savo turtą ir prarado sveikatą. 6. Kokios nors nenormalios padėties pašalinimas ar perėjimas į normalią padėtį, pvz.: Jau pragiedrėjo diena, tai eisiu siek tiek prasivėdinti. Ar jau pravilkėjai naują kostiumą? 7. Pralenkimas, nurungimas, veiksmo intensyvumas, pvz.: Visi barėsi, vienas kitą prarėkdami. Tas senis dar daugelį pragyvens. 8. Tam tikra veiksmo trukmė, pvz.: Visą dieną prasibastė po mišką. 9. Veiksmo pradžios nurodymas, pvz.: Jau tuoj prašvis pavasaris ir pražydės gėlės. 10. Parodymas kokio nors veiksmo trumpumo, mažumo, pvz.: Jis ir man apie tai puse lūpų prasitarė.

     Žinoma, dar būtų galima surasti ir daugiau šio priešdėlio vartojimo atvejų, bet kartais, ypač nusižiūrėjus į kitas kalbas, šis priešdėlis vartojamas mūsų kalbai nepriimtinu būdu. Tai paaiškės iš pavyzdžių.

     Man buvo pavesta pravesti ( = suorganizuoti, surengti) suvažiavimą. Tas kunigas pravedė (=vedė) labai daug rekolekcijų. Skautininkas Algis labai sumaniai pravedė laužą ( = vedė laužą, vadovavo laužui). Studentas labai puikiai pravedė (= atliko) jam patikėtą darbą.

     Sportininkas prabėgo (=bėgo, nubėgo) 1oo m per 10 sekundžių. Savo nauju veikalu rašytojas labai pragarsėjo (= pagarsėjo). Niekas negali pramatyti (= numatyti), kas gali atsitikti ateityje. Daina labai įspūdingai praskambėjo ( = skambėjo, nuskambėjo). Šis valgis man nepraeina (= nepatinka).

     Priešdėlio pri- vediniai taip pat vartojami įvairiomis reikšmėmis. Paminėsime tik kelis atvejus, 1. Šio priešdėlio vediniai dažnai rodo, kad prie ko nors priartėjama, susiglaudžiama, prisišliejama, pvz.: Popierių prilipdė prie sienos. Vaikas prisiglaudė prie motinos. Raitelis prijojo prie miško. Jie gali reikšti veiksmo kryptį į vidų arba veiksmu pasiekiamą didelį kiekį, gausumą, pvz.: Pripylė pilną maišą grūdų. Prisirinko pilna salė žmonių. 3. Šių vedinių žymimas veiksmas gali reikšti nuvargimą, nusibodimą, prisisotinimą, pvz.: Motule, tu privargai, kol mane užauginai. Esu pavargęsšiandien labai daug prisilaksciau. Kiek ji priraudojo, kiek prikentėjo! 4. Šie vediniai kartais gali reikšti veiksmo menkumą, nepakankamumą, pvz.: Jis šiek tiek neprigirdi. Aš jo trupučiuką privengiu.

     Su šiuo priešdėliu taip pat pasitaiko nemaža netaisyklingų vedinių. Kai kuriuos reikia keisti visai kitos šaknies žodžiais. Štai keletas pavyzdžių: Rytoj mums prisieis ( = reikės) važiuoti į miestą. Turėtum ir tu prisijungti prisidėti) prie bendros visų nuomonės. Pernai mūsų draugija priskaičiavo (= turėjo) šimtą narių. Toks vaiko išdykavimas gali privesti prie nelaimės (= sukelti nelaimę). Šį darbą reikėtų kaip galima greičiau privesti prie galo (= užbaigti, pabaigti, atlikti). Tai įvyko pripuolamai (= atsitiktinai).

     Gan dažnai netaisyklingomis reikšmėmis vartojami žodžiai priimti, prileisti, pristatyti. Pvz.:

     Šiuos vaistus reikia priimti (= gerti, vartoti) tris kartus per dieną. Taip jau priimta (=įprasta) sakyti. Visuomenė labai palankiai priėmė ( = sutiko, įvertino) šį romaną. Reikia priimti dėmesin ( = atsižvelgti, įsidėmėti, atkreipti dėmesį), kad tai yra dar tik pradžia numatytos veiklos.

     Kai kurie, norėdami pataisyti hibridą daleiskim (jis sudarytas su nelietuvišku priešdėliu da-), vartoja prileiskim, bet tai yra taip pat negerai. Užuot sakius daleiskim ar prileiskim, reikėtų sakyti tarkim, sakykim, įsivaizduokim ir pan., pvz.: Prileiskim (=Sakykim, įsivaizduokim), kad tu teisingai pasielgei. Aš net negaliu prileisti ( = įsivaizduoti) tokios minties.

     Šis žodis prileisti tinka vartoti priartėjimo, pilnumo ir kt. reikšmėmis: prileisti prie egzaminų, prileisti į tvenkinį žuvų ir pan.

     Priešdėlinis veiksmažodis pristatyti yra vartojamas daugeliu reikšmių, bet dabartiniu metu, ypač tarp jaunesniosios kartos, jo vartojimas labai paplito ir nebūdinga lietuvių kalbai reikšme. Pirmiausia pažvelgsime į tuos atvejus, kur šis veiksmažodis vartojamas taisyklingai. "Dabartinės lietuvių kalbos žodynas” (Vilnius, 1972) mini šiuos atvejus: 1. greta pastatyti, prišlieti: Pristatė kopėčias prie lango. 2. pastatyti pastatą, prišliejant prie kito: Prie tvarto pristatė vištidę. 3. daug pastatyti: Kambarys pristatytas gėlių. 4. pastatyti daug pastatų: Mieste pristatyta daug naujų namų. 5. nugabenti: Nupirktos prekės pristatomos į namus.

     6. nugabenus pateikti: Fabrikui pristatyta dvi tonos linų. 7. teikti, rekomenduoti: Jį pristatė apdovanojimui. 8. priversti, pavesti ką daryti: Pristatė jį prie darbo. 9. supažindinant pasakyti pavardę, pareigas ar kt.: Pristatė naują tarnautoją. Pristatyk man savo draugąaš jo dar nepažįstu. Kartais vartojama ir sangrąžine forma: Prisistatyk kas esąs.

     Tai turbūt ir visi atvejai, kur šis veiksmažodis yra vartotinas ir gyvoje žmonių kalboje užtinkamas. Tačiau dabar pradėta šis žodis vartoti ir ten, kur jis visai netinka. Jau dabar yra "pristatoma” ir idėja, ir paskaita, ir mintis, ir klausimas, ir knyga... Pvz.: Šį klausimą paskaitininkas labai įdomiai pristatė (= pateikė). Autorius savo knygoje labai puikiai pristatė ( = išnagrinėjo, išvystė) šią temą. Paskaitininkas pristatė (= pateikė) labai įdomių minčių. Manau, kad šis klausimas buvo pristatytas (= pateiktas) netinkama forma.

     Kalbant apie knygos "pristatymą”, klausimas nėra jau toks aiškus. Kai kurie mėgina aiškinti, kad jeigu galima pristatyti asmenį (t.y. jį supažindinti su kitu), tai dėl ko negalima pristatyti knygos (su ja supažindinant visuomenę)? Gal kada nors kalbininkai ir nusileis, priimdami šį aiškinimą, bet dabar šia prasme dar nevertėtų šio žodžio (pristatyti) vartoti. Su knyga galima visuomenę supažindinti, galima suruošti knygos sutiktuves ir pan.