(Iš F. G. Klopstocko poezijos)
Ne į pasaulių visų vandenynus
Aš pulsiu ir ten siūbuosiu,
Kur pirmųjų saulės sūnų aidi chorai džiaugsmingi,
Kur parpuolę maldoj jie ištirpsta ekstazėj.
Tiktai apie lašą iš kibiro, .
Tiktai apie žemę aš supsiuos ir šauksiu
Tiktai: Aleliuja! Nes lašas iš kibiro
Irgi iškrito iš rankos Aukščiausiojo.
Kai krito iš rankos Aukščiausiojo
Žemės didesniosios,
Kai veržėsi srovės šviesos ir darės Sietynai,
Tu, laše, išsprūdai iš rankos Aukščiausiojo.
Kai šviesos srovės ošė ir darės mūs saulė,
Kai vilnys galingos lyg nuo uolos
Krito iš debesio, juosdamos Šienpjovius,
Tu, laše, išsprūdai iš rankos Aukščiausiojo.
Kas tie milijardai, kas tie miriadai,
Gyveną laše ar gyvenę? kas aš?
Vien Aleliuja Tvėrėjui daugiau negu žemės, kur liejos!
Daugiau nei Sietynai, iš spindulių susilieję. . .
Vertė A. Tyruolis
Friedrich Gottlieb Klopstock (1724-1803) žymus ne tik klasikinės, bet ir moderniosios poezijos pirmtakas, ypač pagarsėjęs hegzametrais parašyta poema “Mesijas”, kur 20 giesmių apgieda Kristaus pergalę. Dėl hegzametro F. G. Klopstockas kartais siejamas su Kristijonu Donelaičiu, kurio “Metai” irgi parašyti hegzametru. Bet Donelaitis buvo pradėjęs rašyti anksčiau, ir jo “Metai” yra savaimingas kūrinys. F. G. Klopstocko poezija pasižymi laisvais ritmais, stipria kalba, ekstatiška, pakilia nuotaika, kaip matyti ir iš šio eilėraščio vertimo. A. T.
