Spausdinti

CHIARA LUBICH

     "Jei kas mane myli, laikysis mano žodžio, ir mano Tėvas jį mylės; mes pas jį ateisime ir apsigyvensime” (Jn 14,23).

     Tuos didžios reikšmės žodžius Jėzus pasakė paskutinės vakarienės metu, jautriame atsisveikinime su apaštalais prieš savo mirtį. Tarp kitų dalykų Jis tik ką buvo pažadėjęs apsireikšti tiems, kurie Jį myli.

     Tada Judas Tadas paklausė, kodėl Jis nori apsireikšti jiems, o ne pasauliui? Apaštalas įsivaizdavo ir tikėjosi, kad Jėzus, apsiskelbdamas viešai nepaprastu būdu, galėtų pakeisti istorijos eigą ir, jo manymu, efektyviau paveikti pasaulio atsivertimą.

     Bet Jėzus kitaip galvojo ir paaiškino, kad Jo apsireiškimas bus paprastas, bet kartu ir ypatingas: kur bus tikėjimas ir meilė, ten į tikinčiųjų širdis ateis Trejybė.

     Išrinktoji tauta ilgai laukė Viešpaties atėjimo, ką gražiai išreiškia šie Šv. Rašto žodžiai: "Džiūgauk ir linksminkis, Siono dukra, nes štai aš ateinu ir gyvensiu tavo viduje, sako Viešpats” (Zak 2,10).

     Atsakydamas Judui, Jėzus nurodė, kaip Jis pasiliks savųjų tarpe po savo mirties ir prisikėlimo. Jis paaiškino, kokius santykius žmonės galės turėti su Juo, būdami vienybėje su prisikėlusiu Viešpačiu.

     Jėzus gali būti ir dabar pavieniame krikščionyje ir bendruomenėje. Jo nereikia laukti ateinant tik ateity. Jis trokšta būti ne tiek statytoje šventykloje, kiek pačioje žmogaus širdyje, kur galėtų būti gyvuoju tabernakuliu, Trejybės buveine.

     Bet kaip krikščionys gali tai pasiekti? Kaip jie gali turėti Dievą savo širdyse? Jie gali Jį turėti mylėdami Jėzų, ne sentimentaline meile, bet gyvendami pagal Jo žodžius.

     Kai krikščionis turi tokią meilę, matomą jo darbuose, Dievas jį pamilsta, ir Trejybė apsigyvena jo širdy. "Jei kas mane myli, laikysis mano žodžio, ir mano Tėvas jį mylės; mes pas jį ateisime ir apsigyvensime”.

     Jono Evangelijoje "žodis” Jėzaus burnoje yra sinonimiškas Jo "įsakymui”. Krikščionis turi laikytis Jėzaus įsakymų, bet jie nėra kokia įstatymų eilė. Juos visus apima vienas — tarpusavės meilės įsakymas. Jį Jėzus parodė, plaudamas savo mokiniams kojas. Dievas įsako visiems krikščionims mylėti vienas kitą, atsiduodant visiškai, kaip pats Jėzus mokė ir darė.

     Kaip mes turime mylėti, kad Tėvas mylėtų mus, ir Trejybė apsigyventų mumyse? Tai mes galime pasiekti, mylėdami vienas kitą visa širdim, tvirtai pasiryžę ištverti.

     Tik taip mylėdami, mes, tikintieji, pradėsime gyventi tuo, giliai siekiančiu, krikščionišku asketizmu, kurio iš mūsų reikalauja nukryžiuotasis Jėzus. Dėka tos tarpusavės meilės ir kitos dorybės žydės mūsų širdyse. Kaip tik tokia meilė ir yra tikriausias krikščionio šventumo matas.

     Ir pagaliau tokios meilės dėka Jėzus, prisikėlęs Viešpats, apsigyvena pavienio krikščionio širdy ir krikščionių bendruomenėje.

Iš anglų kalbos išvertė K. P.