JUOZAS VAIŠNYS, S.J.

     Skaitant arba girdint kalbantis apie Illinois universitete steigiamą Lituanistikos katedrą, galima pastebėti, kad daugeliui yra visai neaišku, kas ta katedra bus, kas joje bus daroma, kokie jos tikslai. Kai kurie mano, kad, įsteigus katedrą, "ten galės mūsų vaikučiai eiti lietuvių kalbos mokytis”. Pernai viena ponia, aplankiusi vasarą Lituanistikos seminarą, paklausė: "Kai bus įsteigta katedra, tai šis seminaras nebus reikalingas?” Aš jai atsakiau: "Ne, ponia, įsteigus katedrą, bus reikalingas ir šis seminaras, ir lituanistinės mokyklos, ir svarbiausia lituanistinė mokykla — šeima”. Katedros pagrindinis tikslas bus aukštesnės lituanistinės studijos ir moksliniai tyrinėjimai (research), mokslinių veikalų ruošimas. Tam tikslui bus reikalingas prityręs, kompetentingas profesorius. Ne būtinai jis turės būti kalbininkas, lietuvių kalbos žinovas; galės būti ir literatas ar istorikas. Tas profesorius rūpinsis, kad atsirastų studentų, siekiančių akademinių laipsnių lituanistikos srityje. Tai pirminis ir pagrindinis katedros tikslas.

     Ar yra galimybių tą katedrą įsteigti? Atrodo, kad yra. Žinoma, tai priklausys nuo organizatorių sugebėjimo, nuo lietuvių dosnumo ir nuo to profesoriaus, kuris bus parinktas. Pagal sutartį, iki šių metų rugsėjo 1 dienos turėjo būti universitetui įnešta 200.000 dolerių. Organizatoriams prašant, šis terminas atidėtas iki lapkričio 4 dienos. Iki 200.000 dabar dar šiek tiek trūksta, bet atrodo, kad iki lapkričio 4 dienos bus surinkta. Kai ši suma bus įnešta, tai universitetas pradės ieškoti tinkamo profesoriaus. Žinoma, čia universitetui patarimų suteiks ir katedros organizatoriai, ir kiti kompetentingi asmenys. Nuo profesoriaus parinkimo gali priklausyti ir katedros ateitis. Jeigu jis bus šiam darbui pasiruošęs, uolus, darbštus, pareigingas, tai žmonės katedros steigimą rems, bet jeigu jis neturės pasitikėjimo, tai ir aukos gali sustoti.

Norvegės ir Norvegija.

     Surinkus ir įnešus tuos 200.000 dol., paskui kiekvienais metais reikės įnešti po 1oo.ooo, iki susidarys 600.000 suma. Tada universitetas prie tos sumos pridės dar 15o.ooo dol. ir pinigus investuos. Iš procentų bus mokama alga profesoriui ir jo sekretorei. Žinoma, reikės kiek palikti ir kitoms išlaidoms.

     Jeigu iki nustatyto termino (1987 m.) nebus surinkta ir įnešta reikiamos sumos, tai katedra nebus steigiama, bet galės būti įsteigta profesūra (Professorship). Šiam tikslui užtektų tik 300.000. Iš tos sumos palūkanų profesorius gautų algą ir galėtų dėstyti.

     Žinoma, daugumui mūsų tautiečių turbūt nebūtų taip svarbus tas mokslinis darias, tie lituanistiniai tyrinėjimai, bet lietuvių kalbos ir kitų lituanistinių dalykų dėstymas mūšų jaunimui, studentijai. Ar ką nors bendra katedra gali turėti su lietuvių kalbos dėstymu Illinois universitete? Atrodo, kad gali.

     Dabar ten lietuvių kalbą dėsto prof. Marija Stankus-Saulaitė. Jai perimant dėstyti šį kursą, universiteto vadovybė pasakė, kad jis galės būti tęsiamas tik tuo atveju, jei susidarys bent 50 studentų. Tiek studentų nėra, bet kurso neuždaro. Kokia čia gali būti priežastis? Kaip tik priežastis gali būti ta, kad ruošiamasi šiame universitete steigti lituanistikos katedrą.

     Kokios gali būti galimybės čia dėstyti lietuvių kalbą, įsteigus katedrą? Gal universitetas ir toliau leis dėstyti šį kursą ir mokės dėstytojui algą, nežiūrint kiek bus studentų. O jeigu nesutiktų, tai gali būti kitokių galimybių. Minėjome, kad iš gautų už įneštą sumą procentų bus mokama alga profesoriui ir sekretorei. Gal būtų galima surasti tokią sekretorę ar sekretorių, kurie galėtų ne tik sekretoriauti, bet ir dėstyti. O gal užtektų pinigų ir dviem profesoriams, ir sekretorei. Pagaliau gal galėtų dėstyti ir tas pagrindinis profesorius šalia savo mokslinio darbo. Nesvarbu, koks profesorius bus parinktas, bet didelis lietuvių kalbos žinovas jis turbūt nebus. Tokio mes čia, išeivijoje, dabar neturime, išskiriant, žinoma, prof. P. Joniką, kuris dėl savo amžiaus ir dėl įvairių įsipareigojimų dėstyti nesutiks. Bet dėstyti pirminiam lietuvių kalbos kursui gal ir nebūtina turėti gerą kalbininką. Visos mūsų dabartinės lituanistinės mokyklos yra "vargo mokyklos”, tad dėl ko ir šalia tos katedros negalėtų būti lietuvių kalbos "vargo kursas”?

     Kai kas mano, kad Jaunimo Centre steigiamas Lituanistikos tyrimo ir studijų centras gali būti konkurentas, gali pakenkti Lituanistikos katedrai. Priešingai — tas tyrimo ir studijų centras galės būti didelė parama katedrai. Jame bus telkiama lietuviškos knygos, žurnalai ir kitokia lituanistinė medžiaga, kuria katedra galės pasinaudoti.

     Rugsėjo pradžioje Toronte buvo Lituanistikos Instituto suvažiavimas. Čia ir paskaitose, ir diskusijose buvo duota daug pavyzdžių, kur iš įvairių universitetų buvo išmestos lietuviškos labai vertingos knygos bei žurnalai. Kai universiteto bibliotekoje pritrūksta vietos arba kai kuriomis knygomis nelabai naudojamasi, po kiek laiko jos išmetamos. Viena ponia pridūrė, kad net ir Kongreso biblioteka Vašingtone panašiai daro. Užtat turėti lituanistinę medžiagą savo rankose yra daug saugiau. Jau kai kurie asmenys yra pažadėję savo turtingas bibliotekas Jaunimo centrui, tad ilgainiui čia gali išsivystyti tikras lietuviškosios kultūros židinys. Jeigu Jaunimo centre ir pritrūktų vietos, tai visuomet yra konkrečių galimybių jį padidinti.


■ Radijo religinė valandėlė, pavadinta “Views of the News”, yra perteikiama per 123 JAV radijo stotis. Ja rūpinasi Catholic Views Broadcasts, Inc., kurios direktorius yra kun. Kenneth Baker, S.J. Šioje pragramoje kalba įvairūs parinkti vyrai ir moterys, savo srities specialistai.

■ Čenstakavoje didžioji aikštė prieš Dievo Motinos šventovę pavadinta Jono Pauliaus II vardu. Tai padaryta komunalinės tarybos sprendimu.

■ Iš Vatikano kardinolas Casaroli per vysk. V. Brizgį atsiuntė popiežiaus Jono Pauliaus II sveikinimą lietuviams, surengusiems Lietuvių dienas Čikagoje.