Paruošė GEDIMINAS VAKARIS
KRAŠTOTYRA
Ukmergės rajone baigta tyrinėti Obelų senkapius. Tyrinėtojai rado tūkstančius vertingų senienų: darbo įrankių, ginklų, papuošalų. Vertingų senienų rasta, tyrinėjant Obelų ežero dugną.
PAVADINIMŲ LENTELĖS
Asmenys, keliaujantieji po Lietuvą, skundžiasi, kad ne visose lankytinose vietose yra pritvirtintos pavadinimų lentelės. Norint sužinoti vietovės ar ežero vardą, reikia klausti vietinių žmonių. Jei nepaklausi — tai liks atmintyje tik ežeras kažkur rytų Lietuvoje. Kai kuriuose rajonuose, kaip Molėtų, Varėnos, Trakų, Ignalinos, didesnių kelių pašonėse arba ežerų pakrantėse pritvirtintos pavadinimų lentelės.
TELEVIZIJOS FILMŲ ŠVENTĖ
Dešimtoje televizijos filmų šventėje, kuri įvyko Alma Altoje, Lietuvos TV muzikinė juosta "Eglė”, skirta vaikams, laimėjo pirmą vietą. "Eglė” sukurta Salomėjos Nėries eiliuotos lietuvių liaudies pasakos motyvais. Filmą režisavo J. Janulevičiūtė.
LIETUVOS ARTISTAI ISLANDIJOJE
Lietuviai artistai su dideliu pasisekimu koncertavo Islandijos pramonės įmonėse, ligoninėse ir mokyklose. Sostinėje Reikjavike buvo surengta lietuvių dailininkų paroda, kurioje buvo rodomi gintaro dirbiniai, medžio drožiniai, tautiniai lietuvių rūbai.
LIETUVIŲ POETŲ KNYGA VOKIETIJOJE
Leidykla "Folk und Welt” išspausdino antologiją "Dviejų šimtmečių lietuvių poezija”. Joje surinkti geriausi lietuvių poetų klasikų ir amžininkų kūriniai. Pastaraisiais metais rytinėje Vokietijoje išspausdinta apie 50 lietuvių rašytojų ir poetų knygų.
KRAŠTOTYRININKŲ FAKULTETAS
Jau aštuoneri metai, kai Vilniaus V. Kapsuko universiteto visuomeninių profesijų fakultete įsteigtas kraštotyros skyrius. Per šį laiką paruošta 160 kraštotyrininkų. Kraštotyros skyriaus užsiėmimuose studentai mokosi rinkti kultūrai reikšmingą medžiagą. Praktinių užsiėmimų metu renkama medžiaga apie studentiškas tradicijas universitete, tvarkomi universiteto profesorių kapai, užrašinėjami buvusių auklėtinių atsiminimai apie studijų dienas. Kiekvieną vasarą dviems savaitėms kraštotyrininkai vyksta į kaimą ir renka tautosaką.
LIETUVOS ARCHITEKTŲ SĄJUNGA
Lietuvos architektų sąjunga įsteigta 1945 m. Sąjungoje yra daugiau kaip šeši šimtai architektų. Sąjungoje veikia devyniolika kūrybinių komisijų. Lietuvos architektai dalyvauja įvairiose sąjunginėse bei tarptautinėse apžiūrose. Architektūra — tai kūrybinė veikla. Gyvenamasis rajonas — tai sudėtingos miesto įvairenybės ir asmeninio gyvenimo derinys. Gyvenamojo rajono savitumą lemia architekto sugebėjimas išryškinti vietovę. Architektas stengiasi padaryti naujus gyvenamuosius rajonus jaukesnius, sukurti aplinką, kurioje žmogus nesijaustų priedas prie betono. Žmogui ne tas pat, kokia jį supa erdvė, kokiame name jis gyvena. Nuo aplinkos priklauso žmogaus elgesys, nuotaika ir net darbingumas. Lietuvių architektų sąjunga skatina savo narių profesinį meistriškumą bei kūrybingumą.
GINTARAS GILIAI PO ŽEME
Manciškių apylinkėse, netoli Šventosios uosto, statybininkai, tiesdami giliai po žeme telefono laidus, nustebo, pamatę žemių krūvoje boluojančius gelsvus akmenukus. Tai buvo gintaras. Darbininkai, atidžiau apžiūrėję kasimo vietą, aptiko dešimtį gintarinių papuošalų, amuletų. Rado nuskeltą akmeninį kirvuką ir šerno iltį.
Šventojoje archeologai jau ištyrė daugiau kaip keturiasdešimt akmens amžiaus gyvenviečių. Archeologų nuomone, šiose vietovėse akmens amžiuje tyvuliavo ežeras, pakrantėse gyveno žmonės. Surasti papuošalai, pagaminti maždaug prieš penkis tūkstančius metų.
Vertingi Manciškių radiniai sudomino Lietuvos archeologus - istorikus. Radiniai perduoti Palangos gintaro muziejui.
CHORO “JAUNYSTĖ” IŠVYKA Į VIETNAMĄ
Kauno Antano Sniečkaus politechnikos instituto akademinis choras "Jaunystė” buvo išvykęs į Vietnamą. Instituto mišrus choras yra vienas seniausių Lietuvoje. Choras yra koncertavęs Čekoslovakijoje, Bulgarijoje, Italijoje, Graikijoje ir kitose šalyse.
LAŠA ANT GALVOS
Vilnietis klausia "Tiesą”, kodėl nemaža autobusų ir troleibusų po miestą važinėja netvarkingai? Lietui lyjant įlipęs į autobusą ar troleibusą, dažnai matai tokį vaizdą: žmonės stoviniuoja, nors nemažai vietų prie langų neužimta. Stovinčius keleivius galima suprasti — koks gi malonumas sėstis ant šlapios kėdės, jei ir atsisėdus dar ant galvos įkyriai lašės pro plyšius?
STOTIS, KURIOJE TRAUKINIAI NESUSTOJA
Keliautojas nusipirko bilietą į Baisogalą. Įlipant į vagoną, bilietų niekas netikrino. Gan tolokai pavažiavus, palydovė, paėmusi bilietą, pasakė, kad šis traukinys Baisogaloje nestoja. Ji nieko negalėjo padėti. Patarė kreiptis į brigadininkę. Brigadininke pasakė, kad traukinys Baisogaloje nesustoja jau keletas mėnesių. Keliautojui paliko paslaptis, kodėl kasininkė ir dispečeris, nurodantis vagoną ir vietas, nežinojo, kad parduoda bilietus iki stoties, kurioje traukiniai nesustoja.
PARDUODAMI BALDAI SU BROKU
Kaunietis baldų parduotuvėje nusipirko miegamajam baldus. Parsivežęs namo ir išpakavęs, pamatė, kad abu lovų galai su dideliu broku: trūksta varžtų ir medvaržčių. Daug kartų lankėsi baldų parduotuvėje. Rašė pareiškimus. Iš Klaipėdos atvyko gamintojų atstovai, kurie liepė abu lovos galus nugabenti atgal į parduotuvę. Nuo pirkimo dienos jau du mėnesiai praėjo, o lova dar tebestovi nesudėta.
NĖRA KUO NEŠTI PIENĄ
Kaimo gyventojams yra labai svarbu asmeniniame ūkyje pagamintus gaminius parduoti arba iškeisti į jiems reikalingas prekes. Pagrindinis ūkio gaminys — pienas. Pastaruoju metu žmonės susidūrė su neišsprendžiamais sunkumais — kur nusipirkti bidonėlį pienui nešti? Žmonės apvaikščioja Panevėžio, Kauno ūkinių prekių parduotuves, bet niekur jų negauna.
ŽUVINTAS RUDENĮ
Šiaip jau seklus ežeras vasarą dar labiau susmego, užaugo. Laiveliu plaukdamas vis į stačias žalias švendrynu bei nedrių sienas atsimuši, į raizgias klampynes įsivelsi. Viršvandeninė augalija tarpusavy susivijo, susipynė ir stoja neperšviečiama užkarda. Šiuose Žuvinto džiunglynuose tikras paukščių rojus. Gali pamatyti plaukiojančią ausuotųjų kragų šeimyną. Trys dryžiuoti kragiukai jau dideli ir gerai nardo. Neria žolėse ir ilgai nesirodo, rausiasi dugne ir ilgai neiškyla, ieško maisto. Iškyla gana toli ir tuoj vėl pranyksta tarp liūginų lapų. Suaugę kragai šaižiu balsu sukviečia visus draugėn ir leidžiasi su šemyna į kitą užutekį.
Plūdenų ir plūdžių ganykloje išplaukia didžiųjų ančių pulkas. Pereklė antis su beveik jau užaugintais jaunikliais. Ančiukai jau sparnuoti ir bando paskristi. Nepaiso anties perspėjimų ir nori toliau nuplaukti, daugiau pamatyti. Iš baltai žydinčio sąžalyno į atvirvietę lenda didžiųjų ančių gaigalai. Jų susirenka labai daug — ištisa gyva marška klote nukloja pašvendres. Gaigalai skubėdami lesa plūdes, renka kitokius vandens augalus. Pavojų pajutę, nekyla, kaip įprasta, būriu aukštyn, bet visi susigūžia ir skuba atgal į tankumynus, slepiasi lapijoje. Kelios akimirkos, ir gaigalų tiršto pulko lyg nebūta. Tik plunksnų lengvas kilimėlis supasi ant vandens.
Laukiai — drąsūs ir mažiau paslaptingi. Jie nesislepia nuo žmonių ir nepaiso kitų paukščių. Laukiukai užaugę beveik sulig tėvais. Ramūs jie nepabūna nė minutės. Sukasi, nardo, linksi, caksi, vis ieško, vis skuba.
Rudgalvių kirų gyvenamajam plote jau nebegirdėti jų buvusio triukšmo. Nėra to didžiulio jų sambrūzdžio. Aštuoni tūkstančiai kirų porų Žuvinte išsiaugino po 2-3 kiriukus ir jau juos išskraidino. Išlėkė kirai su vaikais ir plačiai pasklido po Lietuvos vidaus vandenis. Nuklydo į pajūrį, apsistojo upių kilpose, užplūdo laukus.
Lietuviai sako: paukštis lekia — plunksną meta. Atėjo visuotinis vandens paukščių šėrimosi laikas. Žuvinto ežere gausybė išmestų įvairiaspalvių, įvairaus dydžio ir pavidalo plunksnų. Paukščiai senąsias plunksnas keičia — naujomis, tvirtesnėmis ir gražesnėmis. Gulbių plunksnų matosi mažai. Žuvinte neperinčios gulbės gyveno Metely, Dusioje, Žaltytyje, įvairiuose tvenkiniuose.
Vandens paukščių surašymas liepos pradžioje parodė, kad kai kurių rūšių atstovų daug mažiau negu anksčiau. Daug retesnės juodųjų upinių žuvėdrų gyvenamosios vietos. Mažiau laukių, rudkaklių kragų, pievinių lingių, plovinių vištelių. Visai nesimato juodgalvių kirų, baltasparnių žuvėdrų, mažųjų baublių. Atrodo, kad šiems paukščiams neigiamos įtakos turi šaltos žiemos. Sparnuočių skaičių apsprendžia ir pasikeitęs Žuvinto ežero dugnas. Ežero dugnas daugelyje vietų liko be augmenijos, ištisai nuklotas dumblo. Kai kur pranyko maurabragiai, Dugno augalų pasikeitimus šiandien tiria mokslininkai. Botanikų nuomone, dabar Žuvinte vyksta žymūs ir sudėtingi pasikeitimai, kuriuos sukėlė antropogeniniai veiksniai, vandens reguliavimas.
Retų paukščių — didžiųjų baublių, nendrių lingių Žuvinte nemažėja. Lingių jaunikliai vos sutelpa lizduose. Gerai auga baubliai, kurie vos besuspėja pašerti jauniklius.
Įdomus Žuvinto šarkų likimas. Nepasisekė plėšrūnėms. Iš 20 žinomų lizdų jaunikliai neišaugo nė viename. Nukentėjo šarkų dėtys ir lizdai nuo kitų keturkojų plėšrūnų: kiaunių, šermuonėlių, žebenkščių, šeškų. Gamtoje veikia puikus gyvūnų savireguliavimas. Vos tik kurios nors rūšies individų prisiveisia per daug, į juos tuoj nukrypsta aštrios retinimo žirklės.
LIETUVOS RUDUO
Sudužo vasara. Pabėrė auksines šukes. Pirmasis besiartinantį rudenį pajuto berželis svyruonėlis. Suskaudo jam širdį, ir jis pravirko geltonom lapų ašarom.
Ruduo turi savo muziką, spalvas, aromatą ir gėlą. Ruduo — tai išsirpusių bruknių išbarstyti karoliai, tai duslus širdies plakimas ir dygūs rugienų šeriai. Vėsos prisigėrusios naktys ir varinis užsiplieskusio klevo rausvumas bei salsvą graudulį sukeliantis išskrendančių gervių trikampis. Nuščiuvusių laukų rimtis.
Dar taip norėtųsi vasaros džiaugsmus palaikyti rieškučiose, prie jos dosnaus stalo pasmaguriauti. Pirmieji rudens šaltuko gnybtelėjimai paskelbė: gana! Ką padarysi — gana tai gana. Pavasarį pasėtas grūdas jau guli jaukioje pastogėje, ir aruodai pilni duonelės. Žemdirbys, bebaigiąs rudens darbus, ir įdiržusios jo rankos jau nusipelnė poilsio. Tebūnie, ruduo, tavo valia! Suskaičiuok, kas priklauso už pavasario spėką ir vasaros triūsą, ko verti buvo šie metai.