Spausdinti

VINCAS KOLYČIUS

     Per keturias Advento savaites Žodis tapęs Kūnu, Jėzus, gali paliesti mūsų širdis ir mintis, kad visas mūsų gyvenimas pasikeistų. Jei praleisime šį laikotarpį su nuoširdžiomis pastangomis geriau Jėzų pažinti ir prie jo priartėti, tai tikrai jis atsilieps į mūsų širdies troškimus. Tada Kalėdos mums bus didelė džiaugsmo šventė — tikras Jėzaus atėjimas į mūsų asmenišką gyvenimą.

MŪSŲ ADVENTAS IR DIEVO ADVENTAS

     Per keturias Advento savaites prisimename tuos amžius, kai žmonija ilgėjosi ir laukė Atpirkėjo. Atpirkėjas atėjo, bet ar visur ir pas visus? Kviečiame, kad jis labiau perimtų mūsų kasdieninį gyvenimą ir mūsų išsiblaškiusias mintis bei širdis, pilnas neišsipildžiusių troškimų. Tai mūsų Adventas. Laukimas yra mūsų žemiškos būsenos dalis.

     Bet ar kada pagalvojame, kad Dievo Adventas tęsiasi visą laiką? Jis laukia ir laukia, kad žmogus pas jį ateitų. Jis laukia, kad mes jį priimtume, jo žodį išgirstume, jo meilei atsilieptume, jam atidarytume savo širdies duris. "Jis buvo pasaulyje, ir pasaulis per jį atsiradęs, bet pasaulis jo nepažino. . CJn 1,10).

DIEVO PAŽADAS

     Senajame Testamente Dievas kalbėjo per pranašus, žadėdamas išgelbėti žmoniją. Krauju paženklinta sutartis, sudaryta su Abraomu, vėliau su Moze, rodė Dievo troškimą turėti artimus draugystės santykius su žmonėmis. Jis prižadėjo atsiųsti Mesiją, Emanuelį — Dievas su mumis — visai tautai. Tačiau žydų tautos istorijoje matome, kaip tauta lūpomis prisiekdavo ištikimybę, o savo elgesiu nuo Dievo nusisukdavo.

     Dievas buvo ir lieka ištikimas savo pažadams. Jis nenustojo gaivinęs nuodėmingos žmonijos vilties: "Aš apšlakstysiu jus švariu vandeniu, nuplausiu jūsų nešvarumus, apvalysiu jus nuo stabų. Aš jums duosiu naują širdį ir įkvėpsiu į jus naują dvasią” (Ezek 36,25-26).

     Adventas baigėsi per pirmąsias Kalėdas, kai Dievo Geroji Naujiena buvo paskelbta visiems: "Nebijokite! Štai aš skelbiu jums didį džiaugsmą, kuris bus visai tautai. Šiandien Dovydo mieste jums gims Išganytojas, jis yra Viešpats Mesijas” (Lk 2,10-11).

     Ką Dievas sakė pranašams, Abraomui, Zakarijui, tą pat sako ir mums: "Nebijokite!” Mes žinome, kad Dievas iš begalinės meilės žmogui pats tapo žmogumi ir atėjo žemėn mūsų išgelbėti. Garbinkime jį ir dėkokime jam, nes "Palaimintos akys, kurios regi, ką jūs regite. Sakau jums: daugel pranašų ir karalių troško išvysti, ką jūs matote, bet neišvydo, ir išgirsti, ką jūs išgirdote, bet neišgirdo...” (Lk 10,23-24).

ATEIK, VIEŠPATIE JĖZAU!

     Jėzaus gimimas žmogumi buvo jo pirmasis atėjimas. Žinome, kad jis vėl sugrįš ir apsireikš visai žmonijai visa savo garbe ir galybe. Laukiame jo antrojo atėjimo. Advento metu ruošiamės, prisimename, kad Viešpats vėl ateis. Tai išreiškia džiugi ir ilgesinga pirmųjų krikščionių malda: "Ateik, Viešpatie Jėzau!” (Apr 22,20).

     Tačiau kiekvienas turime patirti dar kitą Jėzaus atėjimą. Kai buvome pakrikštyti, Šventoji Dvasia pradėjo savo darbą mumyse. Mes buvome perkelti iš tamsos karalystės į Dievo Sūnaus šviesos karalystę. Tačiau, kad galėtume toje karalystėje nuolatos gyventi ir joje pilnai subręsti, turime bendradarbiauti su ta pirmykšte malone. Dievas nori, kad mes sąmoningai ir visiškai atiduotume save ir visą savo gyvenimą Jėzui, t.y., kad jį priimtume ir išpažintume savo gyvenimo Išganytoju ir Viešpačiu. Šio Advento metu išgirskime Jėzaus asmeninį kvietimą: "Štai aš stoviu prie durų ir beldžiu: jei kas išgirs mano balsą, aš pas jį ateisiu ir vakarieniausiu su juo, o jis su manimi” (Apr 3. 20).

     Jėzus pirmą kartą atėjo kaip žmonijos Atpirkėjas ir Išganytojas. Šiandien jis nori ateiti pas mane asmeniškaai kaip mano Atpirkėjas ir mano Išganytojas. Jis nori visiškai užvaldyti mano širdį, kad, kai jis vėl sugrįš pasaulio pabaigoje arba mano mirties valandą, būčiau pasiruošęs jį sutikti. Prašykime Šventosios Dvasios, kad ji mums parodytų, kas kliudo visiškai atverti savo širdį Jėzaus atėjimui. Kas yra mūsų stabai, nuo kurių Dievas nori mus apvalyti? Prašykime, kad Dievo meilės Dvasia suminkštintų mūsų širdis ir apšviestų mūsų dvasios akis. Peržiūrėkime savo vertybes, gal kai ką reikės išmesti, kai ką pakeisti, kad Jėzus galėtų tapti mūsų gyvenimo centru.

     Jei mūsų Kalėdų laukimas nebus pasyvus, o veiklus, tai šios Kalėdos bus visai kitokios. Tad kiekvieną dieną paskirkime bent penkiolika minučių asmeninei maldai, Šv. Rašto skaitymui ir nuolat kartokime: "Ateik, Viešpatie Jėzau!”

(Naudotasi mintimis iš “The Word Among Us”, P.O. Box 3646, Washington, D.C.).