■    Lida Vaščenko, kuri su savo šeima 5 metus išbuvo JAV ambasadoje Maskvoje, reikalaudama išleisti į vakarus, badavo 28 dienas ir vėliau drauge su kitais savaisiais buvo išleista į JAV. Dabar ji “National Catholic Register” papasakojo apie tikinčiųjų priespaudą Sovietų Sąjungoje. Be kitko pasakojo, kaip ji vienu metu paėmė auginti dar gyvą išlikusį po aborto kūdikį, išimtą septintame mėnesyje. Berniukas sveikai augo, bet po keleto mėnesių komunistų pareigūnai patyrė, kad vaikutis auginamas krikščionės. Jį atėmė. Po mėnesio jis mirė. Išgirdusi, kad su juo buvo daryti kažkokie mediciniški eksperimentai, Lida surado jo kapą, iškasė ir rado žymių, kad jis mirė ne sava mirtimi. Jį krikščioniškai palaidojo.

■    JAV Katalikų universiteto sociologui Dean R. Hoge vadovaujant, pravesta studija nustatė, kad svarbiausios pašaukimų į kunigystę sumažėjimo priežastys yra: nepakankamas tėvų skatinimas ir ugdymas ta kryptimi, celibato prievolė, dabartinės kartos vengimas visam amžiui įsipareigoti, mažėjimas pagarbos kunigams, nepakankamos pačių kunigų pastangos ugdyti pašaukimus.

■    Nauju Amerikos Lietuvių Tarybos pirmininku, vieton išvykusio į Floridą dr. K. Šidlausko, metiniame suvažiavime, spalio 26 d. Čikagoje išrinktas Teodoras Blinstrubas.

■    Alkoholikų ir su alkoholiu surištų ligų gydymas JAV-se 1980 metais kainavo 10,8 bilijonų dolerių. Tokį dr. R.G. Niven, šios šakos specialisto, apskaičiavimą paskelbė JAV gydytojų biuletenis “AMA News”.

■    Adv. Saulius Kuprys, Katalikų federacijos pirmininkas, buvo Vašingtono pakviestas dalyvauti JAV valdinėje delegacijoje, vykusioje į Portoriką sutikti ten atvykstančio popiežiaus.

■    Popiežius Jonas Paulius II savo 24-je kelionėje į užsienį spalio 10-13 d. visų pirma sustojo Ispanijoje, Saragosoje. Toliau vyko į San Domingo, kur kartu su Pietų Amerikos vyskupais pradėjo devynerių metų programą, ruošiant 500 m. sukakties minėjimą nuo krikščionybės pradžios Naujajame Pasaulyje. Krikščionybė Amerikoje prasidėjo su Kristopo Kolumbo atkeliavimu. Savo kalbose popiežius pareiškė susirūpinimą Centro Amerikos problemomis, pasmerkė smurto veiksmus, socialinį neteisingumą, ginklavimąsi. Įspėjo Pietų Amerikai neprimesti naujų kolonializmo formų. Septynioms valandoms sustojo San Juan mieste, Portorike. Miesto aikštėje celebravo mišias, į kurias buvo susirinkę per 600.000 žmonių.

■    Daugiau kaip 60 medicinos ekspertų Vašingtone pasirašė dokumentą, smerkiantį negimusių kūdikių žudymą ir skelbiantį, kad žmogaus gyvybė prasideda nuo pat apvaisinimo pradžios.

■    Kard. J. Bernardin sutiko dalyvauti Lietuvių katalikų federacijos tarybos suvažiavime lapkričio 23 d. Jaunimo centre, Čikagoje.

■    Lietuvos bažnyčių ketvirtas tomas, apimąs Panevėžio vyskupiją, jau išėjo iš spaudos. Dabar Br. Kviklys baigia ruošti paskutinį Lietuvos bažnyčių tomą apie Kaišiadorių vyskupiją. Popiežius labai vertindamas šį darbą, Br. Kviklį apdovanojo specialiu žymeniu.

■    Lenkijos vyskupai iškilmingomis pamaldomis Balstogėje spalio 14 d. užbaigė šv. Kazimiero mirties 500 m. sukakties minėjimą.

■    Šv. Tėvas pagyrė prel. V. Mincevičių, kad jis parūpino vertimą į italų kalbą N. Sadūnaitės atsiminimų ir kitų lietuvių katalikų pogrindžio leidinių.

■    Ekvadoro kun. Miguel Febres Cordero, miręs beveik prieš 75 m., krikščioniškųjų brolių vienuolijos narys, spalio 21 d. popiežiaus paskelbtas šventuoju. Jis buvo poetas, kalbininkas, mokytojas. Teturėjo 38 m. amžiaus, kai buvo išrinktas Ekvadoro nacionalinės akademijos nariu. Parašė daugiau kaip šimtą poezijos, kalbotyros, literatūros istorijos, filosofijos knygų, o taip pat katekizmų.

■    JAV-se yra daugiau kaip 400 įvairių protestantų atmainų — jų Bažnyčių.

■    Dvi netekėjusios merginos, 19 ir 20 metų, kurios savo kūdikius buvo atidavusios įsūnyti ir pasirašiusios atitinkamus dokumentus, po kai kurio laiko norėjo juos vėl atgauti ir pačios auginti. Forth Worth teismas jų prašymo nepatenkino. Bijomasi, kad davus galimybę atsiimti, galėtų sugriūti visa įsūnijimo sistema, kuri yra būtina.

■    Lenkijoje buvo pagrobtas uolus laisvojo darbininkų sąjūdžio — Solidarumo gynėjas kun. Jerzy Popieluszko. Jį pagrobė komunistinės Lenkijos pareigūnai ir tardomi prisipažino jį nužudę. Jo lavonas rastas tvenkiny. Tose apylinkėse buvo ir daugiau laisvosios darbininkijos vadovaujančių asmenų grobiama ar kitaip persekiojama.

■    Nauju Bellevillės, IL, vyskupu popiežius paskyrė Mundelein seminarijos rektorių kun. James Keleher. Buvęs vyskupas John Wurm mirė balandžio mėnesį.

■    Čikagoje yra 37 parapijos, kuriose gyvena nuo 1000 iki 8000 lenkų kilmės katalikų, įskaitant ir gimusius iš mišrių šeimų.

■    Kardinolas J. Bernardin kun. J. Šarauską paskyrė Čikagos arkivyskupijoje gyvenančių lietuvių sielovados koordinatoriumi.

■    L. Dambrauskas, jau dešimetį išlaikytas okupantų kalėjime, vėl nuteistas 31/2 m. kalėti ir 2 metams ištrėmimo. Tai aukšto išsilavinimo žmogus, chemijos kandidatas. Gimęs 1921 m.

■    Amerikos lietuvių krikščionių demokratų sąjunga įstojo į Amerikos Lietuvių Tarybą, tapdama 14-ta centrine organizacija, įsijungusia į Altą.

■    Balfo 40 m. veiklos minėjimas įvyko Čikagoje lapkričio 4 d., Jaunimo centre.

■    Austrijoje lankėsi delegacija iš okupuotos Lietuvos. Jai vadovavo kultūros ministras Jonas Bielinis ir gydytojas Adolfas Berūkštis. Juos aplankė Krikščionių solidarumo internacionalo atstovai ir įteikė dvi peticijas. Viena peticija kreipėsi į kultūros ministrą Bielinį, prašant sudaryti sąlygas, kad būtų leista kiekvienai Lietuvos šeimai parūpinti Šv. Raštą ir kiekvienam katalikui maldaknygę, taipgi katalikams leisti turėti bent vieną savaitraštį. Prašė leisti Kauno kun. seminarijai pasiųsti bent tūkstantį teologijos veikalų, aprūpinti religinėm knygom parapijas. Prašė leisti veikti kun. seminarijoms Telšiuose, Vilkavišky. Prašė grąžinti katalikams Vilniaus katedrą ir bažnyčią Klaipėdoje, nereikalauti nuomos už bažnyčias, nes jas pasistatė patys tikintieji, leisti statyti bažnyčias naujuose kvartaluose, nekliudyti jaunimui dalyvauti bažnytiniuose choruose, saugoti kryžius nuo naikinimo, nedrausti procesijų, leisti veikti vienuolynams, grąžinti laisvę kun. A. Svarinskui, kun. S. Tamkevičiui, J. Bieliauskienei, V. Petkui, B. Gajauskui. Vilniaus ligoninės direktoriui dr. Berūkščiui įteiktoje peticijoje prašė suteikti galimą medicinišką pagalbą V. Petkui ir B. Gajauskui; priminė Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje kankinamą P. Lukoševičių ir dr. A. Statkevičių. Peticijų turinį plačiai paskelbė Austrijos spauda.

J. Pr.