Bernardas Brazdžionis

GERA KARTAIS GRĮŽTI Į DIENAS MAŽŲJŲ

Muz. F. Stroliai, sukūrusiam 
puikią dainą “Grįšim, grįšim”

 

Grįžtam, grįžtam
Ten, kur žydi
Mūsų vaikiška diena,
Grįžtam, grįžtam
Ten, kur skamba
Jūsų nuostabi daina!

 

Kur mažųjų dienos žydi
Kaip purienų pumpurai,
Kur mergytės voverytės,
Kur berniukai aitvarai;

 

T en, kur jaunus pasitiko
Mus pavasariai pirmi,
Kur tėvų nameliai liko,
Mūsų grįžtant laukdami.

Alei Rūtai ir Edmundui Arbui
 

Sunkios, liūdnos mintys
Kai aplinkui zuja,
Aplankykim kartais
Tas dienas mažųjų, —

 

Kur purienos žydi,
Kur drugeliai skraido,
Kur mažos pelytės
Niekas nepabaido;

 

Ten, kur nenuvysta
Mūsų sapno gėlės,
Kai lapus jau skina
Dėdė rudenėlis;

 

Kur dar be kelnyčių
Laksto Rudnosiukai,
Kur ir mūsų žingsniai
Kaip linksmi kačiukai.

 

Antanui Vaičiulaičiui

Kai aplinkui pilna
Ginklų, ginčų, dujų,
Nusileiskim kartais
Į dienas mažųjų,

Kur margi drugeliai,
Kur purienos žydi,
Kur ir mes į balą
Su gandrais įbridę;

Eikim, paklausykim
Klonių ir kalnų,
Kaip ten gieda strazdas
Vaikiškų dienų;

Kaip ten lino žiedą
Kalbina žiogai,
Eikim ir klausykim
Dar ilgai ilgai.

Vincui Kazokui

Kai plačiam pasauly
Tiek negero zuja,
Gera nusileisti
Į dienas mažųjų,

Gera su drugeliais
Po lankas skraidyti,
Ant vyšnelės žiedo
Sveikint ryto bitę;

Gera grįžt į klumpes
Vyrų ir pipirų,
Gera vyturėlio
Klausant “čyru-vyru”;

Gera, kad papieviuos
Žydi pirmos gėlės,
O vaikučiams rašo
Vytė Nemunėlis.

Nijolei Jankutei

Kai šiame pasauly
Žmogus žmogų uja,
Nusileiskim kartais
Į dienas mažųjų,

Kur iš smėlio statėm
Čiuožėm nuo kalnelio,
Gedimino pilį,
Kaip pirty sušilę;

Kur purienos žydi,
Kur drugeliai skraido,
Kur jaunystė mūsų
Upeliukuos braido;

Kur meškiukai Rudnosiukai
Į mokyklą eina,
Traukdami linksmučiai
“Šliumpu-pumpu” dainą. . .

Muz. Giedrai Gudauskienei

Žmonės nuo didybės
Kai beveik apdujo,
Gera kartais grįžti
Į dienas mažųjų,

Kur skambėti leista
Ir poeto lyrai,
Nekaltai kur žaidžia
Vyrai ir pipirai;

Kur meškiukas Rudnosiukas
laksto be kelnyčių,
Meškiną nuo korių
Veja šimtas bičių;

Kur laiminga krykščia
Gintaro kregždutė,
Kur širdis norėtų
Vėl kaip vaikas būti.

Kazimierui Barėnui

Saulę iš pasaulio
Kai žmogus išgujo,
Mielas, nusileiskim
Į dienas mažųjų,

Ten, kur vėl sutaisė
Tėtis dviratuką,
Kur pelė apmainė
Klibantį dantuką;

Kur tėvų nameliai
Mus sugrįžti šaukia,

Į pavasarėlio
Žydinčią palaukę. .
.

Vytautui Tamulaičiui

Gera grįžti,
Kur drugeliai,
Kur purienų pabaliai,
Kur Greitutė
Skruzdėlytė
Neša trupinius
Žvaliai;

Kur gegutė užkukavo
Mus prie Nemuno
Krantų,
Kur pirmuosius
Nedrąsiuosius
Žingsnius žengėm
Aš ir Tu.

Autorius, kam nors užrašydamas savo knygas, mėgsta pridėti ir keletą posmų. Čia keletą jų išspausdinome iš rinktinės “Mažųjų dienos”. Red.