Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S.J. Patarėjas—PROF. PET RAS JONIKAS

KELETAS KALBOS TAISYMŲ

     abuojas — nevartotinas reikšme "abejingas”. Kai kurie mūsų rašytojai ir žurnalistai mano, kad abuojas reiškia tą pat, ką abejingas, o abuojumas reiškia abejingumą, bet tai yra didelis nesusipratimas. Būdvardis abuojas yra senas lietuvių ir baltų kalbų žodis. K. Būgos nuomone, jis yra sėliškos kilmės. Dabar šitas žodis užtinkamas rytų aukštaičių ir kai kurių dzūkų tarmėse, artimesnėse buvusių sėlių teritorijai. Šiose tarmėse žodis abuojas reiškia "piktą, įžūlų, įkyrų, nedorą, nepakenčiamą, bjaurų”. Štai keli pavyzdžiai, paimti iš rytų aukštaičių šnekamosios kalbos: Mūsų jautis abuojassaugokis (Rokiškis). Jo pati labai abuojakeikiasi, vaikus muša (Svėdasai). Toks abuojas vaikas pasidarėvisą dieną burzgia ir burzgia (Utena). Koks abuojas kelias rudenį (Labanoras).

     Tokia pat reikšme šį žodį vartoja ir Tumas-Vaižgantas (rytų aukštaitis). Minėtose tarmėse tą pačią reikšmę turi ir bevardė būdvardžio giminė, pvz.: Čia man abuojanegaliu gyventi (Alanta). Šiandien lyja, purvaskeliauti abuoja (Palūšė). Ši reikšmė būdinga ir iš minėtojo būdvardžio išvestiems daiktavardžiams — abuojybė, abuojystė, abuojumas, pvz.: Abuojybė, ne darbas, kai šalta miške (Tauragnai).

     Tad iš gyvosios žmonių kalbos pavyzdžių šio žodžio reikšmė labai aiški, bet mūsų raštijoje vis galima užtikti tokių pasakymų: Per didelis mūsų abuojumas ( = abejingumas') lietuviškiems reikalams. Jis tam dalykui visiškai abuojas (—abejingas).

     ačiū ir dėkui yra sinonimai. Jie abudu yra vartotini, nors jų kilmė nelabai aiški. Įprasta teigti, kad jie yra skoliniai iš gudų kalbos. Šiuo klausimu plačiau yra rašęs V. Urbutis savo straipsnyje "Dabartinės baltarusių kalbos lituanizmai” (Baltistica, V/1/, p. 49). Jisai sako, kad dėkui yra atkeliavęs iš gudų, bet ačiū gudai galėjo pasiskolinti iš lietuvių. Net ir K. Būga prisipažino, kad jam dar nėra aiški šių žodžių kilmė.

     Užtat, kam nors dėkodami, galime sakyti ačiū arba dėkui — kaip kam labiau patinka. Tačiau nebūtų gera sakyti didelis ačiū arba didelis dėkui, nes tai yra vertiniai iš rusų kalbos. Kai jaučiamės nepaprastai dėkingi, tą savo dėkingumą galime išreikšti, kartodami prieveiksmį: labai labai ačiū arba labai labai dėkui (kablelio tarp tų dviejų "labai” nereikia).

     Čia, išeivijoje, labai dažnai mūsų tautiečiai pasako: ačiū labai! dėkui labai! dėkoju labai! Atrodo, kad tai yra svetimų kalbų įtaka: anglų thank you very much, thanks a lot; vokiečių danke sehr, danke schoen' prancūzų mercy beaucoup ir t.t. Lietuvis, nepaveiktas svetimų kalbų, atrodo, visuomet pasakytų: labai ačiū, labai dėkui, labai dėkoju.

     aerodromas ir aerouostas. Šių žodžių reikšmę Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (Vilnius, 1972) taip aptaria: aerodromas — vieta lėktuvams pakilti ir nusileisti; aerouostas — aerodromas su visais įrenginiais ir specialiomis tarnybomis. Tad iš šio aptarimo atrodo, kad didžiųjų miestų aerouostus (ypač tarptautinius) vadinti aerodromais nebūtų didelis nusikaltimas, bet mažiukus aerodromus (ypač kur pakyla ar nusileidžia tik daugiausia privatūs maži lėktuvėliai) netiktų vadinti aerouostais.

     a n t (prielinksnis) nevartotinas, reiškiant:

     1. vietą, kurioje kas vyksta: Ant gatvės (=Gatvėje) buvo daug žmonių. Ant kiemo (= Kieme) žaidė vaikai. Mokytojas liepė rašyti tik ant vienos lapo pusės (= vienoje lapo pusėje).

     2.    veiksmo priemonę: Jis labai gražiai groja ant smuiko ( = smuiku). Su tuo nebyliu mudu susikalbame ant pirštų (= pirštais). Bandymai atliekami ant jūrų kiaulyčių ( = su jūros kiaulytėmis).

     3.    veiksmo pobūdį: Šią savaitę aš dirbau ant dviejų pamainų (= dviem pamainomis'). Namą pirkau ant išsimokėjimo ( = išsimokėtinai ).

     4.    laiką: Eilėraštį reikia išmokti ant ateinančio pirmadienio (= ateinančiam pirmadieniui), Reikia pasilikti šiek tiek maisto atsargų ant žiemos ( = žiemai).

     5.    paskirtį, siekimą: Pasilik pinigų ir ant maisto (= maistui). Sūnus mokosi ant inžinieriaus ( = inžinieriumi).

     Yra ir daugiau nevartotinų vertinių su prielinksniu ant. pvz.: Dabar visiems aišku, ant kiek (= kaip) neišmintingai jis pasielgė. Duktė išėjo iš namųjau ant savęs (= savarankiškai) gyvena. Jis vos ne vos tik ant savęs ( = sau) užsidirba. Tuoj patirsi ant savo kailio ( =savo kailiu). Ar šiaip, ar taip darysi, jis visuomet ant savo pastatys ( =pasieks savo). Ant tiek ( = Tiek, taip) jis buvo negabus, kad nesuprasdavo paprasčiausių dalykų.

     apie (prielinksnis). Čia paminėsime tik porą atvejų, kur, užuot netaisyklingai vartojus prielinksnį apie, reikėtų vartoti galininką ar įnagininką be prielinksnio.

1.      Ne prielinksnis apie, bet galininkas vartojamas su veiksmažodžiais minėti, paminėti, priminti, prisiminti, pamiršti, įsidė-mėti, liudyti, rodyti ir kt., pvz.: Apylinkės žmonės ilgai minėjo apie tas vestuves ( = tas vestuves). Dabar paminėsiu apie klaidas (=klaidas). Jam reikia kasdien priminti apie jo pareigas (=jo pareigas). Atrodo, kad ši teorija pamiršo apie žmogų (= žmogų). Apie šį įvykį (=Šį įvykį) kiekvienas turi gerai įsidėmėti. Apie tai (= Tai) liudija tokia daugybė nelaimių. Apie šios priemonės nesėkmingumą (= Šios priemonės nesėkmingumą) liudija mokslo duomenys.

2.       Ne prielinksnisapie, bet įnagininkas vartojamas su veiksmažodžiaisdomėtis, rūpintis, skųstis ir pan., pvz.:Aš apie jo problemas (=jo problemomis) visai nesidomiu Apie mane ( =Manimi) tai jau nesirūpink. Ji nuolat skundžiasi apie savo gyvenimą (=savo gyvenimu).