Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S.J. Patarėjas—PROF. PETRAS JONIKAS
KALBOS TAISYMAI
b a i g t i s u k u o nevartotinas vertinys — liautis ką darius: Baik su tais juokais ( =Liaukis juokavęs). Jau būtų laikas baigti su tais įtarinėjimais ( = baigti įtarinėti).
b a k e n b a r d a i nevart. Svetimybė — žandenos.
b a k l a g ė, baklaškė nevart. svetimybė — gertuvė: Skautai, vykdami į iškylą, turėjo baklaškes (= gertuves'), pilnas vandens.
b a k ū ž ė nevart. svetimybė — trobelė, lūšna, pirkia.
b a u m k u c h e n a s nevart. Svetimybė — šakotis, raguotis, laistytinis.
b e d a r b ė — nevartotina reikšme "nedarbas, nedirbamas metas”: Dabar šioje šalyje viešpatauja didelė bedarbė (= nedarbas). Bedarbė reiškia moterį, neturinčią darbo.
b ė g y j e k o yra nevartotinas vertinys, kurį galima pakeisti prielinksniu p e r su galininku, pvz.: Tą darbą manau atlikti kelių dienų bėgyje ( = per kelias dienas). Dienos bėgyje (=Per dieną') mes valgome tris kartus.
Taip pat nevartotina ir laiko bėgyje: Laiko bėgyje (= Ilgainiui, po kiek laikoj turėtų viskas paaiškėti.
b e n d r a i yra prieveiksmis, padarytas iš būdvardžio bendras. Jis reiškia "ką nors atlikti bendrai, drauge su kitais”. Žodis bendrai nevartotinas įterpiniu, pvz.: Bendrai ( = Aplamai), jis yra neblogas žmogus.
b e n d r a s ą j u n g i n i s , b e n d r a v a l s t y b i n i s ir t.t. — sąjunginis, visos sąjungos-, valstybinis, visos valstybės. Dabar Lietuvoje, pamėgdžiojant rusų obšče-, jau prisigaminta daug tokių būdvardžių: bend-raliaudinis, bendražmonijinis, bendragamyklinis ir t.t. Mums nėra jokio reikalo vartoti tokių kerėbliškų sudurtinių būdvardžių — galime išsiversti su paprastesniais ir sklandesniais atitikmenimis.
b e n d r a t i s nevartotina su jungtuku kad tikslui reikšti: Kad įsigyti daugiau draugų ( = Norint įsigyti daugiau draugų), reikia mandagiau su visais elgtis. Kad nesusipykti su juo (=Kad nesusipyktum su juo, norėdamas su juo nesusipykti), turėtum būti nuolaidesnis.
Taip pat bendratis nevartotina su jungtuku jei sąlygai reikšti: Jei sakyti tiesą (= Tiesą sakant, po teisybei), vaidinimas buvo labai neįdomus, jei gerai įsižiūrėti (=Ge-rai įsižiūrėjus), galima suprasti, kas tame paveiksle norima atvaizduoti.
b l i u s k a , b l i ū z ė (lenk. bluzka)— palaidinė, palaidinukė, trumpikė.
b l i u z n y t i nevart. svetimybė — nepadoriai, negražiai, nešvankiai kalbėti, blevyzgoti, pliaukšti.
b o č i u s (gud. bacia) — tėvukas, senelis, senolis, sentėvis.
b o n k a nevart. svetimybė — butelis.
b o v y t i nevart. svetimybė — žaidinti, raminti, linksminti: Pabovyk (= Pažai-dink) vaiką, kad neverktų.
Lenkų kilmės veiksmažodis "bovyti”, be abejo, bendrinėje kalboje nevartotinas. Sangrąžinė jo forma "bovytis” lengvai pakeičiama veiksmažodžiu žaisti, tačiau sunkiau rasti pakaitalą jo paprastai, nesangrąžinei formai. Nors daugelis ir žino, kad šis žodis nelietuviškos kilmės, bet, neturėdami tinkamo pakaitalo, kasdieninėje kalboje jį vartoja. Kai kuriose tarmėse "bovyti” reikšme vartojamas žodis žadinti. Štai keli pavyzdžiai iš liaudies vartosenos: Kai jį žadini visaip, kaip išmanydamas, tai dar neverkia, bet tik nusisuk kur, tai ir pradeda rėkti (Tauragnai). Tavo vaikelis jau didelis, kai tik žadini, tai jau juokias (Daugėliškis). Vos tą vaiką obuoliu nužadinau (Alksnėnai).
Bendrinei kalbai toks veiksmažodžio "bovyti” pakaitalas neparankus, nes jis gali būti dviprasmiškas. Pasakymas "pažadink vaiką” gali reikšti "prikelk vaiką iš miego” arba "pabovyk vaiką”, t.y. "jį pašnekink, pramanyk jam kokį įdomų užsiėmimą, padėk jam žaisti” ir pan. Ši veiksmažodžio žadinti reikšmė nėra pagrindinė, o antrinė. Pažiūrėkime, ką apie jį sako Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (Vilnius, 1972): žadinti, -a, -o 1. budinti, kelti: žadinti ką iš miego. Kelsi rytelį nežadinama. 2. daryti veiklesnį, ryškiau juntamą. ’Žadinti apetitą. Žadinti vaizduotę. Žadinti širdyje ilgesį, gailesį. Paskui žodyne nurodoma, kad šnekamojoje kalboje šis veiksmažodis vartojamas reikšme "raminti, linksminti”, pvz.: Verkiantį vaiką reikia žadinti. Akį žadino pražydusios gėlės.
L. Rėzos dainyno 164-j e dainoje yra pavartotas žodis žaidinti: Gavo sūnytį, ant baltų rankų nešiotą, aukso žieduku žaidintą. Veiksmažodis žaidinti savo daryba ir reikšme yra visiškai pateisinamas. Šalia veiksmažodžių porų: kaisti-kaitinti, lesti-lesinti, pykti-pykinti, juoktis-juokinti galima vartoti ir žaisti-žaidinti. Šis veiksmažodis yra ir Dabartinės lietuvių kalbos žodyne.
b r o š k a, b r o š k ė (lenk. broszka') — sagė, sagutė.
b u j o t i (lenk. bujac) — tarpti, gražiai augti, klestėti, vešėti, keroti: Mūsų darželyje bujoja ( = tarpsta, klesti, keroja) rožės ir kitokios gėlės.
b ū k — nevart. reikšme "esą, girdi, kad, lyg, tartum”: Girdėjau, būk (=kad) jis tuoj į užsienį išvažiuosiąs. Sklinda gandai, būk (=kad, esą) juodu žada skirtis.
b ū k l ė j e — nevartotina vietoj vardininko ar galininko būsenai nusakyti: Policija jį rado girtoje būklėje (=girtą). Ligonis yra sunkioje būklėje (=ligonio būklė, padėtis yra sunki).
b ū t i g e r u, d r ą s i u — būti geram, drąsiam: Norint tai padaryti, reikia būti drąsiu (= drąsiam).
b z i k a s (lenk. bzik) — nikis. Kai kurie čia, išeivijoje, žodį nikis buvo pradėję vartoti angliško žodžio "hobby” reikšme, bet jo reikšmė yra visai kitokia: blogas į-protis, yda, kaprizas, užsispyrimas.