Romoje du jauni kunigėliai, civiliniais drabužiais apsirengę, ėjo pasivaikščioti po miestą. Sutinka jie gražią merginą ir vienas sako:

     —    Ciao, bella! (Labas, gražuole!).

     O ji atsako:

     —    Et cum spiritu tuo!

*

     —    Mano sužieduotinis tvirtina, kad nėra pragaro.

     —    Tegul palaukia, kol susituoksite, tada įsitikins.

*

     —    Mielas kaimyne, mano duktė turėjo nutraukti dainavimo pamokas, nes jūsų šuo nuolat staugdavo.

     —    Nieko aš negaliu padaryti, gerbiamasis, nes jūsų duktė pradėjo pirmoji.

*

     B. Shaw sakydavo, kad teismas yra įstaiga, kurioje patikrinama, kuri pusė turi geresnį advokatą.

*

     Į turtingos našlės butą įsibrovęs vagis mato, kad ponia labai išsigandusi, tai jis, norėdamas ją nuraminti, sako:

     —    Jūs man, ponia, esate visai nereikalinga, man rūpi tik jūsų pinigai.

     —    Aš taip ir maniau, — surinka įsižeidusi ponia, — jūs, vyrai, visi tokie. Šalin man iš akių!

*

Mokytoja:

—    Motina nori lygiomis padalinti 10 obuolių šešiems savo vaikams, ką jį turi daryti?

Mokinys:

—    Išvirti obuolių kuošę.

*

     Viena Romos gyventoja visą gyvenimą vis troško kada nors pasisamdyti tarnaitę, bet neturėjo pakankamai pinigų. Staiga nusišypsojo laimė — loterijoje laimėjo gana didelę sumą. Tuoj pasisamdė padėjėją, nes pati jau buvo 52 metų amžiaus. Deja, džiaugėsi neilgai, nes po savaitės dingo vyras, tarnaitė ir pinigai. . .

*

     Klebonas bara vieną savo parapietį:

     —    Didžiausi tavo priešai — tai kortos, arklių lenktynės, moterys ir alkoholis.

     —    Bet, klebone, juk jūs tiek kartų savo pamoksluose sakėte, kad reikia mylėti priešus.

*

     Kalifornijoje siautė gripo epidemija. Kartą protestantų kunigas bažnyčioje sakė pamokslą ir patarė, kaip nuo gripo apsisaugoti. Jis taip žmonėms aiškino:

     —    Norint apsisaugoti nuo užsikrėtimo, reikia vengti tokių viešų vietų, kur susirenka daug žmonių. Verčiau ateikite čia, į pamaldas, juk žinote, kad čia niekad nebūna daug žmonių.

*

Kartą katalikų vyskupą pasikvietė vakarienės viena “aukštos klasės” šeima. Šeimininkas, bijodamas, kad vyskupo nepapiktintų kai kurių ponių labai iškirptos suknelės, pradėjo atsiprašinėti.

—    Nesirūpinkite, — atsakė vyskupas, — juk žinote, kad aš ilgai buvau misionieriumi Afrikoje.

*

     Du klierikai, išvykdami atostogų, susikirto lažybų, kuris parašys trumpesnį laišką. Pirmasis, važiuodamas traukiniu, prisiminė lotynišką žodį, reiškiantį ėjimą, keliavimą ir parašė draugui: “Eo” (einu). Grįžęs namo, rado draugo atsakymą: “I” (eik).    ---

*

     Du broliai išvyko atostogų į svetimą kraštą. Staiga gauna telegramą iš namų: “Greitai sugrįžkit. Tėvas labai serga. Laidotuvės rytoj”. Norėdami išsiaiškinti tokią keistą žinią, broliai siunčia namo telegramą: “Ar tėvas dar gyvas?” Gauna atsakymą: “Dar ne. . .”

*

     Vyras, norėdamas išsiskirti su žmona, teisme aiškinasi:

     —    Jau vienuolika metų mano žmona nuolat į mane mėto viską, kas jai pakliūva po ranka.

     —    Na, žinoma, — atsako teisėjas, — tai labai negerai, bet dėl ko jūs pirmiau nesiskundėte, išlaukėte net vienuolika metų?

     —    Mat jau ji išmoko pataikyti, — atsakė vyras.