Spausdinti

Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S.J. Patarėjas—PROF. PETRAS JONIKAS

DATOS RAŠYMAS

     Ne kiekviena tauta vienodu būdu rašo datas. Ir lietuviai, nusižiūrėję į kitus, vieni rašo vienaip, kiti kitaip. Pvz., amerikiečiai pirma rašo mėnesį, paskui dieną ir pagaliau metus. Daugelis kitų tautų pirmiausia rašo dieną, paskui mėnesį ir metus. Mes, lietuviai, datą rašome tokia tvarka: metai, mėnuo, diena. Atrodo, kad šis būdas yra pats logiškiausias, nes pirmiausia rašoma tai, kas pastoviausia — metai, paskui mėnuo ir pagaliau diena. Toliau, žinoma, eitų valanda, minutė, sekundė. Rašydami datą ne žodžiais, o skaičiais, metus ir dienas rašome arabiškais skaitmenimis, o mėnesius paprastai romėniškais, bet dažnai ir mėnesiai rašomi arabiškais skaitmenimis; ypač dabar šis rašymo būdas visur vis labiau įsigali. Tad 1984 metų birželio mėnesio 15 dieną taip rašytume: 1984.VI.15 arba 1984.6.15. Paskutiniu metu Lietuvoje apie datos rašymą daug buvo diskutuota ir pagaliau, pavyzdžiui, mūsų minėtą datą taip nutarta rašyti: 1984.06.15. Vadinas, kai mėnesio ar dienos skaitmuo yra vienaženklis, prieš jį rašomas nulis. 1983 m. Kaune išleistame "Mokomajame lietuvių kalbos rašybos ir kirčiavimo žodyne”, p. 40 dar pridėta tokia pastaba: "Datą rašant arabiškais skaitmenimis, kanceliariniuose raštuose tarp metų, mėnesio ir dienos skaitmenų taško gali nebūti, pvz.: 1981 10 17”. Vadinas, tarp metų, mėnesio ir dienos paliekamas tik vieno skaitmens tarpelis.

     Atrodo, kad jau ir amerikiečiai pastebėjo, jog jų datos rašymas, ypač tarptautiniuose dokumentuose, yra nepatogus. Juk jeigu, pavyzdžiui, užsienio pase bus parašyta, kad to paso savininkas yra gimęs 5.10.1945 (t.y. 1945 m. gegužės 10 d.), tai beveik visose kitose pasaulio šalyse manys, kad jis yra gimęs 1945 m. spalio 5 d. Užtat dabar jau ir amerikiečiai tokiuose dokumentuose atsisako savo datos rašymo būdo. Štai prieš mane guli ant stalo prieš porą metų Amerikoje įsigytas užsienio pasas, kur jo išdavimo data taip parašyta: 05 May 82 (t.y. 1982 m. gegužės 5 d.).

     Šia proga galima pastebėti, kad didelė mūsų inteligentijos dalis ir čia, išeivijoje, ir Lietuvoje, vergiškai versdami iš rusų kalbos, netaisyklingai nusako datas. Tų blogu pavyzdžiu paseka ir jaunimas. Štai kaip dažnai pasakoma: Kelinto šiandien? Šiandien yra penkiolikto birželio; Pamokos prasidės pirmo rugsėjo; Atostogų važiuosime dešimto liepos ir 1.1. Tai yra gryni rusicizmai — vertimai iš rusų kalbos. Šiuos rusicizmus taip turėtume pataisyti: Kelinta šiandien (diena).? Šiandien yra birželio penkiolikta. Pamokos prasidės rugsėjo pirmą. Atostogų važiuosime liepos dešimtą.

     Visi žinome, kad lietuvių kalboje diena yra moteriškosios giminės (rusų kalboje —-vyriškosios), todėl skaitvardžiai, kuriais nusakome dienas, taip pat turi būti moteriškosios giminės. Toks derinimas yra būtinas ir tada, kai žodis diena dėl sutrumpinimo išleidžiamas. Juk pagalvokime, argi logiška sakyti penkto? Kaip tai reikėtų suprasti? Ar "penkto dieno”? Tad matome, kad, rusišką konstrukciją perkeliant į lietuvių kalbą, gauname nesąmonę.

     Taip pat lietuvių kalboje pažyminys paprastai eina prieš pažymimąjį žodį. Kai sakome mėnesį ir dieną, pažyminiu eina mėnesio vardo kilmininkas. Jo vieta paprastai prieš dienos pavadinimą, pvz.: birželio aštunta (diena), o ne aštunta birželio. Išskirdami ar pabrėždami kurią nors dieną (pvz., šventę), kelintinį skaitvardį pasakome įvardžiuotine forma, pvz.: Vasario Šešioliktoji.

     Dar dažnai daromos klaidos, nusakant dieną ar dienas, kada bus koks nors įvykis. Pvz.: Suvažiavimas bus rugpjūčio 3-5 dienomis. Tokiais atvejais lietuvių kalboje nevartojama daugiskaita (dienomis). Reikėtų taip pasakyti: Suvažiavimas bus nuo rugpjūčio 3 iki 5 dienos; arba: Suvažiavimas bus rugpjūčio trečią, ketvirtą ir penktą dieną.

DAUGINIAI SKAITVARDŽIAI

     Mūsų pasikalbėjimuose, radijo pranešimuose ir spaudoje nuolat tenka girdėti tokius pasakymus: Prieš penkis metus pradėjome šias radijo programas, jau dvidešimt trys metai, kai mes čia atvykome. Prieš šešis metus pradėjau šį darbą. Paprastų kiekinių skaitvardžių vartojimas čia yra netaisyklingas. Šiuos sakinius reikėtų taip pataisyti: Prieš penkerius metus pradėjome šias radijo programas. Jau dvidešimt treji metai, kai mes čia atvykome. Prieš šešerius metus pradėjau šį darbą.

     Mat metai neturi vienaskaitos, panašiai kaip mišios, žirklės, durys, marškiniai, kelnės ir kt. Tai yra daugiskaitiniai daiktavardžiai, su kuriais reikia vartoti dauginius skaitvardžius: Buvo atlaikytos dvejos mišios. Ant stalo guli trejos žirklės. Mūsų namuose yra ketverios durys. Nusipirkau penkerius marškinius ir šešerias kelnes. Šiuose sakiniuose gal niekas nepavartos paprastų kiekinių skaitvardžių, bet dėl ko juos vartoja, kai kalbama apie metus? Gal dėl to, kad mūsų kalboje yra ir žodis metas. Tačiau šio žodžio reikšmė yra visai kita. Metas reiškia laikas. Pvz.: jau metas keltis. Jau metas rugius sėti. Jau metas posėdį baigti. Vasaros metu dažnai būna labai karštos dienos.

■ JAV gydytojų sąjungos biuletenis “AMA News” skelbia, kad motinos, kurios per dieną išgeria po 6 taureles ar daugiau, kai laukia kūdikio, pagimdo daugelį invalidų: nuo 20 iki 40% tokių naujagimių turi deformuotus veidus, gimsta per maži, neturintys reikiamo svorio, turi sužalotas smegenis ir kitų nenormalumų savo organuose. Jei motinos per dieną išgeria tris taureles ar stiklus, dažniau joms gimsta negyvas kūdikis ar turi persileidimus. Gydytojai kūdikio laukiančioms pataria visai negerti.