Spausdinti

 ("Laiškų lietuviams” jaunimo konkurse premijuotas rašinys)

Snieguolė Zalatorė

     Gyventi bet kokioje visuomenėje ir nesutikti su vyraujančios grupės nuomone arba sprendimais gali būti pavojinga ir kartu nemalonu. Yra sunku net pačiam išsilaikyti, galvojant vienaip ir elgiantis kitaip. Kai kada savo paties nuomonė gali būti nelabai populiari plačios visuomenės tarpe. Tokioje kryžkelėje atsiduria šių laikų mergaitė, siekianti profesijos.

     Visais laikais buvo ir dar ilgai neišdils mūsų visuomenės galvosena apie moters antraeilę vietą. Profesijos siekianti mergaitė ne taip jau rimtai vertinama kaip profesijos siekiantis jaunuolis. Gi mergaitė tik sau mokosi, o berniukas — kad gautų gerą darbą ir išlaikytų savo šeimą. Mergaitė ištekėjusi negalės dirbti, nes reikės jai sėdėti namuose ir vaikus auginti. Antra vertus, šios mergaitės rankose yra ateinančios kartos, ir jeigu ji bus išsilavinusi, galės perduoti savo žinias vaikams.

     Kartais pasirodo, kad ir pačios moterys nelabai siekia pakeisti visuomenėje dominuojančią vyrų nuomonę. Jos nori lygių teisių, bet nenori tų teisių užsidirbti. Jos nori, kad viskas būtų padaryta, atidaryta ir privilegijuota. Bet gyvenimas niekam veltui nieko nepadovanoja. Moterys nuo seno turi teisę sėdėti namuose ir auginti vaikus, tad dėl to ir vyrai pateisina profesijos siekimo nereikalingumą ir mokslo neapsimokėjimą. Norint peržengti šią ribą ir įsigyti kitas teises visuomenėje, reikia pačiai imtis iniciatyvos — lavintis, mokytis ir domėtis gyvenimu.

     Amerikoje gyvenančioms švelniosios lyties studentėms gal ir sunku suvokti, kad dar ir dabar, šiame amžiuje ir šiame pasaulyje, yra vietovių, kuriose moteris gali tik svajoti apie studijas universitete. Moters vieta šiuose Vidurinių rytų pasauliuose yra namai, kur jos yra atiduotos į vyro rankas, dar būdamos labai jaunos — 15-16 metų ir neparagavusios pasaulio galimybių. Joms nereikalingas išsilavinimas ir žinių praturtinimas, nes jos vis tiek negalės pritaikyti tų žinių darbe. Toms bus sudarytos sunkios sąlygos gauti darbą toje srityje, kurioje dauguma yra vyrai.

     Dar kituose kraštuose yra tėvų, kurie neleidžia dukroms lankyti universiteto, kai jos jau išlaiko sunkius įstojamuosius egzaminus, tik todėl, kad jos turi išvažiuoti į kitą miestą studijuoti, kuriame tėvas negalės "ant jų užmesti akį”. Mergaitei šioje visuomenėje yra tik vienas pasirinkimas — laukti, kol koks jaunuolis (dažniausiai bet koks!) jai pasiūlys savo ranką.

     Nėra abejonės, kad reikėtų atsižvelgti į gyvenamo krašto sąlygas ir pačios mergaitės svajones, gabumus bei norus, sprendžiant profesijos klausimą. Ar mergaitė nori studijuoti? Kur ir ką ji nori studijuoti ir kodėl? Svarbiausia, ar ji turi užtenkamai gabumų ir noro siekti diplomo, pasiekti karjerą ir įsijungti į kokią nors profesiją? Reikėtų mergaitei rimtai pagalvoti ir pažvelgti į savo ateitį už 10 arba net už 20 metų. Čia taip pat figūruoja meilės ir vedybų klausimas. Yra atvejų, kad mergaitės lanko universitetą ne profesiniais sumetimais, bet meilės patenkinimo reikalams — kuo greičiau užburti vyrą. Kai kurios mergaitės iš praturtėjusių šeimų, norinčios ištekėti už pinigingo, keliauja į JAV rytus, sumoka kelis tūkstančius dolerių ir vasarą studijuoja pačiuose geriausiuose Amerikos universitetuose, tikinčios susirasti vyrą, kuris ne tik gabus, turtingas ir gražus, bet kartu nešioja Harvardo švarkelį ir kišenėje universiteto diplomą.

     Šių laikų mergaitei, bet kuriai mergaitei, augančiai vakarų visuomenėje, dera lankyti universitetą ir nors įsigyti bakalauro laipsnį. Net jeigu mergaitė galvoja ištekėti ir nedirbti, vis tiek yra gera apsidrausti ir turėti universiteto diplomą.

     Siekiant profesijos arba kuriant šeimą, reikia save labai gerai pažinti. Profesija ir kartu šeima reikalauja pasiaukojimo, darbo ir prakaito. Mergaitė, kuri galvoja siekti profesijos, turi suprasti, kuriam tikslui ji siekia: ar sau, ar kitiems? Jeigu žmogus yra spaudžiamas, retai atliks darbą tomis pačiomis rankomis, kai daro ką nors savo noru užsidegęs. Nereikia būtinai tvarkyti savo gyvenimą visuomenei patenkinti ir tuo tarpu prarasti save. Mergaitė gali lygiai taip, kaip ir berniukas, siekti profesijos ir studijuoti. Ji taip pat gali šiais laikais labiau negu bet kokiu nors kitu metu pasirinkti ištekėti arba likti "profesijos ir darbo” moteris. Ne visoms mergaitėms šeimyninis ir vaikų auklėjimo gyvenimas patrauklus. Bet čia reikia mergaitei save suprasti ir pažinti, prieš nukeliaujant ne tuo keliu.

     Šiais laikais daug moterų dirba ir ne tik namuose. Jų darbas priklauso nuo išeitų mokslų ir nuo studijų. Kadangi yra mergaičių, kurios nemato reikalo pašvęsti 4-6 metus prie knygų, yra žmonių, kurie nemato reikalo joms atsilyginti aukštomis algomis ar geresniais darbais. Net ir šiandien dauguma moterų užsiima mokytojos, gailestingosios seselės arba sekretorės darbu. Bet universitetų koriduoriuose didėja pagyvenusių moterų skaičius. Jos pamatė, kad be universiteto diplomo nėra vilties pakilti visuomenėje. Gaila, kad jos negalėjo baigti mokslų, dar jaunos būdamos ir daug laisvesnės, be šeimų. Tačiau geriau vėliau atsibusti, negu visą gyvenimą kentėti nevykusioje darbo srityje.

     Mergaitėms apsimoka siekti profesijos, bet jos turi apsispręsti, ar gali atidėti visa kita į šalį, kol baigs universitetą. Lengviau pabučiuoti pirmam pasitaikiusiam karalaičiui į žandą, negu siekti profesijos, bet mažai gyvenime yra tokių pasitenkinimų, kaip gerai atliktas darbas, kaip profesija, kuri ne tik patinka, bet iš kurios galima ir pragyventi.