Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S.J. Patarėjas—PROF. PETRAS JONIKAS

KALBOS TAISYMAI

     Dievujeyra netaisyklinga vietininko forma. Reikia sakyti Dieve. Juk Dievas yra pirmosios linksniuotės daiktavardis, kaip laukas, vaikas, plaukas ir pan. Kaip galėjo taip įsigalėti kasdieninėje vartosenoje toji klaidinga forma? Turbūt iš analogijos, vartojant kitus panašius (bet ketvirtosios linksniuotės) žodžius: žmoguje, Kristuje ir pan.

     dirbtinas— nevartotinas reikšme "nenatūralus, padirbtas, dirbtinis”. Savo kalboje mes turime būdvardį dirbtinis (padirbtas, netikras, nenatūralus) ir reikiamybės dalyvį dirbtinas (kurį reikia dirbti). Neretai šie du žodžiai vienas su kitu painiojami, pavartojant dalyvį vietoje būdvardžio, pvz.: Ta jo šypsena yra dirbtina (= dirbtinė). Jis tai atliko labai dirbtinu (= dirbtiniu) būdu. Nepakenčiu to jos dirbtino (=dirbtinio) švelnumo. Ji buvo apsivilkusi dirbtino (= dirbtinio ) šilko suknele. Tas jo juokas buvo dirbtinas (=dirbtinis). Bet būtų visai taisyklingas pasakymas: Šis darbas yra dirbtinas (t.y. jį reikia dabar dirbti, atlikti). Lygiai tą pat galima pasakyti ir apie kai kuriuos kitus panašios rūšies žodžius: išimtinis ir išimtinas, išskirtinis ir išskirtinas, rinktinis ir rinktinas (žr. J. Jablonskis, Rinktiniai raštai, t. 2, psl. 323).

     Reikia įsidėmėti, kad iš šių būdvardžių padaryti prieveiksmiai turi galūnę -ai, pvz.: Jis dirbtinai (nenatūraliai) nusišypsojo. Ta užuojauta buvo pareikšta visai nedirbtinai ( natūraliai, nuoširdžiai).

     dviems— dviem. Skaitvardžio du naudininko ir įnagininko forma yra dviem. Ši forma yra dviskaitinė (be s gale). Tokia šio skaitvardžio forma ir tėra galima, nes skaitvardis du tik dviskaitos formą ir tegali turėti. Šnekamojoje kalboje ir spaudoje pasitaiko formų su s gale: dviems. Tokia forma netiksliai pavartojama pagal kitų žodžių analogiją. Taip dažnai pasako ar parašo asmenys, kilę iš tų tarmių (rytų aukštaičių, dzūkų, kapsų), kur daugiskaitos naudininkui vartojama dviskaitos forma: laukam, vaikam, žmonėm. Jie, išmokę bendrinės kalbos formą (su i gale: laukams, vaikams, žmonėms), mano, kad reikia ir skaitvardžio du naudininkui pridėti s (dviems). Tas pat pasakytina ir apie įnagininko linksnį. Tad forma dviems bendrinėje kalboje nevartotina.

     eilė, visa eilė.Daugelis yra įpratę per dažnai vartoti šiuos žodžius, kur daug geriau tiktų: keletas, keliolika, grupė, dalis, nemažai, daug, daugelis, daugybė, galybė, gausybė, aibė. Kai vietoj šių įvairių žodžių vartojame tik tą vieną žodį eilė, skurdiname savo kalbą. Pvz.: Atlikome eilę ( =nemažai, daug, daugybę, keletą)svarbių darbų. Visa eilė ( = Daug, daugelis, grupė, nemažas būrys) sportininkų gavo pagyrimo lapus.

     Taip pat nevartotini pasakymai: pirmoje eilėje ir paskutinėje eilėje: Pirmoje eilėje ( = Pirmiausia, visų pirma) reikia nustatyti veiklos planą. Šį klausimą svarstysime paskutinėje eilėje ) = paskiausiai, vėliausiai, pačioje pabaigoje).

     Žinoma, visai geras pasakymas būtų: Teatre aš sėdėjau pirmoje eilėje, o mano draugaspaskutinėje.

     eisena, eismas, eitynės.Šių trijų žodžių reikšmė yra skirtinga. Eisena reiškia ėjimo būdą, pvz.: Jo eisena labai lengva ir grakšti. Plg. rašysena, galvosena (rašymo, galvojimo būdas). Eismas reiškia transporto priemonių judėjimą, pvz.: Dabar labai daug į-vyksta eismo nelaimių. Šioje šalyje yra labai aiškiai nustatytos eismo taisyklės. Eitynės: 1. ėjimo lenktynės, pvz.: Maratono eitynėse dalyvavo nemaža sportininkų; 2. iškilmingas daugelio žmonių ėjimas, vaikštynės, procesija, pvz.: Vasario šešioliktosios proga buvo suruoštos didingos eitynės.

     eiti— nevart. reikšme "būti įmanoma, pajėgiama”: Niekaip neina ( —neįmanoma, nepavyksta) atrišti šio mazgo. Taip pat eiti nevartojama reikšme "remtis”: Eidamas ( = Remdamasis) įstatymu, teismas paskyrė nusikaltėliui aukščiausią bausmę. Einant mūsų susitarimu ( = Remiantis mūsų susitarimu, pagal mūsų susitarimą) nuoma mokama kiekvieno mėnesio pradžioje.

     Kalbant apie teatro vaidinimus, apie teismo eigą, geriau vartoti ne žodį eiti, bet kaip nors kitaip pasakyti, pvz.: Kas šią savaitę eina (=rodoma)teatre? Teismas ėjo už uždarų durų (=buvo uždaras, vyko ne viešai).

     esmėje— nevart. prieveiksmiu: Esmėje ( = Iš esmės) jis yra geras žmogus. Esmėje (=Iš esmės, savo esme) šie du dalykai yra skirtingi.

     Taip pat prieveiksmiu nevartotinas ir žodis esminiai: Sąlygos šiandien esminiai (= iš esmės, visai, visiškai) yra pasikeitusios. Tiedu kūriniai esminiai (=iš esmės, iš tiesų, iš tikrųjų, savo esme) yra panašūs.

     formatas.Mūsų jaunoji karta, sekdama anglų kalba, dažnai vartoja žodį formatas ne ta prasme, kuria mes jį paprastai vartojame. Sis žodis yra kilęs iš lotyniškojo forma. Prancūzai iš jo pasidarė format, o iš jų šis žodis perėjo ir į kitas kalbas. Mes šį žodį vartojame beveik tik viena prasme — kalbant apie knygos, žurnalo, voko, popieriaus lapo didumą. Pvz.: Ta knyga yra didelio (ar mažo) formato. Nupirk man vokų 9x12 colių formato. Žurnalas sumažino savo buvusį formatą. Geriau būtų, jei savo straipsnius rašytum ant didesnio formato popieriaus.

     Anglų kalboje format šia prasme paprastai nevartojamas, čia jie vartotų žodį size. Žodynuose žodžio format prasmė maždaug taip nusakoma: general arrangement of a book, magazine etc. Šį žodį jie vartoja, kalbėdami apie knygos ar žurnalo struktūrą, turinio sąrangą. Anglų kalboje gali būti paskaitos, simpoziumo, televizijos programos ir kt. formatas (format). Lietuvių kalboje šiais atvejais formatas nevartojamas. Mes čia sakytume: paskaitos ar posėdžio planas, sąranga ir pan.