Spausdinti

DR. JUOZAS KRIAUČIŪNAS

     Kiekvienas gyvas kūrinys vadinamas gyviu. Ir žmogus yra gyvis. Nors mes ir nežinome, kas yra gyvybė, bet turime daug žinių, kaip ji reiškiasi. O ji reiškiasi tokiais vyksmais: biologiniu, biocheminiu-bioelektriniu ir energijos gaminimu bei naudojimu. Biologinis vyksmas — galimumas palikti įpėdinius, biocheminis-bioelektrinis — organizmo (gyvio) pajėgumas augti, pataisyti ir pakeisti sugedusias ir susidėvėjusias dalis, bent ligi tam tikro laipsnio, o energija reikalinga, tiek aukščiau minėtiems gyvybės reiškiniams vykdyti, tiek įgalinti organizmą sudaryti sąlygas tiems reiškiniams vykdyti, net įgalinti gyvį judėti.

     Nors visi čia ir žemiau aprašomi dalykai tinka kiekvienam gyviui, bet toliau mintyje turėsiu tik žmogų.

MAISTAS IR JO PERTEKLIUS

     Žmogaus organizmo augimui, jo palaikymui ir energijos gaminimui reikia medžiagų, taip kaip mašinai kokio nors kuro. Žmogus tas medžiagas gauna maistu. Tiesa, žmogaus organizmas reikalauja, kad maiste būtų trijų pagrindinių organinių medžiagų: angliavandenių, proteinų ir riebalų (lipidų). Žmogus naudoja maisto produktus tų medžiagų turinčius, nors tųjų kiekiai įvairuoja. Žinome, kad toms pagrindinėms medžiagoms tinkamai panaudoti reikia, kad organizmas gautų su tomis medžiagomis ar ir atskirai dar įvairių vitaminų ir nedidelį kiekį mineralų bei metalų.

     Reikia žinoti, kad kiekvienas tų pagrindinių maisto medžiagų gramas teikia organizmui kitokį energijos kiekį, matuojamą kalorijomis: 1 gr angliavandenių gali duoti 4 kalorijas, 1 gr proteinų — 4,1 kal., 1 gr riebalų — 9 kal. Jei prie maisto produktų priskirsime ir etinį alkoholį (vartojamą gėrimuose), tai jo 1 gr teikia 7 kal. Taip tam pačiam kalorijų kiekiui gauti reikia daugiau kaip dvigubai angliavandenių negu riebalų.

     Priklausomai nuo sąlygų ir veiklos, organizmas vienai parai reikalingas kitokio kiekio energijos. Šaltyje reikia daugiau, šilumoje — mažiau, miegant — mažai, sunkiai dirbant — labai daug ir pan. Miegančiam ir gulinčiam žmogui pakanka 1200-1400 kal. per dieną, o sunkiai dirbančiam reikia 4000 kai. Tai ir žmogui reikiamo maisto kiekis keičiasi diena iš dienos, žiūrint aktyvumo. Žinotina taip pat, kad ir organizmo pajėgumas asimiliuoti maisto produktus gali keistis tiek dėl paties maisto rūšies, tiek dėl organizme susidariusių sąlygų. Pasakyti iš anksto, kiek ir kokio maisto reikia žmogui tą ar kitą dieną, nėra galima.

     Dažnokai pasitaiko, kad žmogus suvartoja daugiau maisto, negu jam, jo organizmui, reikia. Tas vadinama persivalgymu, kuris gali būti: vienkartinis, pasikartojantis ir nuolatinis, o kiekvienas jų gali būti įvairaus laipsnio. Vienkartinis persivalgymas gali nesukelti jokių bėdų, bet gali ir suerzinti skilvį, iššaukti skilvio žaizdą, sukelti vėmimą, pasireikšti vidurių skausmais, sukelti viduriavimą, net žmogų padaro dienai kitai nedarbingą. Pasikartojantis persivalgymas gali pakartoti vienkartinio persivalgymo bėdas. Nuolat persivalgant, išugdomas įpratimas, ir persivalgymas nesukelia ypatingų simptomų, gal tik apsunkinimo jutimą. Persivalgymą tęsiant ilgai, kenkiama sveikatai.

TUKIMAS

     Nuolat persivalgant, kai maistas organizmo nesunaudojamas dienos reikalams, tai dalis maisto šalinama iš organizmo nesunaudota, bet likusioji nesunaudota dalis verčiama į medžiagas, kurios kraunamos į organizmo sandėlius atsargai. Prieš kraunant į atsargas, pertekliaus medžiagos paverčiamos riebalais, nes jie duoda daugiausiai kalorijų, užimdami tiek pat vietos, kaip ir kitos medžiagos. Atsargon kraujami riebalai pamažu žmogų tukina, daro riebuliu ir didina svorį. Tukimo pagrindas yra maisto perteklius dėl persivalgymo. Jei žmogus tunka, tai jis persivalgo, ir jokie aiškinimai, kad "aš beveik nieko nevalgau” — negalioja.

     Tiesa, yra kelios persivalgymo ir tukimo priežastys. Pvz.: 1. įgimtas palinkimas; 2. organizmo hormonų, gaminamų įvairių liaukų, sutrikimai; 3. psichologinis motyvas (žmogus įsivaizduoja, kad jis visų apleistas, tai lieka vienintelis malonumas — valgyti) ir kita. Bet tai tik priežastys, o pagrindas — persivalgymas.

     Žmogaus organizme kraunamos atsargon pertekliaus medžiagos, riebalai, pirmiausia kraunami į mažiausiai naudojamas organizmo dalis: ant pilvo, apie žarnas, o toliau ant sprando, veido, sėdynės, aplink širdį, galūnėse ir pan. Nuo to žmogaus kūno svoris didėja, jis darosi riebus, išpampsta.

TUKIMAS KENKIA SVEIKATAI

     Tukimas pamažu pradeda kenkti žmogaus sveikatai, toliau gali ją žymiai susilpninti, net žmogaus gyvybę atimti. Kenkimai: 1. širdis turi sunkiau dirbti, kad kraujas galėtų cirkuliuoti ir padidėjusiame organizme. O širdžiai tai sunkiau padaryti, nes apie ją prisirinkę riebalų, net ir jos raumenyje yra prikrauta riebalų; 2. kraujyje yra nuolat padidėjęs emulsuotų riebalų kiekis, kurie gadina arterijų vidaus sieneles, jas sužeisdami, susiaurindami arterijų kiaurymę, net užkimšdami. Tai gali vesti į širdies atakas, apopleksiją, galūnių gangrenas, inkstų susirgimus ir kit.; 3. nutukėliuose lengviau vystosi cukraligė, nes kasos ląstelės, padidinusios insulino gamybą, ilgainiui pervargsta ir nusilpsta; 4. nukenčia kaulai ir kremzlės, ypač nugarkaulyje ir kojose, nes reikia pakelti ir nešioti didesnį kūno svorį; 5. sunyksta raumenys, nes raumenyse prisirinkę riebalai stelbia raumenis, o nutukėlis ir savo raumenis mažiau naudoja dėl aptingimo; 6. nutukėlis aptingsta, nes sunkiau judinti sunkų kūną, jo aktyvumas mažėja, jis dažnai reikalingas ir kitų pagalbos, pvz.: padėti prisikelti, pavedžioti ir pan. Galima ir daugiau priskaičiuoti nutukėlių negalių ir susirgimo reiškinių, bet užteks ir tų, kuriuos paminėjome.

PERSIVALGYTI IR TUKTI NEKRIKŠČIONIŠKA

     Persivalgymas ir nutukimas yra nekrikščioniškas reiškinys. 1. Persivalgydami ugdome piktybinį įprotį, silpnybę. Tuk Katekizme randame prie piktųjų įpročių priskirtus "persivalgymą ir pasigėrimą”. 2. Įsigydami maisto perteklių persivalgymui ir tukimui, turime išlaidų. Tas išlaidas galėtume panaudoti vargstančių ir badaujančių šelpimui. Badaujančių yra aplink mus ir visame pasaulyje. 3. Nutukėliui reikia didesnių rūbų, rūbams naudojant daugiau medžiagos, kas brangina rūbus. Kainos skirtumo sumą galėtume skirti šalpai. 4. Nutukėlis dažnai save žudo, nes nutukimas ardo sveikatą. O įstatymas sako "Nežudyk”, kur reikalaujama nežudyti ir savęs. 5. Nutukėlis darosi tingus, nes jam sunkiau judėti, būti darbščiam. Jis apsileidžia savo pareigose, o ypač jis nepajėgus padėti savo artimui, reikalingam pagalbos, pvz., paslaugyti ligonį. Tingėjimas katekizme priskiriamas prie piktybinių įpročių.

     Jei kiekvienas persivalgantis, tunkantis ir nutukėlis pasistengtų tokiu nebūti, tai neišleistos sumos maisto pertekliui, skirtumas didelių rūbų kainos sudarytų milijonines sumas, kuriomis galėtume vargstančius šelpti. Šelpti galima pačiam ir per organizacijas. Kiekvienam esant judresniam, nesant nutukusiam, galima ir veiksmais reikalingajam padėti. Visa tai ne tik krikščioniškos pareigos atlikimas, bet ir žmogaus meilės žmogui veiksmas.

KAIP IŠVENGTI PERSIVALGYMO IR TUKIMO

     Patarlė sako: "Ir pragaras gerais norais grįstas”, tai žmogui neužtenka tik norėti nenutukti, o nutukusiam nutukimą prarasti, tam reikia nemažų pastangų. Pastangos netukti gali būti susumuotos taip: 1. valgyti bent 2, ne daugiau kaip 4 kartus per dieną, nieko nevalgant ir negeriant tarp valgių, išskyrus vandenį; 2. valgant pasiskirti valgio kiekį ir jį suvalgius, nekartoti; nevalgyti maisto likučių, nors jų ir nedaug, o palikti tai kitam valgiui; 3. valgiui vartoti įvairius maisto produktus, kur įeitų liesos mėsos, žuvies, nugriebto pieno, dietinio sūrio, kiaušinio baltymo ir pan., bet su didesniais kiekiais daržovių, vaisių, pilnų grūdų (duona, žirniai, pupelės), vengiant didesnio kiekio riebalų, visai vengiant saldumynų (cukraus, ledų, vynuogių, pyragaičių). Daržovėmis pripildžius skilvį, sumažės alkis; 4. vengti prieš valgį ir su valgiu alkoholinių gėrimų, nes alkoholis turi kalorijų, erzina skilvio gleivinę ir didina apetitą; 5. reikia ką nors dirbti, ar bent daug vaikščioti, nes darbas eikvoja kalorijas, stiprina raumenis, nukreipia mintis nuo valgio, o ir valgio neturima po ranka; 6. netikėti jokiais stebuklingais vaistais, nutukimą šalinančiais; jokie vaistai nepadės, jei nutukėlis neprisivers mažinti maisto kiekio, nenustos persivalgyti.

     Yra lentelės, nurodančios žmogaus svorį, pagal augumą ir amžių, jomis galima apytikriai vadovautis, stengiantis nenutukti.

     Deja, tunkančių ir nutukėlių laukia sunkokos dienos, bet prisivertus ir valią įtempus, galima nugalėti kenksmingus įpročius ir išugdyti naujus. Tai teiks žmogui geresnę sveikatą, pajėgumą padėti sau ir artimui, būti uolesniu krikščioniu.