Bręstantys jaunuoliai, svajodami apie savo busimąjį šeimos gyvenimą, nudažo jį šviesiausiomis spalvomis. Nekantriai laukia tos dienos, kada galės sukurti šeimą, kada pasieks tą išsvajotą laimę. Bet kai pagaliau jie šeimą sukuria, kai jų svajonės išsipildo, kai vienus kitus metus drauge pagyvena, dažnai pradeda galvoti visai kitaip. Romantika greitai praeina, lieka tik kasdienybė. Taip karštai liepsnojusi meilė užgęsta, nesuteikusi laimės nei vienam, nei kitam. Taigi. Dažnai taip būna, bet ne visuomet. Meilė neužgęsta tokiose šeimose, kurios į ją žiūri ne kaip į asmeninį malonumą, bet kaip į rimtą pareigą ir pasiaukojimą. Tokių šeimų, deja, nedaug pasitaiko. Dažnos mūsų laikų skyrybos ir nelaimingos šeimos turėtų priversti tiek vyrus, tiek moteris trupučiuką susimąstyti ir paieškoti priežasčių.

     Leiskime apie tai pasisakyti vyrui ir moteriai, kurie apie šeimos problemas jau rimtai pagalvojo, pasvarstė ir dabar savo mintimis nori pasidalinti su kitais. Pirmiausia pakalbės vyras ir pasisakys, ko jis laukia iš moters, o paskui moteris pareikš savo pageidavimus vyrui.

     Gal ne visi skaitytojai su visomis čia pateiktomis mintimis sutiks, gal norės ką nors pridėti? Labai laukiame ir dėkojame.

Redakcija

KO VYRAI LAUKIA IŠ MOTERŲ

     1. Būk taupi, bet per daug neprisirišk prie pinigo. Tikrai nesugyvensi su savo vyru, jei per daug leisi pinigus, pirkdamasi nereikalingus papuošalus, lengvapėdiškai vaikydamasi madas, nekreipdama jokio dėmesio į protingus vyro pageidavimus taupiau gyventi. Bet nebūsi laiminga nė tada, jei pinigą labiau mylėsi už savo vyrą. Yra moterų, kurios nenori turėti net vaikų, kad nebūtų šeimoje "nereikalingų” išlaidų. Jos nesudaro šeimoje vyrui jaukios atmosferos, šykštisi išleisti vieną kitą centą tokiems dalykams, kurie joms atrodo nebūtinai reikalingi. Jos pačios, prieš vyro norą, eina dirbti, kad tik daugiau turto susikrautų. Tokia žmona gal kartą pasijus turinti didelę sumą pinigų, bet praradusi savo vyro meilę, o gal ir jį patį,.. Žmonių palinkimai ir nusistatymai šioje srityje yra nevienodi, bet reikia vienas kitam nusileisti ir geruoju susitarti.

     2.    Nekritikuok savo vyro užsiėmimo. Tegul vyras pasirenka tokį darbą, koks jam geriau patinka, nors tau jis ir nepatiktų. Ir čia reikia susitarimo, stengiantis pasirinkti tokį darbą ar užsiėmimą, kuris per daug netrukdytų šeimyninio gyvenimo.

     3.    Nerodyk per daug meilės savo artimiesiems ir neužmiršk savo vyro giminių. Jei rodysi daug meilės ir atidumo tik savo giminėms, o vyro giminėmis nesirūpinsi, judviejų santykiai atšals. Tai yra labai svarbu, ypač vedybinio gyvenimo pradžioje. Jei myli savo vyrą, turi mylėti ir tuos asmenis, kuriuos jis myli.

     4.    Sudaryk savo namuose vyrui jaukią atmosferą. Stenkis, kad namai ir kambariai būtų švarūs, tvarkingi, skoningai papuošti. Taip pat tu pati taip renkis ir puoškis, kad patiktum savo vyrui, o ne kitiems. Jeigu namie nebus jaukumo, vyras savo laisvalaikį stengsis praleisti kitur. Jei tu būsi susivėlus, ir netvarkingai apsirengus, vyras neturės jokio noro būti drauge su tavim. Pasistenk gerai paruošti valgį. Būtų labai naudinga jau prieš vedybas tai išmokti, bet ir toliau tobulinkis ir geriau išmok virimo meno, nes nuo gero valgio pagaminimo gali daug priklausyti šeimos nuotaika.

     5.    Išmok nekreipti tiek daug dėmesio į vyro klaidas, jam atleisk ir nuolat nepriekaištauk, jei pasielgia ne taip, kaip tau patiktų. Kiekviena mergina tekėdama turi įsitikinti, kad po vedybų tikriausiai pastebės tokių vyro klaidų, kurių pirmiau, nors ir ilgai draugaudama, nepastebėjo. Jau dabar tegul pasiryžta dėl tų klaidų nesijaudinti ir į jas daug dėmesio nekreipti. Reikia žinoti, kad ir vyras joje atras pirmiau nepastebėtų klaidų, netobulumų, keistų charakterio ypatybių.

     6.    Venk ašarų, piktumo, murmėjimų. Nors kartais šiais "ginklais” moteris gali ko nors pasiekti, bet, juos vartodama, ji visuomet daugiau praras, negu laimės. Štai, pavyzdžiui, juodu su vyru aptaria kokį nors reikalą. Nuomonės skiriasi, ir kiekvienas laikosi savosios. Ji, norėdama vyrą "nugalėti”, prapliumpa verkti. Jis gal ir nusileis šiuo kartu, bet po tokio patyrimo stengsis daugiau panašių klausimų nekelti, jos nuomonės neklausti, nesitarti, bet darys taip, kaip jam patinka.

     Surūgusi moters nuotaika ilgainiui gali tarp jųdviejų pastatyti tokią sieną, kurios niekas negalės nugriauti. Nuolatiniu savo murmėjimu žmona gali pasiekti tik tai, kad vyras bėgs iš namų, norėdamas laisviau pakvėpuoti.

     7.    Prieš pavydą kovok didesne savo vyro meile. Jei vyrą tikrai mylėsi, tai užimsi pirmą vietą jo širdyje, ir tau nekils pavydas, kai vyras kartais kalbės ar juokaus su kokia nors kita moteria. Jei pastebi, kad vyras nuo tavęs tolsta ir pradeda linkti prie kitų, paegzaminuok savo sąžinę, ar tu pati jo prie to nevedi savo blogu elgesiu ir nesupratimu jo teisėtų reikalavimų.

     8.    Atsimink, kad vaikai yra pirmutinis moterystės tikslas. Jeigu tai suprasite ir pagal tai gyvensite, judviejų šeimyninis gyvenimas bus laimingas. Bet jeigu vaikų vengsite, bus didelis pavojus, kad judviejų moterystė gali baigtis skyrybomis. O jei prie to ir neprieisite, tai vis tiek atšals judviejų meilė ir nuolat vienas nuo kito tolsite. Vaikai yra geriausias vyro ir moters meilės ryšys.

     Dar prieš vedybas stenkitės gerai suprasti vienas kito teises ir pareigas. Jei šioje srityje kas nors bus neaišku, kreipkitės į kunigą, kad paaiškintų. Sakau, į kunigą, ne į mamą ar tėtę, nes ir jiems šioje srityje ne viskas gali būti aišku. Juk moralės klausimus kompetentingai gali aiškinti tik šios rūšies specialistai. Moterystės teisių ir pareigų nepanaikina nė senyvas amžius. Būtų klaidinga elgtis tik pagal savo norus ar palinkimus, reikia atsižvelgti į savo vyrą, juk prie altoriaus su juo padarei sutartį ir prižadėjai nesipriešinti jo teisėms.

     9.    Vartok ir antgamtines priemones, norėdama šeimyninės laimės. Labai didelis nuošimtis šeimų sugriūva dėl to, kad užmirštama Dievas, siela, amžinybė, kai rūpinamasi tik žemiška laime. Šios žemės gyvenimas yra tik pasiruošimas amžinai laimei, kelionė į tikrąjį gyvenimą. Jei kas savo gyvenimo tikslą mato tik šioje žemėje, visuomet apsivils, to tikslo nepasieks. Tikra laimė yra tik ta, kuri tęsis amžinai. Todėl neužmiršk sakramentų, neužmiršk šeimoje maldos, uoliai atlik religines pareigas. Jei manysi, kad tik vyras tau gali suteikti trokštamą laimę, skaudžiai apsiriksi. Pamačiusi, kad taip nėra, gal ieškosi kito, manydama, kad ne tą pasirinkai. Bet gali išvaikščioti visą žemę ir nerasi tokio, kurs patenkintų visus tavo troškimus. Visuomet bus teisingi Maironio žodžiai:

     O didis Dieve ir Tėve brangus,
     Pastiprink žmogų silpną ir menką,
     Tu pats surėdei, jog tiktai dangaus
     Jo begaliniams norams užtenka.

     10.    Neieškok meilės, bet stenkis mylėti. Laiminga būsi tada, kai ne tiek trokši, kad vyras tave mylėtų, bet kai tu mylėsi jį; kai nelauksi, kad jis tau tarnautų, bet kai tu jam tarnausi. Jei taip elgsiesi, pamatysi, kad ir jis tave mylės ir tau tarnaus.

     Gal dažnai, pagalvojus apie priešvedybinę draugystę su savo dabartiniu vyru ir apie pirmuosius vedybinio gyvenimo mėnesius, atsidusai ir savo širdyje ištarei: "O kad taip būtų dabar!” Atrodo, kad tada buvo tiek meilės, kad taip vienas kitą supratote ir atjautėte, o dabar taip viskas pasikeitė: meilė atšalo, gyvenimas nusibodo. Kad taip atsitiko, gal judu abudu esate kalti. Pažvelk į savo sąžinę ir pagalvok, ar dabar taip elgiesi, kaip tada. Tada nematei vyro klaidų, nes jas uždengė meilė. Tau buvo taip lengva pasiaukoti, nes tikra meilė viską gali. Jei nori taikoje su vyru gyventi, ir dabar kito kelio nėra. Šeimyniniam gyvenimui tėra vienas kelias — tai meilės ir pasiaukojimo kelias. Visa didžiausia problema yra tik čia: pirmiau toji meilė savaime ateidavo, net atrodo, kad ji buvo per smarki, reikėdavo net ją tramdyti. Dabar visai kas kita — tą meilę reikia traukte traukti iš širdies. Bet traukti reikia būtinai — be meilės negyvensi.

Vyras

KO MOTERYS LAUKIA IŠ VYRŲ

     "Be meilės negyvensi”, baigė Vyras savo patarimus moterims. Bet mylėti reiškia daugiau duoti, negu imti. Jei abudu jaunavedžiai šito principo laikytųsi visą gyvenimą, bet ne tik medaus mėnesį, tai šeimyninė laimė klestėtų jų šeimoje, išstumdama neapykantą, aimanas, skundus. Bet kaip dažnai gyvenime mes pirmiausia tik apie save galvojame, ieškome tik savo malonumų, o nesistengiame suprasti kito asmens reikalavimų bei norų.

     Jei kas, skaitydamas šias eilutes, sakytų, kad jo gyvenimui užtenka 50 procentų laimės ir meilės, teikiamos tik vienos pusės, labai skaudžiai suklystų, nes laimė ir meilė arba yra pilna, arba visai jos nėra. Meilės vietą religingose šeimose užima pasiaukojimas ir kančia išganymo labui, o nereligingose — nesantaikos ir nesugyvenimas, kurs dažnai baigiasi skyrybomis. Tik abidvi pusės, vyras ir žmona, stengdamiesi kuo daugiau meilės įnešti į savo šeimos gyvenimą, dės plytą po plytos į tvirtą savo laimės rūmą. Apie moterų uždavinius jau buvo minėta, todėl dabar pakalbėsime tik apie vyrus.

     Norėdami kalbėti apie vyrų uždavinius šeimoje, turime bent trumpai paminėti keletą įžanginių pastabų, kurios gal geriau padės vyrams suprasti savo žmonas. Visos moterys ilgisi meilės, ir jų meilė yra dvasiškesnė negu vyrų. Tai išplaukia iš pačios moters prigimties. Vedybos šito moters meilės ilgesio nepakeičia, tik dar labiau sustiprina. Ta mergaitė, be kurios, atrodė, gyventi bus sunku, kurią prisiekei mylėti ir jos neapleisti visą gyvenimą, yra ta pati, taip pat tave mylinti ir tavo meilės trokštanti, kaip ir anksčiau, kai ji dar tebebuvo tavo sužadėtinė. Šiandien ji tavo žmona, tavo draugė ir paguoda, tavo vaikų motina ir namų šeimininkė. Ir šiandien tu galbūt stebies, kodėl visa yra taip pasikeitę, kodėl ji nebėra tokia daili, taip gražiai susitvarkiusi ir apsirengusi, kaip prieš keletą metų, kai su ja, dar mergaite, vaikščiojai. Tu stebiesi, kodėl ji irzli ir nekantri, kodėl ji užsidarius nuo tavęs, vengianti žmonos pareigų, arba paviršutiniška, šalta. Ji tavęs nebesupranta. Jūsų vedybos, atrodo, buvo stambi klaida. Tu norėsi įtarti, kad ji tavęs nebemyli, nes su tavo draugu daug mieliau šneka, negu su tavim. Tu pradėsi pavyduliauti, nes juk ji tavo nuosavybė.

     Didelė visų šeimos nesantaikų ir nuodėmių dalis išplaukia iš apsileidimo, nesirūpinimo meile. Jei tu jos pastangų neįvertini, nesistengi jos suprasti, jai padėti, nerodai dėmesio, kritikuoji, ji darosi atšiauri, murma, verkšlena, nebesitvarko namuose. Kam visa tai? Juk tu vis tiek to nepastebi. Įlėkęs į kambarį, įbedi akis į laikraštį ir nieko daugiau nebematai. Tu niekur jos neišsivedi, tu į ją tik trumpais šiurkščiais žodžiais tesikreipi ir tik tada ją myli, tuo trumpu momentu, kai iš jos savo teisių reikalauji. Paskui palieki ją, lyg kokį daiktą, kuris atliko savo paskirtį. Tu pamiršti, kad ji moteris, kad ji savo prigimtimi jautresnė, švelnesnė, kad ji trokšta meilės, plaukiančios iš tavo sielos, kaip lygiateisė gyvenimo draugė, o ne vien tik kaip tavo vyriškos prigimties reikalavimų klusni pildytoja.

     Kažkas yra pasakęs, kad žmona yra tokia, kokią ją padaro pats vyras. Jis gali turėti nuoširdžią savo gyvenimo draugę, arba paversti ją nervinga, šiurkščia, netvarkinga, nemylinčia moteriške, su kuria bendras gyvenimas bus tikras kryžius. Čia nekalbu apie retus nesugyvenamus charakterius, kalbu apie neigiamų charakterio bruožų moteryse išsivystymą, kurių kaltininkas dažnai yra pats vyras, nors apie tai jis gal visai nepagalvoja. Juk dažnas iš jų mano, kad, duodamas pastogę ir duoną, išlaikydamas savo žmoną, turi visas teises į ją, kaip į kokį daiktą. Jis nepagalvoja, kad ji yra moteris, trokštanti jo meilės ir visuomet pasiryžus su kaupu už tai jam atsilyginti.

     Štai dabar vyrams keletas klausimų, kurie gal padės geriau suprasti, ko žmonos iš jų laukia, slapčia ilgisi, kas yra stipriai į-augę į jų moterišką prigimtį, ir į ką vyrai turėtų atkreipti daugiau dėmesio, norėdami pasiekti didesnės šeimyninės laimės.

     1.    Ar visuomet esi švelnus, teisus ir suprantąs žmoną savo vyriškuose reikalavimuose? Šis klausimas yra labai opus. Jis yra kiekvienos susituokusios poros meilės paslaptis. Plačiau šio klausimo nenagrinėsiu, tik priminsiu, jog tuokiamasi ne tam, kad vienas ir kitas atskirai gyventų, saugodami skaistybę ir mergystę, kaip brolis ir sesuo. Vedybų tikslas, Šv. Rašto žodžiais sakant, yra tas, kad "du taptų vienas kūnas”, kad, meilei pilnai išsiskleidžiant, galėtų vienas kitą papildyti ir vykdyti Dievo valią — "augti, daugintis ir pripildyti žemę”. Iš čia plaukia teisėtos pareigos vienas kitam. Bet kaip dažnai susituokusiųjų poros skundžiasi ir esti nepatenkintos savo gyvenimu, kaip sunkia našta, vien tik dėl to, kad vienas ar kitas partneris turi per daug egoizmo. Tas egoizmas sugriauna daugelį šeimų, nes iš jo kyla vyro brutalumas ir moters užsidarymas, atšalimas. Žmona niekados nebus šalta ir abejinga, jei mokėsi prie jos su meile ir švelnumu prieiti, jei neimsi jos kaip daikto, vien savo malonumams skirto, bet su ja elgsiesi, kaip su lygiateise judviejų meilės dalininke. Jei mes ko norim, turim ir patys duoti. Nori iš žmonos meilės, švelnumo? Rodyk ir jai meilę bei švelnumą. Nepalik jos po judviejų susiartinimo, kaip nereikalingo daikto, bet išsiskirk švelniai ir su meile. Jeigu šiuos savo santykius su žmona stengsiesi daugiau sudvasinti, būsi nustebintas vedybinės laimės išsiliejimu judviejų gyvenime.:*

     2.    Ar stengiesi su žmona pasidalinti savo išgyvenimais, rūpesčiais, darbo įspūdžiais ir kitais tave dominančiais klausimais? Ar stengiesi suprasti savo žmonos rūpesčius? Ar domiesi tuo, kas jai įdomu? Jei taip nedarai, pats esi kaltas, kad žmona neparodo pakankamo susidomėjimo tavo rūpimais reikalais. Gal pats savo užsidarymu ir iš aukšto žiūrėjimu į žmoną esi ją atstūmęs, o dabar skundies, kad ji tavęs nesupranta. Žmona ir vyras geriausi draugai gali būti tik tada, jeigu vienas kitą supranta.

     3.    Ar parodai žmonai nors dalelę to dėmesio, kurį rodei prieš vestuves: ar parneši jai gėlių, dovanėlių, ar prisimeni jos vardo ir gimimo dienas, ar pasveikini ją Motinos dieną, ypač jeigu jau ji motina arba ruošiasi ja tapti, ar tinkamai atšventi jūsų vedybinio gyvenimo sukaktį?

     Visi šie dalykėliai, nors atrodo tokie menki ir nesvarbūs, turi labai didelės reikšmės moters gyvenime, nes parodo, kad tu ja domiesi, myli, kad ji tau nenusibodus. Bet nemanyk, kad vien dovanomis meilė perkama. Ne, reikia daug jausmo ir širdies. Kad ir pora laukinės gėlės žiedų gali tavo žmoną labiau nudžiuginti, negu brangiausios dovanos, jeigu tas gėles su meile dovanosi.

     4.    Ar duodi savo žmonai kiekvieną savaitę ar kiekvieną mėnesį nors truputį pinigų, kuriuos ji gali skirti tik savo reikalams ir neprivalo tau duoti apyskaitos?

     Juk žmona nori tau patikti, nori būti gražiai apsirengusi, susitvarkiusi. Be to, kartais ji nori ar su drauge kur nors išeiti, ar kokią dovanėlę tau ar kitam artimam asmeniui nupirkti. Jai reikalingas lūpų pieštukas, truputį kvepalų ar kokia nors kita kosmetinė priemonė. Kartais ji nori savo apsirengimą truputį paįvairinti ir pasipuošti karolių virtine ar kuklia sagute. Tai daug nekainuoja, bet be šitų smulkmenų moteris negali apsieiti, juk moteriai yra įgimta puoštis. Ir jeigu ji kiekvieną kartą turi prašyti tavęs pinigų, ją tai labai erzina ir nervina. Ji pasijunta nelaiminga, kad neturi savo valios, savo lėšų net tokioms smulkmenoms. Jos nuolatiniai prašymai erzina ir tave, tu prikaišioji, kad ji išlaidi, kad be visa to galima apsieiti. Bet atsimink, ar ir tu nesistengi, kad plaukai neguliu ant apikaklės, kad būtum gražiai nusiskutęs, kad turėtum vieną kitą centą alaus stiklui su draugu. Tu užmiršti, kad ir žmona turi panašių reikaliukų. Kaip dažnai iš to kyla visokių prikaišiojimų, nesutikimų, ginčų. Visa to būtų galima lengvai išvengti, susitarus prieš vedybas arba tuoj po jų trupučiuką pinigų skirti asmeniškoms žmonos išlaidoms.

     5.    Ar savo žmoną vertini ir gerbi kitų akivaizdoje? Ar, kitiems girdint, jos nekritikuoji, o gal giri kitų moterų gražesnį apsirengimą, geresnį skonį, didesnę išmintį, tobulesnį 'šeimininkavimo būdą? Niekados to nedaryk, nes tai užgauna pačius jautriausius žmonos jausmus, jos moteriškąją ambiciją, sukelia pavydą, atšalimą nuo tavęs. Juk žmona stengiasi, daro visa, kad tau patiktų. Jeigu kartais ne taip gerai pavyksta, ją užjausk, suprask, jai padėk. Gal geriau padaryti ji neturi lėšų, išsilavinimo, sugebėjimo. Ar ji dėl to kalta?

     6.    Ar padedi namų apyvokos darbuose? Jei abudu kitur dirbate — tavo pareiga tiek pat prisidėti prie darbų namuose, kiek ir tavo žmonos. Gal sakysi, kad būtų juokinga, jeigu vyras virs, skalbs ir atlikinės kitus moterų darbus? Niekas iš tavęs to nereikalauja. Bet yra daug darbų, kuriuos ir tu galėtum atlikti ir savo žmonai pagelbėti. Ar negalėtum nueiti ko nors nupirkti, ar nesugebėtum sutvarkyti kambarių? jei tu ir vienas dirbi, vis tiek gali atrasti laiko ir pasiūlyti žmonai savo pagalbą, ypač sunkesniuose namų ruošos darbuose. Tu matai, kad ji skuba, pluša, bėga šen ir ten, o tu gal ramiai sėdi ir rūkai cigaretę, o gal dar kartais susirauki, kad laiku laikraščio nepaduoda, arba rėki nepatenkintas, kai vaiką reikia pervystyti. Už tokius mažus darbelius tikrai gautum iš žmonos atlyginimą didesne meile ir prisirišimu.

     7.    Ar daliniesi su žmona poilsio valandomis? Ar kur nors drauge išeinate? Juk ir tavo žmona yra reikalinga poilsio ir išsiblaškymo. Padėdamas jai namų ruošos darbuose, turėsi ją laisvesnę ir sau. Abu galėsite džiaugtis poilsio valandomis, kur nors išeidami ar jaukiai namuose laiką praleisdami. Išėję pasivaikščioti, ar į kiną užsukę, ar savaitgaliais nuėję į lietuvių renginius, pamiršite kuriam laikui turimus rūpesčius ir jausitės lyg iš naujo jėgų pasisėmę kovoti su sunkumais, pasitaikančiais kiekvieno žmogaus kelyje.

     8.    Ar esi paslaugus žmonai? Užvilkti apsiaustą, leisti pirmiau įeiti pro duris, padėti įlipti į autobusą, panešti dalį jos pirkinių, padėkoti už mažus patarnavimus, atliktus tau, atrodo, yra smulkmenos, bet labai svarbios kasdieniniame gyvenime, jei nori jį padaryti gražesnį,

     9.    Ar pastebi naują žmonos suknelę, kai ji nori tau pasirodyti, ar matai išpuoštus kambarius, kai grįžti iš darbo, ar pastebi jos skaniai ir įvairiai paruoštus pietus, kuriuos gal rengė valandomis, kad tave nustebintų ir pradžiugintų? Jei tu šių dalykų nematai, daug pralaimi. Tu vyras, tau sunku pilnai suprasti moterį, lygiai kaip ir moteriai vyrą, tačiau reikia stengtis. Minėti dalykėliai yra labai svarbūs moterims. Jos nori būti pastebėtos, įvertintos, trokšta, kad būtų padėkota už jų pastangas. Gal tu visa tai pavadinsi tik nereikalingu laiko gaišinimu, bet žinok, kad tai yra plytos tavo laimės rūmuose.

     10.    Ar pasitiki žmona, ar be reikalo jos neįtarinėji, ar nesi pavydus? Pavydas — baisi liga, daugelio šeimų laimę griuvėsiais paverčianti. Be galo yra skaudūs nepagrįsti ir neteisūs įtarinėjimai, prikaišiojimai, persekiojimai. Tikrai mylėti — reiškia suprasti mylimą žmogų, juo pasitikėti ir jam aukotis. Nepagrįstas nepasitikėjimas ir pavydas gali žmogų privesti prie tikros neištikimybės ir domėjimosi kitais. Už tai, jei esi pavydus, valdyk save ir rodyk daugiau pasitikėjimo žmonai, o pamatysi, kaip tavo įtarinėjimai pamažu išsisklaidys.

     11.    Ar esi tvarkingas namuose? Daugelis vyrų, gatvėje ar darbe sutikti, atrodo labai tvarkingi, bet namuose yra visai kitaip. Namuose, galvoja jis, galima jaustis laisvai, atseit nesistengti ir žmonai sudaryti gerą įspūdį. Jis pamiršta, kad žmona visuomet nori jį matyti tvarkingą ir švarų, o ne tik tada, kai ruošiasi į svečius. Apsileidimas šiame punkte dažnai atneša nesklandumų, atšaldančių prisirišimą ir meilę,

     12. Ar užsiimi religine praktika drauge su žmona? Ar nueinate drauge į bažnyčią, šv. Komunijos, ar meldžiatės vienas už kitą? Visa žemiška laimė bus trapi ir netikra, lyg pilis ant smėlio, jeigu ji nebus statoma ant dieviškosios malonės ir pagalbos pagrindų. Ne tik moterys, bet ir vyrai turi melsti Dievą, prašydami daugiau ištvermės ir meilės savo gyvenimo kelyje.

     Štai mūsų, moterų, reikalavimai jums, vyrams. Tikiuosi, kad tokių, kurie į visus čia pateiktus klausimus atsakytų neigiamai, nebus. Bet į dalį šitų klausimų tikriausiai kai kurie turės atsakyti — ne. Užtat reikėtų pradėti ruoštis jau nuo šios dienos, kad ir į juos ramia širdimi galėtume atsakyti — taip. Tada jums patiems gyventi šeimoje bus maloniau ir smagiau.

Moteris