Paruošė GEDIMINAS VAKARIS

KUNIGO STAKĖNO UŽPUOLIMAS

     Patikimi šaltiniai praneša, kad rugpjūčio 22 naktį pas Krokialaukio kleboną kun. Vaclovą Stakėną atvyko dvi moterys, kurios prašė greitai su jomis taksiu važiuoti pas ligonę. Nors klebonas ką tik buvo aplankęs tą ligonę, bet jos įrodinėjo, kad ji turinti dar ką pasakyti. Klebono seseriai, jo šeimininkei, protestuojant, vis dėlto klebonas išvyko, sakydamas, kad čia jo pareiga.

     Pakeliui taksis sustojo ir įlipo du vyrai. Kiek pavažiavus, taksis miške sustojo. Vyrai ištraukė kunigą iš automobilio, surišo rankas ir kojas guminėm virvėm, burną užkimšo kojinėm ir jį tempė tolyn į balą. Gerokai pavilkus, taksio vairuotojas pasakė "gana”, ir taip paliko kunigą neįtemptą į balą. Paskui visi skubiai nuvažiavo.

     Kunigas, likęs vienas, bandė gelbėtis. Trynė surištas rankas ir kojas į medį. Kiek atsipalaidavęs, nušliaužė iki kelio. Šaukėsi pagalbos, bet mašinos pravažiuodavo ir nesustodavo. Po kiek laiko vienos parapietės sūnus, važiuodamas su ja motociklu, pastebėjęs kunigą, sustojo. Jie paėmė jį ir nuvežė į miliciją, bet milicija nedėjo didelių pastangų surasti kaltininkus.

     Kun. Vaclovas Stakėnas yra 51 m. amžiaus, buvęs stiprios sveikatos, tarnavęs kariuomenėje. Prieš paskiriant klebonu į Krokialaukį, jis vikaravo Garliavoje, kur sėkmingai dirbo su jaunimu. 1980 m. įstojo į Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetą. Kunigų areštams bei valdžios grasinimams ir likusiųjų narių tardymams padidėjus, galimybės komiteto veiklai pablogėjo. Komitetas nuėjo į pogrindį.

     Kun. V. Stakėnas, kiek po šio užpuolimo atsigavęs, išvyko savaitei į Šiluvą padėkoti Dievui ir Marijai, kad išliko gyvas.

M. K. ČIURLIONIO GIMIMO 110-TOSIOS METINĖS

     Vilniuje, Meno darbuotojų rūmuose, įvyko vakaras, skirtas M.K. Čiurlionio gimimo no-osioms metinėms. Minėjimui vadovavo Valstybinės konservatorijos profesorius, muzikologas V. Landsbergis. Jis nušvietė šio menininko reikšmę mūsų kultūrai, jo atminimo įamžinimą bei jo kūrybos populiarinimo ir tyrinėjimo klausimus. Apie Čiurlionio kūrybos puoselėjimą kalbėjo Valstybinės konservatorijos rektorius V. Laurušas. Buvo ir daugiau kalbėtojų.

     M.K. Čiurlionio dešimt fortepijoninių kūrinių paskambino M.K. Čiurlionio pianistų konkurso laureatė B. Vainiūnaitė. Minėjime dalyvavo Valstybinis M.K. Čiurlionio kvartetas, Valstybinės konservatorijos choras ir Kauno dramos teatro aktorė R. Staliliūnaitė, kuri paskaitė keletą puslapių iš M.K. Čiurlionio grožinės literatūros palikimo. Rūmuose buvo paroda leidinių apie M.K. Čiurlionį, kurie pasirodė po 1975 m.

     Minėjime dalyvavo M.K. Čiurlionio sesuo muzikologė, prof. Jadvyga Čiurlionytė ir kiti giminės. ("Literatūra ir menas”)

KAUNO VALSTYBINIS M.K. ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJUS

     M. K. Čiurlionio dailės muziejuje surinkta lietuvių liaudies meno ir vaizduojamosios dailės kūrinių — 222 tūkstančiai vienetų. Muziejus įkurtas 1925 m. gruodžio 13 d. Tarpe lankytojų buvo įsigalėjusi mintis, kad muziejų aplankyti niekuomet nebus per vėlu, nes jis įkurtas nuolatiniam lankymui. Tokios minties vedini, ne vienas j muziejų taip ir nenueidavo. Taigi per pirmuosius penkerius muziejaus veiklos metus jį aplankė tik 19497 žmonės. Paskutiniu metu būna dienų, kada muziejuje apsilanko penki tūkstančiai, o per metus beveik milijonas dailės mėgėjų.

     Muziejuje laikomi vertingiausi lietuvių liaudies meno kūriniai — skulptūros, medžio raižiniai, juostos, metalo dirbiniai. Muziejaus širdis — Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslai. Vieną kartą šiuos paveikslus aplankiusį it magnetas traukia sugrįžti. Šio skyriaus darbuotojai ieško dar neatrastų dailininko piešinių ir eskizų. Tiria jo gyvenimo aplinkybes, rengia M.K. Čiurlionio kūrinių parodas. M.K. Čiurlionio muziejus, kaip Tarptautinės muziejų organizacijos kolektyvinis narys, gauna daug pakvietimų surengti Čiurlionio dailės parodas užsienyje. Neseniai tokia paroda buvo Vakarų Berlyne. Gauti pakvietimai į tapybos ir muzikos sintezės parodas Miunchene, Venecijoje. Dažnas M.K. Čiurlionio darbų vežiojimas labai nepalankus paveikslams. Jie jautriai reaguoja į menkiausius temperatūros svyravimus bei sukrėtimus, todėl kelionės labai ribojamos.

     Muziejuje sukaupta ir XX amžiaus lietuvių tapybos meistrų kūrybos rinkiniai. Beveik nuolat parodos vyksta mūsų tapybos mokyklos pradininkų A. Varno, J. Šileikos, J. Vienožinskio, A. Galdiko, A. Samuolio, A. Gudaičio, V. Vizgirdos ir kt.

     Paveikslų galerijoje rodomi ir Vakarų Europos senosios dailės rinkiniai. Vienintelis Pabaltijyje P. Rubenso paveikslas "Nukryžiuotasis”, jo mokinių etiudas Lilio altoriaus paveikslui "Nuėmimas nuo kryžiaus”, L. Bramerio "Piemenėlių pasveikinimas”, Ch. Riberos "Diogenas su žibintu” bei "Gailestingasis samarietis”, A. Manjasko "Peizažas su skalbėjomis”, venecijiečio F. Fontebaso etiudai istorinėmis temomis, A. van Deiko drobė "Dailininkų gildijos pasiuntinys”, F. Rustičio "Koncertas” — vienas iš dviejų šio žymaus dailininko kūrinių šiame muziejuje.

     Užsienio tapybos darbų rinkiniai vis papildomi naujais kūriniais. Neseniai muziejus gavo vienuolika Kaune gimusio amerikiečio dailininko A.D. Belmonto paveikslų. Kūrinius po A. D. Belmonto mirties muziejui padovanojo jo žmona.

     Šių metų pradžioje paveikslų galerijoje buvo prancūzų tapybos paroda. Parodoje buvo XVII amžiaus prancūzų tapytojo Valanteno paveikslas "Keturi evangelistai”. Šis paveikslas saugomas Kretingos kraštotyros muziejuje.

     Vitražo ir skulptūros galerijoje yra geriausi lietuvių dailininkų darbai. Muziejus kasmet įsigyja daug naujų vertingų liaudies meno kūrinių. Iš gyventojų superkami seni baldai, paveikslai, tekstilės gaminiai. Daugėjant meno kūriniams, muziejuje darosi ankšta. Šalia Vitražo ir skulptūros galerijos, iškilo nauji Paveikslų galerijos rūmai. Juose bus šešiolika parodų salių. ("Tiesa”)

DAR APIE ARKLIUS IR ŽIRGUS

     Žirgo, arklio ištikimybė raiteliui, šeimininkui pasireikšdavo ir kasdieniniuose darbuose, ir kovų laukuose. Lietuviai apie arklio ir žmogaus draugystę turi daug pasakojimų. Simonas Daukantas rašė, jog lietuviui kariui žirgas buvo artimiausiu draugu jo laimės ir nelaimės, nes jis kareivį nešė ir kartu su juo mirė karo lauke. Lietuviškų žemaičių veislės arklių tyrinėtojas J. Mora-čevskis rašo, kad lietuvių kavalerija su savo žemaitukais Žalgirio mūšyje buvo ne tik žvalgybos ausys ir akys visai daugiatautei kariuomenei, bet ir įvarydavo baimės ordino kariams. Atviroje kovoje žemaitukai nugalėdavo didžiulį, geležimis apkaustytą riterių arklį.

     Įsiveržus į tėvų žemę priešui, arklys tapdavo kovos žirgu. Arklį, kuriuo vykdavo į karužę ar pas mergelę jodavo, liaudyje buvo įprasta vadinti žirgu. Visais metų laikais arklys atlikdavo įvairius ūkio darbus. Darbinį arklį, purenantį dirvoną ar kitus sunkius darbus dirbantį, ilgokai vadino ašvieniu, kumelę — ašva. Yra prielaida, kad "arklys” kilęs iš žodžio "arti”. Savo talkininkams darbe — ašvieniui ir ašvai — lietuvis jautė didelę pagarbą ir artimumą. Po sunkiausių dienos darbų pavargę ir nusikamavę arkliai likdavo ramūs, paslaugūs, žavintys savo geromis didelėmis akimis.

     Pradėdami ūkio darbus ar baigę juos, žmonės stengdavosi savo geradariui atsidėkoti, pagerbti jį. Prof. dr. Pranė Dundulienė rašo, jog apie Joniškį pirmąjį arimą pradėdavo kumele. Tada esą žemė būsianti derlingesnė. Arklį pavaišindavo pirmo derliaus apeigine duona. Vežant pirmąjį rugių vežimą, duodavę arkliui pauostyti pabaigtuvių vainiką. Šeimininkas sakydavęs, jog norint, kad rugiai būtų tokie gražūs, kaip arklys, kuris juos uostė, baigus vežti mėšlą, arklius reikia apkaišyti šakelėmis ir žolynais. Panevėžio apylinkėse arkliui duodavo pauostyti kūdikį, pirmą sykį iš trobos išnešamą laukan, tikėdamiesi tuo jį apsaugoti nuo peršalimo. Kad lietuviai brangino savo arklius, visaip stengėsi jiems pagelbėti, liudija tokie pavyzdžiai. Traukiant arkliui į kalną sunkų vežimą, ūkininkas išlipdavo ir pagelbėdavo arkliui, pastumdamas vežimą. Lietuvis ūkininkas stengdavosi arklį gerai pašerti, pakaustyti ir švariai užlaikyti. Arklio amžius siekia 30-35 metus.

     Be žemės ūkio darbų arklius naudoja susisiekimui — įvairioms kelionėms, kuriose arkliai nepakeičiami. Nuo seniausių laikų Vilniuje, kaip ir kituose dideliuose miestuose, keleivius aptarnaudavo vežikai nuosavais arkliais. 1893 m. Vilniuje pradėjo veikti arklinis tramvajus, tada dar vadintas "konke”. Konkė — tai buvo didelis iš lentų sukaltas vagonas, kurį geležiniais bėgiais miesto gatvėmis traukė arkliai. 1926 m. Vilniuje pradėjo keleivius vežioti autobusai. ("Tiesa”)

PALANGOJE VASAROTOJAMS PATINKA ŽIRGAI

     Prieš trejus metus Palangos gatvėse, kuriose net automobiliams važiuoti draudžiama, pradėjo riedėti puošnios karietos, traukiamos arklių. Traukia jas žirgelis, iškėlęs galvą, kuriam čia didžiausia pagarba. Palangoje poilsiautojus aptarnauja 30 arklių ir 8 poniai. Iš viso turima 7 karietos. Kas nori, gali net pajodinėti. Turintieji joti įgūdžių, joja ant žirgo, pradedantieji — ant ponio. ("Tiesa”)

ŽIRKLĖS

     "Esi gyvenime laimingas, jeigu turi žirkles. Gyvenime žirklių reikia visokiausių: popieriui, kartonui, skardai ir net nagams kirpti. Parduotuvių lentynose retai j u pamatysi. Taip ir vargstam — kur reikia žirklių, naudojam peilį. Stačiai norisi paklausti: kaip jūs išsiverčiate be žirklių? Gerai, jei jas paliko močiutė. Ką daryti dailininkui, architektui, pagaliau eiliniam piliečiui, kuriam įvairiems darbams reikalingos trumpos, ilgos, kreivos, storos, plonos, profiliuotos ir dar keliolikos tipų žirklės! Visa tai gali atrodyti labai juokinga, bet be žirklių nepadarysi maketo, neįrėminsi grafikos darbo ar akvarelės. Nesukursi naujos mados rūbų. . .” ("Literatūra ir menas”)

DAUG ŠNEKAMA, O MAŽAI DAROMA

     Daugelis sodų šį rudenį Lietuvoje labai gražūs ir vaisingi. Obelų šakos linko prie žemės nuo vaisių svorio. Vėliau skanūs ir gražūs obuoliai gulėjo krūvomis po medžiais. Kolūkiečiai šeria jais gyvulius, nes niekas jų neperka. Parduotų juos, kad ir po penkias kapeikas kilogramą. Tuo tarpu parduotuvėse obuolių ne visada galima nusipirkti. Jeigu būna, labai nepatraukliai atrodo. Pavasarį Lietuvos paruošų organizacijų vadovai ragino kolūkiečius prižiūrėti sodus ir išauginti ko didesnį vaisių kiekį. Kolūkiečiai stropiai vykdė patikėtas pareigas, bet kur dingo paruošų organizacijų vadovai, kurie turėtų pasirūpinti derliumi! ("Tiesa”)

VILNIUS-PASAULINĖS BALTISTIKOS CENTRAS

     Algirdas Sabaliauskas, filologijos mokslų daktaras, "Tiesoje” rašo, kad spalio 9 d. Vilniuje prasidėjo tarptautinė baltistų konferencija. Jos organizatoriai—Vilniaus valstybinis V. Kapsuko universitetas ir Mokslų akademijos slavistikos ir balkanistikos institutas.

     Pirmieji baltų kalbų tyrinėtojai daugiausia buvo kitataučiai. Tačiau pamažu savo gimtosiomis kalbomis pradėjo domėtis ir lietuvių bei latvių mokslininkai. Tartum savotiškos baltistikos viršukalnės iškilo mūsiškis Kazimieras Būga ir latvis Janis Endzelynas. Ypatingai baltų kalbomis domėjosi šios naujos kalbotyros srities kūrėjai — vokietis Francas Bopas ir danas Rasmusas Kristianas Raskas. Baltų kalbos, ypač lietuvių kalba, mokslo pasaulyje labai išpopuliarėjo, kai vokiečių kalbininkas Augustas Šleicheris 1856 m. Prahoje išleido pirmąją mokslinę lietuvių kalbos gramatiką. Ši gramatika lietuvių kalbai atvėrė daugelio Europos universitetų duris.

     Vilniaus universitete yra įsteigta speciali baltų filologijos katedra. Čia leidžiamas prieš 20 metų įkurtas žurnalas "Baltistika”, kuriame savo tyrinėjimus skelbia ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių kalbininkai.

     1964 m. Vilniuje įvyko pirmoji baltistų konferencija, kurioje, be Lietuvos kalbininkų, dalyvavo svečiai iš Rygos, Maskvos ir Kijevo. Šioje konferencijoje buvo perskaityta 11 pranešimų. 1970 m. taip pat Vilniuje įvyko antroji baltistų konferencija, kurioje, be Lietuvos kalbininkų, dalyvavo ir keturių užsienio šalių kalbininkai. Šioje konferencijoje buvo pateikti 28 pranešimai. 1975 m. Vilniuje įvykusioje III-čioje konferencijoje pateikti 64 pranešimai, ir joje dalyvavo 18 užsienio kalbininkų. 1980 m. baltistų konferencija įvyko Rygoje. Šioje konferencijoje pateiktas 101 pranešimas. Be lietuvių ir latvių, joje dalyvavo Lenkijos, Vokietijos demokratinės respublikos, Jugoslavijos, Italijos, Norvegijos, Švedijos, Vokietijos federatyvinės respublikos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Australijos ir Tarybų sąjungos mokslininkai.

     Šiais metais Vilniuje įvykusi konferencija visais atžvilgiais buvo rekordinė. Pranešimų skaičius joje gerokai viršijo pusantro šimto. Joje dalyvavo 14-kos šalių mokslininkai.

TRYS “PASAULINĖS LITERATŪROS BIBLIOTEKOS” SERIJOS

     "Tiesoje” rašoma, kad "Vagos” leidykla turi planus išleisti žymiausius pasaulio literatūros kūrinius, kurie sudarys vientisą 120 tomų biblioteką.

     "Pasaulinės literatūros biblioteką” sudarys trys serijos. Į pirmąją įeis ryškiausi grožiniai kūriniai nuo antikos laikų iki XIX amžiaus (33 tomai), į antrąją — XIX amžiaus literatūros pavyzdžiai (40 tomų), į trečią—XX amžiaus literatūra (47 tomai). Kiekviename tome bus įvadinis straipsnis ir pastabos. Numatyta, kad visas serijas apipavidalins dailininkas A. Každailis.

     Visa "Pasaulinės literatūros biblioteka” tikimasi išleisti per dešimt metų. Pirmieji 12 tomų skaitytojams bus pateikta jau 1986 metais. Tai bus "Antikinis romanas ir pasakėčia” (Longas, Dafnis ir Chloje, Apulejus, Aukso asilas, Petronijus, Satyrikonas, Ezopas, Fedras), F. Dostojevskio "Broliai Karamazovai” — I ir II tomai, XX a. užsienio drama (L. Pirandelas, B. Brechtas, J. O’Nilas, Z.P. Sartras, Z. Kokto, T. Viljamsas, Dz. M. Singas), "XX a. kinų ir japonų proza”, "Kelavala”, M. Lermontovo "Poezija, Proza, Drama”, Dž. Londono "Martynas Idenas” bei O’Henrio novelės, V. Majakovskio "Eilėraščiai, Poemos, Pjesės”, H. Melvilio "Mobis Dikas, arba baltasis banginis”, F. Rable "Gargantiua ir Pantagriuelis” ir V. Šekspyro "Dramos. Sonetai”.

     F. Dostojevskio romanas ir V. Šekspyro kūriniai — jau spaustuvėje. "Pasaulinės literatūros bibliotekos” tomai bus leidžiami 90 tūkstančių egzempliorių tiražu. Juos foto rinkimu rinks Kauno K. Požėlos, o spausdins Vilniaus M. Šumausko spaustuvės. Prenumerata pradėta spalio pirmą ir numatoma užbaigti gruodžio pirmą dieną.

     Nuo šių metų balandžio "Vagoje” įsteigta speciali "Pasaulinės literatūros bibliotekos” redakcija, kuriai vadovauja D. Lenkauskienė.