Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S.J.
Patarėjas—PROF. PETRAS JONIKAS
KALBOS TAISYMAI
p r a r a j a t a r p k a r t ų (angl. gene-ration gap). Prof. A. Salys šiam reikalui sugalvojo gerą terminą — kartų atotrūkis, t.y., kai viena karta savo galvosena, elgesiu ir gyvenimo būdu atitrūksta nuo kitos.
p r a v e s t i — nevart. reikšme "rengti, atlikti, organizuoti, vesti, vadovauti, vykdyti” ir pan. Pvz.: Kviečiu poną Jonaitį pravesti susirinkimą (= vesti susirinkimą, vadovauti susirinkimui). Laužą puikiai pravedė (= Laužui puikiai vadovavo, laužą puikiai vedė) skautininkas Petraitis. Mums buvo pavesta pravesti (= suorganizuoti) švaros savaitę. Mokytojas klasėje pravedė ( = surengė, suorganizavo) labai įdomų pasikalbėjimą. Labai puikiai laboratorijoje buvo pravestas (=atliktas) šis bandymas. Manau, kad reikėtų pravesti (= skelbti) konkursą užimti šiai vietai.
Veiksmažodį pravesti galima vartoti, pavyzdžiui, tokiais atvejais: Pravedė arklį pro šalį. Per mišką pravedė kelią. Jam pasisekė pravesti savo pasiūlymą.
p r i e . Dabartinės liet. kalbos žodynas (Vilnius 1972) mini tokius prielinksnio prie vartojimo atvejus: 1. žymint vietą ar daiktą, šalia kurio kas yra ar vyksta: Sėdi prie stalo. Gyvenu prie ežero. Antys plauko prie kranto. Gyvenu prie dukters. Turi duonos ir prie duonos; 2. žymint veiksmo krypt}: Priėjo prie vandens. Vadink svečius prie stalo. Slinkis arčiau prie manęs; 3. žymint veiksmo objektą: Prisistatė prie darbo. Sėskis prie vakarienės. Eisime prie rugių (rugių kirsti); 4. žymint asmenį ar daiktą, kurio buvimo metu kas vyksta: Prie tėvo gyvos galvos. Prie keturių akių (dviese) pasikalbėkime. Skaito prie lempos šviesos. Prie vaikų taip nekalbėk. Prie caro sunku buvo gyventi. Prie vokiečių namini tabaką rūkėme; 5. žymint kokybę: Žemė prie smėlio (smėlėta). Vyras prie sveikatos (stiprus.) Žmogus prie pinigo (turtingas). Vaikas jau visai prie ašarų (rengiasi verkti); 6. žymint darbo vietą: Dirba prie plento. Gavo darbo prie melioracijos; 7. žymint artėjantį laiką: Saulė prie laidos. Darbas eina prie pabaigos; 8. vartojamas su kai kuriais veiksmažodžiais bei šiaip pastoviuose posakiuose: Kalba priklauso prie visuomeninių reiškinių. Pasiliko prie savo nuomonės. Reikia taikytis prie aplinkybių. Mėlynos akys jai labai tiko prie tamsių plaukų. Pripratome prie šalčio. Tu prie manęs nesikabink!
Tačiau yra atvejų, kai šis prielinksnis klaidingai vartojamas, nusižiūrėjus į svetimas kalbas, pvz.: Prie geriausių norų ( = Kad ir labai norėdamas, nors ir turėdamas geriausių norų), to darbo negalėčiau atlikti. Prie progos (= Pasitaikius progai, suradęs progą, esant progai), aš pas tave užeisiu. Norėčiau sužinoti, prie kokių aplinkybių (= kokiomis aplinkybėmis) tai atsitiko. Prie aukštos temperatūros (=Aukštoje temperatūrope, kai temperatūra aukšta), net ir metalai tirpsta. Teismas ėjo prie uždarų durų ( =uždaromis durimis, slaptai, neviešai). Kreipkis prie viršininko (—i viršininką). Prie ko (=Kam) čia ta pastaba? Prie ko ( =Kuo dėtas) čia aš?
p r i e š priel. — nevart.: 1. paskirčiai žymėti (kalbant apie ligas): Nusipirkau vaistų prieš kosulį. (=nuo kosulio).
2. su kai kuriais veiksmažodžiais: Jis turėtų atsiskaityti prieš valdybą (= valdybai). Jie yra nusikaltę prieš mūsų tautą ( = mūsų tautai). Patarčiau prieš jį (=jam) pasipriešinti. Ar tu pasiskiepijai prieš raupus (=nuo raupų)? Mes esame daug kovoję prieš įvairius priešus (= su įvairiais priešais).
Pastaba. Kai yra dviprasmiškumo pavojus, tai galima veiksmažodį kovoti vartoti su prielinksniu prieš, pvz.: Su lenkais mes kovojome prieš kryžiuočius.
3. su žodžiais atsakomybė, atsakingas, atsparus: Mes turime jausti didelę atsakomybę prieš savo tautą (= savo tautai). Jis yra tik prieš mane (=man) atsakingas. Manau, kad aš esu atsparus prieš šią ligą ( =šiai ligai).
Kadangi prielinksnis prieš nevartotinas paskirčiai reikšti, kalbant apie ligas, tai su juo nesudarytini nei būdvardžiai, reiškiantys gydomųjų priemonių paskirtį, pvz.: priešalkoholinis gydymas (=gydymas nuo alkoholio); priešgripiniai skiepai (=skiepai nuo gripo) ir pan.
p r i e š k a r i n i s , p r i e š m o k y k l i n i s ir kiti panašūs būdvardžiai yra visai geri ir vartotini, nors dabar Lietuvoje, matyt, nusižiūrėjus į rusų kalbą, dažniau vartojama ikikarinis, ikimokyklinis ir pan.
Rusai turi du skirtingų reikšmių būdvardžių priešdėlius do- ir protivo-, tad ir mūsiškiai, sekdami rusais, pasidarė atitikmenis iki- ir prieš-. Taip ir atsirado vertiniai: ikimokyklinis, ikikapitalistinis, ikiburžuazinis, ikimarksistinis, ikišventinis ir t.t. Bet lietuvių kalboje būdvardžiai su priešdėliu iki- nėra būdingi. Jų neduoda iš gyvosios žmonių kalbos nė didysis lietuvių kalbos žodynas. Iki sovietinės okupacijos išsiversdavome be šitokių "ikinių” būdvardžių. Vartodavome tik ikišiolinis ir ligšiolinis, pasidarytus iš iki šiol ir ligi šiol.
Lietuvoje dabar iš tų "ikinių” būdvardžių daroma ir labai gremėzdiškų daiktavardžių: ikimokyklinukas (mokinys), iki-mokyklininkas (mokytojas}, ikišaukimininkas (prieš šaukiant į kariuomenę).
Šia proga galima dar pridurti, kad dabar Lietuvoje, nusižiūrėjus į sudurtinius rusų kalbos žodžius su vse-, priviso daugybė kerėpliškų iki šiol nevartotų žodžių, kaip visaliaudinis, visasąjunginis, visapasaulinis ir pan. Įdomu, ką jie prideda prie paprastų mūsų žodžių liaudinis, sąjunginis, pasaulinis? O pamėgdžiojant rusų obšče-, jau prisidaryta ir tokių būdvardžių: bendrasąjunginis, bendražmonijinis, bendraliaudinis.
Mes be tokių žodžių apsiėjome iki šiol, galime apsieiti ir toliau.
p r i e t e l i s nevart. svetimybė — bičiulis, draugas.
p r i i m t i u ž p a g r i n d ą — priimti pagrindu: Šitą nutarimą reikia priimti už pagrindą (=pagrindu} tolimesnei mūsų veiklai.
p r i m i e r u o t i — primatuoti: Einu pas siuvėją prisimieruoti (=prisimatuoti) suknelės.
p r i n c i p e nevart. vertinys — iš principo, iš esmės: Principe ( =Iš principo) jau susitarta. Principe (=Iš principo) sutinku, bet dar pagalvosiu.
Žinoma, šio žodžio vietininkas vartojamas, pvz., tokiame sakinyje: Šiame principe aš nematau jokios logikos.
p r i p i l d y t i k u o — pripildyti ko: Salė buvo pripildyta svečiais (=svečių).
p r i s i e i t i (vert. iš rusų prie hodit'sia} — tekti, reikėti, prireikti: Manau, kad man tuoj prisieis (= reikės, teks} išvažiuoti į užsienį.
p r i s i p a ž i n t i m e i l ė j e — prisipažinti, kad myli; prisipažinti meilę; prisipažinti mylinčiu.
p r o p o g a n d a — propaganda.
p r ū d a s (gud. prud) — tvenkinys.
p u s ė . Užuot sakius apie ką kalbėti iš teigiamos ar neigiamos pusės, sakytina: kalbėti teigiamai ar neigiamai. Užuot sakius: kalbėti apie gerąsias ir blogąsias puses, geriau sakyti: kalbėti apie gerąsias ir blogąsias ypatybes. Užuot sakius iš vienos pusės ir iš kitos pusės, geriau sakyti: viena vertus ir antra vertus.