Čia duosime tik trumpą santraukėlę iš "Young Adolescents and their Parents” (Search Institute, 1984 m. vasaris). Kalbama apie 5, 6, 7, 8 ir 9 skyriaus vaikus, pasiektus per religines organizacijas, įskaitant ir National Catholic Educational Association. Vienas studijos tikslų — patarti pačioms organizacijoms. Žinoma, jeigu būtų apklausinėjami to paties amžiaus jaunuoliai, kurie neturi jokio ryšio su religinėmis organizacijomis, atsakymai greičiausiai būtų skirtingi.
Redakcija
JAUNUOLIO SOCIALINĖ APLINKA
Mokykla. Daugumas apklausinėtų jaunuolių apie mokyklą teigiamai atsiliepia. Labiausiai susidomėjimas mokykla maždaug tarp 5 ir 7 skyriaus. Mergaitės labiau domisi mokykla negu berniukai. Mažiau negu trečdalis 8 ir 9 skyriaus mokinių ruošia pamokas per savaitę bent 6 valandas. Mokyklos aplinkoje kasmet vis mažėja malonumas, smagumas. Daugumas 8 ir 9 skyriaus mokinių (35%) pastebi, kad jų draugai vartoja alkoholį ir marihuaną.
Susižinojimo priemonės. Pusė visų mokinių kasdien žiūri televizijos bent 3 valandas. 1 iš 4 kas savaitę bent 3 val. žaidžia video žaidimus. Beveik visuose skyriuose tiek pat domimasi televizija, kinu ir video žaidimais, vyresnieji ypač berniukai vis daugiau klausosi "rock” muzikos ir domisi video žaidimais.
Bažnyčia. Su amžiumi vis mažėja teigiami nusistatymai Bažnyčios atžvilgiu, vis dėlto 9 skyriuje 40% berniukų ir 51% mergaičių sako, kad Bažnyčia jiems yra svarbi arba net labai svarbi. 8 ir 9 skyriaus 38% mokinių sako, kad Bažnyčia jiems padeda atsakyti į svarbius gyvenimo klausimus. Visuose skyriuose mergaitės yra teigiamiau nusistačiusios Bažnyčios atžvilgiu negu berniukai. Iš atsakymų paaiškėja, kad kuo teigiamesnis nusistatymas Bažnyčios atžvilgiu, tuo daugiau galimybių, kad vaikas kitiems žmonėms rodo daugiau gailestingumo, labiau kitus užjaučia, mažiau vartoja narkotikus, alkoholį, rečiau nusikalsta kitokiais būdais.
Draugai ir bendraamžiai.Su amžiumi vis didėja mišrūs draugų rateliai. Kiekviename skyriuje vis kyla mišrių draugysčių nuošimtis. Taip pat vis didėja draugystės su kitos rasės vaikais. Taip pat didėja bendraamžių įtaka, o mažėja tėvų įtaka, bet vis dėlto bendraamžių įtaka niekada nepralenkia tėvų įtakos. 7, 8, 9 skyriaus mergaites labiau veikia draugų įtaka negu berniukus, bet berniukai labiau negu mergaitės patiria kitų spaudimą į netinkamą elgesį.
JAUNUOLIO VYSTYMASIS
Savarankiškumas.Iš visų vertybių labiausiai ir ryškiausiai pasirodo “noras pačiam spręsti”. Kasmet daugėja susikirtimai su tėvais, tiek pat berniukų, tiek ir mergaičių. 9 skyriuje mažiau negu 20% turi stiprių susikirtimų su tėvais.
Socialinis gyvenimas.Su amžiumi vis auga noras apie save kalbėti, atsiverti, užjausti, susidraugauti. Tai pastebima ryškiau pas mergaites negu pas berniukus. 85% turi 3 ar daugiau gerų draugų, tik 15% teturi 2 ar mažiau. Apie 15% yra patyrę socialinį atstūmimą ar atitolimą.
Žvilgsnis į save.Visuose skyriuose mergaitės yra mažiau patenkintos savo kūnu negu berniukai. Mergaičių pasitenkinimas savo kūnu mažėja, didėjant amžiui, o berniukų — maždaug pastovus. Berniukai vis daugiau pajunta savo vyriškumą, bet moteriški atspalviai nesikeičia. Mergaitės vis labiau pajunta savo moteriškumą ir šiek tiek vyriškas savybes.
Pasiekimai.Kiekviename skyriuje mergaitės nori daugiau pasiekti negu berniukai. Taip pat kiekviename skyriuje mergaitės daugiau siekia mokslo negu berniukai.
Lytis (sex).72% 9 skyriaus mergaičių beveik ar jau visiškai subrendo, o 9 skyriaus berniukų 36% beveik ar visiškai subrendo. Apie lytinius dalykus kasmet daugiau galvoja berniukai negu mergaitės. 5 skyriuje 39% yra įsimylėję, o 9 skyriuje — 51%. 9 sk. 61% mergaičių ir 36% berniukų nusistatę prieš lytinius santykius prieš vedybas. 8 ir 9 skyriuje apie 28% berniukų ir 13% mergaičių prisipažįsta turėję lytinius santykius. Tik trečdalis sakosi su tėvais daugiau pasikalbėję apie lytinius dalykus.
Rūpesčiai.Visi daugiausia rūpinasi, "kaip mokykloje man sekasi”, "kaip atrodau”, "kaip draugai ar draugės su manimi elgiasi”. 25% labai rūpinasi atominiu pasaulio sunaikinimu. Nuo 5 skyriaus aukštyn vis mažėja rūpinimasis pasaulio problemomis (pvz., badas, neturtas ir t.t.).
Doriniai įsitikinimai.Daugiau kaip 80% pasisakė, kad negera klasėje trukdyti, vogti iš krautuvių ir niekinti kitas rases. Kad trylikmetis ar trylikmetė meluotų tėvams ar gertų alkoholį — vis mažiau laikoma blogybe nuo 5 iki 9 skyriaus. Mergaitės labiau už berniukus pabrėžia elgesio blogumą.
Vertybės.Dvi svarbiausios vertybės: laimingas šeimos gyvenimas ir rasti gerą darbą, kai užaugsiu. Nuo 5 iki 9 skyriaus labiausiai keliamos dvi vertybės: pačiam apsispręsti ir ką nors svarbaus gyvenime pasiekti. Nuo 5 iki 9 skyriaus vis mažėja vertybės, surištos su Dievu, Bažnyčia, rūpinimusi žmonėmis ir pasauliu. Mergaitės labiau už berniukus laikosi šių vertybių: draugystė, šeima, rūpestis žmonėmis ir pasauliu. Berniukai labiau už mergaites vertina savarankiškumą ir pinigus.
Visuomeninės pažiūros.Tik mažuma prisipažįsta esą nusistatę rasės, lyties ir amžiaus atžvilgiu. Vis mažėja rasinis nusistatymas. 16% berniukų ir 3% mergaičių sako, kad vyrai turėtų turėti daugiau laisvės negu moterys. 22% berniukų ir 10% mergaičių nesutinka, kad moterys turėtų turėti tas pačias teises kaip vyrai. Daugumas yra priešingi, kad valdžia leistų pinigus ginklams. Valdžia turėtų daugiau kovoti su alkiu ir neturtu.
Religija.Daugumas sako, kad religija yra svarbiausias ar vienas iš svarbiausių dalykų jų gyvenime. Religijos svarba mergaitėms nesikeičia, bet berniukams krinta nuo 6 skyriaus iki 9. Daugumas meldžiasi, bet jų procentas mažėja nuo 5 iki 9 skyriaus. Įsitikinimai apie Dievą ir Jėzų pastovūs: 86% tikri, kad Dievas yra, 87% tiki, kad Jėzus mirė ir prisikėlė. Mergaitės labiau tiki Dievo buvimą ir Kristaus dievystę. Tikėjimą vis labiau patiria kaip išlaisvinantį, o ne suvaržantį, tai yra šio amžiaus jaunuoliai daugiau įžiūri Dievo meilę, o ne Dievą-teisėją ar įstatymų davėją. Daugumas į religiją žiūri kaip į Dievo garbinimą, jam paklusnumą, bet taip pat kaip į meilę žmonėms, reikalą dirbti už socialinį teisingumą. 56% sako, kad šie abu dalykai yra svarbūs. Kurie labiau vertina Dievo meilę ir atlaidumą, tie labiau pasižymi teigiamomis vertybėmis ir elgesiu, negu tie, kurie žiūri į Dievą kaip į teisėją ir įstatymų leidėją. Šie daugiau pasižymi alkoholio vartojimu ir nedraugišku elgesiu, gal dėl to, kad varžanti religija susikerta su jaunuolio potraukiu būti savarankiškam. Šis susikirtimas gali vesti į pasipriešinimą, ugdantį neigiamą nusistatymą kitų atžvilgiu. Gali būti, kad tėvai už netinkamą elgesį vaikams grasina Dievu, lyg rykšte. Studija rodo, kad tie vaikai, kurie namie patiria kietą drausmę, ir į religiją žiūri kaip į varžantį elementą.
JAUNUOLIŲ TĖVAI IR MOTINOS
Dabar šiek tiek pažvelkime į tėvų elgesį bei nusistatymą, kartais palygindami su jaunuoliais.
Vertybės.Atrodo, kad tėvai labiau vertina laimingą šeimos gyvenimą negu vaikai, bet vis dėlto ir vaikų vertybių sąraše laimingas šeimos gyvenimas yra pirmoje vietoje. Antroje vietoje tėvams rūpi "būti geru tėvu ir gera motina”. Motina labiau vertina "turėti Dievą gyvenimo centre”, o tėvas — "turėti daugiau pinigų”. Vaikai labiau už tėvus vertina šias vertybes: ką nors svarbaus gyvenime pasiekti; turėti patikimų draugų; linksmai ir smagiai laiką praleisti; kurti pasaulį be bado ir skurdo; turėti daugiau pinigų; daryti, ką noriu ir kada noriu.
Doros įsitikinimai.Tėvai ir vaikai sutinka, kad yra bloga ar labai bloga vogti iš krautuvių, meluoti tėvams, keliolikmečių abortai, keliolikmečių gėrimas. Vaikai labiau negu tėvai pabrėžia, kad yra blogybė rasinė diskriminacija, 52% tėvų ir 54% motinų sako, kad yra blogai leisti 9 skyriaus mergaitei namie turėti svečių, kai tėvų nėra namie.
Socialinės pažiūros.Vaikai (86%) labiau remia valdžios talką neturtingiesiems negu tėvai (50%). 45% motinų ir 50% tėvų pripažįsta tarprasines draugystes. Prieš rasinį bendravimą nusistatę tėvai yra politiškai konservatyviškesni ir mažiau išsilavinę. 72% motinų ir 63% tėvų pritaria, kad moterys turi teisę dirbti ir turėti profesiją. 63% motinų ir 59% tėvų sako, kad abu tėvai turi lygiai rūpintis vaikais. 65% motinų ir 72% tėvų sako, kad moterys turėtų turėti tas pačias teises. 94% motinų ir 84% tėvų nepritaria, kad vyrai turėtų daugiau laisvės negu moterys. Tėvai yra konservatyviškesni už vaikus vyro ir moters santykių atžvilgiu šeimoje.
Žvilgsnis į save.88% tėvų yra patenkinti, kad yra tėvai, bet 12% sako: "Kartais norėčiau neturėti vaikų”. 86% mano, kad jie yra geri tėvai, geros motinos, bet 48% motinų ir 30% tėvų mano, kad jie nėra tokie geri, kokie turėtų būti. Pusė tėvų neatlieka jokio savanoriško darbo visuomenėje. Tėvai mieliau prisideda prie darbo su jaunimu, jei turi sūnų, o motinos prisideda tiek pat, nežiūrint ar turi sūnų ar dukrą. 25% tėvų niekad negeria ir 75% niekad nerūko. 33% tėvų ir 16% motinų geria bent porą kartų per savaitę.
Religija.Daugumas čia apklausinėtų tėvų turi kokį nors įsipareigojimą bažnyčioje. Dalyvavimas institucinėje religijoje jiems yra priimtina, bet apie religiją namie mažai kalbama (43% niekad, 31% kartą ar dukart per mėnesį). Motinos labiau vertina religijos svarbą negu tėvai. Vaikai labiau už tėvus įsitikinę, kad tikėjimo atsakomybės dalis yra padėti kitiems žmonėms meilės ir gailestingumo darbais. Lanko bažnyčią bent kartą per savaitę 66% motinų ir 52% tėvų. Meldžiasi kasdien ar beveik kasdien 74% motinų ir 57% tėvų.