■ JAV-se yra 7120 nuolatinių diakonų ir dar jais ruošiasi būti 2114. Lietuvių — tik keletas.
■ Lenkijoje šiemet statoma apie 1200 naujų bažnyčių.
■ Jugoslavijoje šiuo metu gyvena apie 100.000 albanų katalikų. Neseniai buvo išspausdintas naujas albaniškas Naujojo Testamento vertimas. Planuojama išleisti kelių tomų Bažnyčios istoriją.
■ V. Vokietijoje Erich Weiss įsteigė Tarptautinį V. Petkaus komitetą, į kurį įtraukė nemažai vokiečių ir austrų katalikų. Šis komitetas 1984 m. surinko 3.200 parašų po prašymu paleisti V. Petkų. Prašymą pasiuntė Maskvai su prierašu, kad V. Petkaus vietą lageryje sutinka užimti 10 vokiečių ir dirbti Sibire vienerius metus nemokamai. Pasirašiusieji taip pat reikalavo tuojau paleisti kalinamus kun. S. Tamkevičių ir kun. A. Svarinską, nes jie nenusikalto Sov. Sąjungos konstitucijai.
■ Vokietijoje E. Weiss, pasitelkęs “Fatima Aktion 77” narius, išleido manifestą, kurį išsiuntinėjo V. Vokietijos prezidentui, vyriausybei, parlamento nariams, Vokietijos partijų vadovams, spaudai ir vidaus bei užsienio spaudos agentūroms, gindamas Lietuvos, Latvijos ir Estijos laisvę. Manifeste reikalauja Ribbentropo - Stalino sutartį laikyti negaliojančia.
■ Nauju JAV vyr. kariuomenės kapelionu paskirtas arkiv. Joseph Ryan.
■ Popiežius Jonas Paulius II išleido laišką pasaulio jaunimui. Jame skatina kovoti ne vieniems prieš kitus, o visiems prieš blogį. Apaštališkasis laiškas turi 15.000 žodžių, buvo paskelbtas kovo 26 d. Ragina veikti prieš tuos, kurie Įžeidžia Dievą. Laiškas pavadintas: “Pasaulio jaunimas”. Laiškui proga buvo ir Jungtinių Tautų paskelbti Jaunimo metai. Laiške jaunimas skatinamas ugdyti savo charakterį. Iškeliama sąžinės balso reikšmė, skatinama išugdyti meilę principams. Asmeniškas dorovingumas yra didžiausias jaunimo įnašas į pasaulio gerovę.
■ Popiežiškoji labdaros organizacija “Cor Unum” per vieną mėnesį suteikė nelaimių ištiktiems žmonėms paramos už 170.000 dolerių: nukentėjusiems nuo žemės drebėjimo Argentinoje ir Čilėje, potvynių suvargintiems Brazilijoje, alkstantiems Etiopijoje ir Ugandoje, nuo ciklonų nukentėjusiems Fidži salose.
■ Paryžiuje lietuvių bičiulis Pierre Vallino įsteigė draugiją “Viltys”, kuri siekia prancūzus supažindinti su okupuota Lietuva. Vykstant Prancūzijos prezidentui į Maskvą, jie prašė atkreipti dėmesį į lietuvius, kalinamus už tikėjimą ir už savo įsitikinimus.
■ Seinų apylinkių lietuviai yra Lomžos vyskupo Juliusz Paetz valdomoje diecezijoje. Vysk. Paetz buvo atvykęs aplankyti savo draugų į Čikagą ir apsistojęs kard. Bernardino būstinėje. Su juo kovo 12 d. susisiekė kun. J. Prunskis, jam padėkojo už leidimą lietuviams Seinų katedroje turėti lietuviškas pamaldas. Vyskupas pareiškė, kad jis laiko savo pareiga rūpintis lietuvių sielovada. Jis siekia, kad lietuvių šeimose būtų gyva religinė atmosfera, kad iš jų daugiau išaugtų kandidatų į kunigus, kurie aptarnautų savo tautiečius, brangindami lietuvių tautos tradicijas. Vysk. Paetz džiaugėsi, kad jam pavyko lietuvių kilmės kunigui Ignui Dirmeikai iš Vatikano gauti paaukštinimą į prelatus. Pats vyskupas jj yra pakėlęs į kanauninkus. Vyskupas taipgi džiaugiasi, kad lietuviai Vidugiryje, netoli Seinų, stotosi sau bažnyčią. Baigdamas pokalbį, vysk. Paetz lietuviškai pratarė: “Garbė Jėzui Kristui”.
■ Popiežius Jonas Paulius II rugpjūčio mėnesį trečią kartą vyks į Afriką. Lankys Keniją, Kamerūną, Centrinę Afrikos Respubliką, Togo, Maroką ir Zairą.
■ Rytų Vokietijos komunistų partijos vadas Erich Honecker lankėsi pas popiežių Joną Paulių II. Toks apsilankymas buvo pirmą kartą.
■ Nikaragvos sostinės arkivyskupas Miguel Obando y Bravo pakeltas į kardinolus. Diktatoriaus Samozos laikais jis buvo atviras jo priešas. Samozos padovanotą automobilį jis pardavė loterijoje ir pinigus išdalino vargšams. Dabar jis dažnai kritikuoja sandanistų valdžią. Jis yra pirmas kardinolas Nikaragvos istorijoje.
■ Britanijos princas Charles ir princesė Diana buvo privačioje audiencijoje priimti popiežiaus. Jie norėjo dalyvauti ir popiežiaus mišiose privačioj koplyčioj, bet Londono instrukcija juos sulaikė, nes buvo bijomasi, kad protestantai gali būti tuo nepatenkinti.
■ Šv. Kazimierą Vatikanas įrašė kalendoriun Lietuvai palankia prasme: kovo 4 d. vadinama Lietuvos globėjo šv. Kazimiero šventė.
■ Tarptautinė pagalbos kenčiančiai Bažnyčiai organizacija, kurią 1947 metais įkūrė olandas kunigas Werenfried van Straatan, rūpindamasis padėt pabėgėliams iš komunistinių kraštų, suorganizavo Paryžiuje, Šv. Sulpicijaus bažnyčioje, pamaldas už persekiojamus tikinčiuosius. Joms vadovavo Paryžiaus arkivyskupas kard. Lustinger.
■ Religinio pasaulio lietuvių kongreso Toronte manifestą paskelbė V. Vokietijos laikraštis “Der Fels”, taip pat “Glaube in Welt”. Manifestas buvo išsiuntinėtas visoms užsienio kraštų atstovybėms Kanadoje.
■ Lietuvos krikšto 600 m. sukaktis, apimanti visus tris krikštijimo tarpsnius, bus minima 1987 m. Lietuvoje ir išeivijoje.
J. Pr.