■ Čikagoje yra 6.685 seselės vienuolės, priklausančios 140 kongregacijų. Iš jų 439 chroniškos invalidės, 653 vyresnės kaip 80 m. amžiaus, o 2.493 tarp 60 ir 79 m. amžiaus. Kandidačių — 43, novicijų — 44. Pradžios mokyklose dirba 1.135, aukštesniosiose — 564, kolegijose dėsto 223, ligoninėse ir slaugymo namuose darbuojasi 604, parapijose (ne mokyklose) dar dirba 419.
■ Vatikano Šv. Silvestro ordinu apdovanoti: prof. Jokūbas Stukas, Antanas Saulaitis, Sr. ir dr. Adolfas Damušis. Pro Pontifice et Ecclesia ordinu apdovanotos Jadvyga Damušienė ir Loreta Stukienė.
■ Nikaragvos kardinolas Miguel Obando y Bravo lankėsi Esteli mieste. Nors marksistinės dvasios vyriausybė jau buvo uždraudusi visokius susirinkimus ir procesijas, kardinolo pasitikti susirinko apie 5000 žmonių. Minia kardinolą lydėjo per miestą. Mišiose aikštėje dalyvavo apie 7000 žmonių. Kardinolas pamoksle pasakė miniai, kad kunigai jų krašte bauginami, Bažnyčios nuosavybė konfiskuojama, laužomos pagrindinės konstitucinės teisės, siaurinamos žmogaus teisės.
■ Vienos (Austrijoje) kardinolas Franz Koenig, sulaukęs 80 metų amžiaus, pasitraukė iš pareigų. Jis buvo komunizmo kritikas ir pasitarimų su netikinčiaisiais pradininkas.
■ Montrealyje, Kanadoje, mirė kard. Maurice Roy, 80 metų amžiaus. Jis buvo artimas lietuvių bičiulis. Dabar kardinolų kolegijoje yra 150 kardinolų iš 58 tautų. Net 34 kardinolai yra sulaukę 80 metų amžiaus.
■ Romoje yra 17 bažnytinių universitetų, kuriuose dėsto 900 profesorių ir mokosi 9.000 studentų. Seniausias yra Šv. Grigaliaus universitetas, vedamas jėzuitų. Šį universitetą įsteigė šv. Ignacas Loyola ir šv. Pranciškus Borgia 1553 m.
■ Jugoslavijoje, Zagrebo mieste, spalio 26-27 d. buvo kroatų ir kitų tautybių katalikų jaunimo sąskrydis, kuriuo užbaigtas tarptautinių jaunimo metų minėjimas. Zagrebe dalyvavo keli tūkstančiai jaunimo.
■ Nauju palaimintuoju popiežius paskelbė olandų kunigą Titą Brandsmą. Jis 1942 m. liepos 26 d. buvo Dachau stovykloje nužudytas, įšvirkščiant į kūną karbolio rūgšties. Jis turėjo filosofijos daktaro laipsnį ir universitete dėstė filosofiją bei olandų mistikos istoriją. Daug rašė spaudoje. Kovojo prieš nacių ideologiją, diskriminaciją, žydų naikinimą.
■ Niujorke, Lincolno centre, rodant filmą “Hail Mary”, įžeidžiančią Švč. Mergelę Mariją ir katalikų nusistatymus, įvyko demonstracijos. Jose dalyvavo apie 2.500 katalikų, giedodami giesmes ir kalbėdami rožinį.
■ North Karolinoj išleistas įstatymas, reikalaująs parduotuves apvalyti nuo pornografinių žurnalų ir vaizdajuosčių. Savininkai prisitaikydami išima pornografinę medžiagą iš savo krautuvių.
■ Pitsburgo šaritės, paskelbusios greitos pagalbos rinkliavą varguomenei, į savo įsteigtą Emergency Trust fondą surinko aukų daugiau kaip ketvirtį milijono dolerių. Tiek aukų surinkta per 9 metus nuo šio fondo įsteigimo.
■ JAV prezidentas Reaganas lapkričio 8 d. priėmė 20 augštų Amerikos dvasininkų. Jų tarpe buvo ir du lietuviai: vysk. Paulius Baltakis ir kun. K. Pugevičius. Šioje delegacijoje buvo ir keturi JAV kardinolai: J. Bernardin, J. Krol, B. Law, J. O’Connor. Programa prasidėjo Baltųjų Rūmų komunikacijos direktoriaus P. Buchanan pranešimu apie Reagano ir Gorbačiovo susitikimą. Kalbėjo ir keletas kitų aukštų pareigūnų. Kun. K. Pugevičius skatino Ženevoje priminti Lietuvos okupacijos nepripažinimą ir nepriklausomybės siekius, prašė ginti žmogaus teises. Delegacijos nariai privačiai pietavo su prezidentu. Dalyvavo ir L. Kojelis, dabar pakeltas prezidento asistentu gynybos ir tarptautiniams reikalams. Vysk. Baltakiui pasiūlius, prezidentas leido perduoti per Amerikos Balsą jo sveikinimus lietuvių tautai.
■ Įsteigta kasmetinė premija už religinį veikalą. Šiam tikslui kun. J. Prunskis paaukojo Liet. Religinės šalpos įstaigai 25.000 dol., kad iš palūkanų būtų išmokama premija. Numatoma pusę skirti autoriui, pusę leidyklai.
■ Prof. S. Sužiedėlio knyga apie šv. Kazimierą išversta į vokiečių, italų ir portugalų kalbas.
■ P. Jurkus ruošia knygą apie šv. Kazimierą lietuvių dailėje. Joje bus apie 150 šv. Kazimiero paveikslų, kurių apie 100 yra bažnyčiose.
■ Jungtinėse Tautose pasakė kalbą Motina Teresė, Meilės misionierių įsteigėja. Jos klausėsi 1000 diplomatų. Ji sakė: “Jokia spalva, jokia religija, jokia tautybė neturi stoti tarp mūsų. Mes visi esame Dievo vaikai”. Ji pasmerkė negimusių kūdikių žudymą. Pasakė, kad jos vienuolija pasiryžo Niujorke įsteigti prieglaudą AIDS ligos aukoms. Ji taip kalbėjo: “Mes bijomės atominio karo, mes bijomės šitos naujos ligos, bet mes nebijome žudyti mažutėlių”. Motina Teresė buvo taip pat nuvykusi pažiūrėti filmo premjeros apie jos įsteigto vienuolyno veiklą. Filmas pavadintas jos vardu. Savo sveikinimus Motinai Teresei atsiuntė prezidentas Reagan ir Indijos premjeras Gandhi, džiaugdamasis, kad ji savo veiklos pradžiai pasirinko Indiją. Motina Teresė jau yra sulaukusi 75 metų amžiaus.
■Popiežius lapkričio 17 d. Šv. Petro bazilikoje paskelbė palaimintąja maronitų apeigų vienuolę Rafkas Al-Rayas. Ji kantriai kentėjo įvairias ligas, buvo paraližuota ir apako. Tą pat dieną buvo paskelbta palaimintąja Notre Dame vienuolijos įkūrėja sesuo Marija Teresė ir pasionistų vienuolyno seminaristas Pio di San Luigi, džiova miręs 21 m. jaunuolis.
■ Kinijoje kas trečias nėštumas baigiamas abortu. Taip praneša jų Sveikatos ministerija.
■ Čekoslovakijos komunistų kontroliuojama vyriausybė neleido vyskupui Paolo Hnilica iš Vakarų atvykti į tėviškę atsisveikinti su savo mirštančia 82 metų amžiaus motina. Vengdamas arešto, jis 1951 m. pasitraukė iš savo tėvynės.
■ Romoje išleistas popiežiaus kalbų rinkinys jaunimui.