Dalia Staniškienė

     Kartą Kalkutos Motina Teresė buvo paklausta ją lankančių mokytojų ir profesorių, kaip jie, sugrįžę namo, galėtų pagerinti savo asmenišką gyvenimą šeimoje. Jos atsakymas juos nustebino: "Nepagailėkit šypsenos! Šypsokitės — vyras žmonai, žmona vyrui, tėvai vaikams... Mėginkit šyp-sitis ne tik, kai viskas gerai sekasi, bet net ir tada, kai esat pavargę ar blogam ūpe”. Tada vienas iš grupės ją paklausė: "Motinėle, ar Jūs kada nors buvot ištekėjus?” Ir ji nedvejodama atsakė: "O taip, ir kartais man labai sunku šypsotis Jėzui...”

     Nuoširdi šypsena — tai didelė dovana kitam žmogui. Mūsų šių laikų gyvenimas —    nuolatinis skubėjimas, bėgimas. Niekam "neturim laiko”, tiek visokių darbų ir įsipareigojimų. O mažiausia to laiko randam viens kitam šeimoje. Tik dienai išaušus, vos akis pramerkę, jau dažnai esam irzlūs, skubam visi savais keliais į mokyklas, į darbus, vienu kitu žodžiu persimesdami, kartais jau iš pat ryto susipykdami. O kiek gi laiko trunka nusišypsoti?! Pamėgink kada nors sakyti piktą žodį šypsantis! Rodos, toks menkniekis, o giedria šypsena ir meiliu žodžiu pradėtas rytas gali nuspalvint visą likusią dieną kitam šeimos nariui.

     Sakoma, kad geriausia priemonė laimėti draugiškumą yra šypsena. Net ir kritikos žodį ar patarimą šeimos narys daug lengviau priims, jei jis bus pasakytas draugiškai, nuoširdžiai, su nemeluota šypsena.

     Kai kas gal pasakys: "Kaip galiu šypsotis, kai tiek turiu rūpesčių, problemų. ..”

     —    "Šypsokis—Dievas tave myli” — populiarus posakis, slepiantis gilią mintį. Jei Dievas mane myli, kas man visi dienos sunkumai ar nepasisekimai! Jei Dievas mane myli, aš galiu šypsotis net kai rūpesčiai spaudžia. Ir todėl kam pradėt dieną susiraukus, dargi ir kitus tuo surūgimu užkrečiant?

     Kai kurie žmonės rūstų veidą riša su rimtumu. Pavyzdžiui, šypsotis ar nusijuokt mišių metu kai kas laiko nerimtu elgesiu ar net pagarbos stoka. Tuo tarpu tikras krikščionis, turintis Kristų širdyje, rodos, turėtų nesitvert džiaugsmu mišių metu...

     Prisimenu vieną savo universiteto profesorę, su kuria dar vis susirašinėju. Jau tada, prieš eilę metų, ji buvo kankinama artrito ir sėdėjo vežiojamoj kėdėj. Bet aš jos neprisimenu nesišypsančios ir nejuokaujančios. Žinau, kad ji gyveno su nuolatiniu skausmu. Bet, sutikus kitą žmogų, jos veidas visada nušvisdavo šypsena. Ir dabar jos laiškai, sunkiai artrito susuktais pirštais parašyti, pilni giedros ir juoko. Juos beskaitydama, negaliu nesišypsoti, o prisiminus jos juokus, kuriuos ji mėgdavo savo mokinėms iškrėsti, net garsiai nusijuokti turiu.

     "Juokas yra saulė — jis išvaro žiemą iš žmogaus gyvenimo”, rašė V. Hugo. Taigi, bėgant pro duris iš ryto, skubant dirbti dienos darbus, ar pasitinkant grįžtančius namo po ilgos, varginančios dienos, neužmirškim, kad šypsena yra užkrečiama... Šypsokis — Dievas tave myli; tave ir kiekvieną, kuriam savo šypseną dovanoji...

■Trys Minnesotos vyskupai ir vienas Wisconsin valstijoje uždraudė homoseksualams rengti savo seminarus katalikų institucijų patalpose.

■    Italijoje pradėtos naujos investigacijos, ieškant daugiau kaltininkų 1981 m. įvykusiame popiežiaus Jono Pauliaus II peršovime. Įtariami keli turkai, kurie žinojo apie pasikėsinimą. Jei paaiškės naujų duomenų, gali prasidėt naujas teismas.

■    Į JAV universitetus ir kolegijas šiais mokslo metais įstojo daugiau kaip pusė milijono katalikų studentų. JAV-se veikia 230 katalikų kolegijų ir universitetų, į kuriuos įstojo 75.000 studentų.

■    Prez. Reaganas į 9-tos apygardos apeliacinį teismą paskyrė teisėju John T. Noonan, Berkeley universiteto Kalifornijoje teisės profesorių. Jis yra aktyvus veikėjas prieš abortus.