Spausdinti

MIELI broliai ir sesės lietuviai,

     Jaučiu didelį džiaugsmą, sveikindamas Jus Naujųjų Metų proga. Tas džiaugsmas yra nuoširdus, nes kyla iš dėkingumo už Jūsų rodomą prielankumą ir pritarimą pastoraciniams užmojams. Tai yra tikrai didi paguoda ir padrąsinimas naujose mano pareigose.

     Dėkodamas už Jūsų nuoširdumą ir visokeriopą pagalbą, kviečiu ir toliau vieningai žygiuoti Visagalio mums nutiestais keliais. Tegul mums visiems būna 1986-ieji metai Dievo suteikta proga svarbiems gyvenimo uždaviniams atlikti.

     Kaip jau žinote, šie metai yra visiems mums labai reikšmingi — jie artina mus prie mūsų tautos pagrindinio krikšto 600 metų jubiliejaus. Tai yra lyg slenkstis, per kurį mūsų tauta peržengė į naują istorinį periodą, labai reikšmingą ir lemtingą. Dvasiniu bei kultūriniu atžvilgiu tai buvo pats svarbiausias persimainymas, pasukęs mūsų tautą nauja linkme, įjungdamas į. Vakarų kultūros krikščioniškųjų tautų šeimą. Tas persimainymas nebuvo lengvas, nes krikščioninimo metodai buvo netinkami ir net priešingi pačiai krikščionybės dvasiai. Reikėjo, kad mūsų valdovai-kunigaikščiai net trimis atvejais krikštytų tautą, įbaugintą šimtmetinių karų, kol pamažu ji visiškai atsivėrė Kristui. Ji atsivėrė ir vakarų kultūros tautoms. Ilgainiui užgimė lietuviška knyga, renesansinis menas užtvindė Vilnių; iki tol neregėto originalumo kryžiais bei koplytėlėmis pasipuošė visa Lietuvos žemė. Visa tautos dvasinė sąranga tapo krikščioniška, gyvai atsispindinti visoje kūryboje. Sunaikinti krikščionybę reikštų sužaloti lietuvių tautą. Tai suvokia ir ji pati, todėl taip rimtai ruošiasi krikšto jubiliejui. Tėvynėje vyskupai bei vyskupijų valdytojai sausio pradžioje išleido tikintiesiems raštą, vaizdžiai iškeliantį krikščionybės reikšmę tautai ir kviečiantį apsikrikštijimo įvykį prasmingai paminėti. Jie parengė labai įdomų planą, vedantį į tą jubiliejinę iškilmę. 1985-uosius metus jie pavadino "Gerosios Naujienos” metais, kviesdami gilintis į mūsų kultūros istoriją, kad suprastume, ką mums suteikė krikščionybė. 1986-uosius metus jie pavadino "Sąmoningo tikėjimo” metais. Tuo jie kviečia tikinčiuosius labiau gilintis į tikėjimo tiesas ir Evangelijos šviesoje žvelgti j savo gyvenimą bei visus pasaulio įvykius. 1987-uosius metus Lietuvos vyskupai pavadino "Gyvosios krikščioniškos dvasios” metais, visus skatindami žiūrėti į krikščionybę ne kaip į sausą teoriją, bet kaip į palaimintą šviesą.

     Lietuvos vyskupų nurodytos gairės į jubiliejinius krikšto metus, aišku, tinka ir mums, išeivijos lietuviams, nes ir čia reikia sąmoningo tikėjimo, gilesnio žvilgsnio į tautos kultūros istoriją, pilnesnio atsivėrimo Evangelijos šviesai.

     Tačiau, be suminėtų pirminių uždavinių, mes krikšto jubiliejaus atžvilgiu turime ir kitų įsipareigojimų, kurių negali atlikti mūsų broliai tėvynėje. Svarbiausias jų — Lietuvos, dėl Kristaus kenčiančios šalies, išgarsinimas pasaulyje, kuris palyginti dar mažai težino apie mūsų vargus. Čia įeina įvairios iškilmės, kelionės, spaudiniai ir t.t. Savaime suprantama, juos vykdant, bus reikalingas Jūsų dosnumas.

     Apskritai, Lietuvos krikšto jubiliejaus atžvilgiu aplinkybės yra gan palankios. Šv. Tėvas pats skatina tinkamai paminėti šį didį įvykį. Atskirų kraštų vyskupai bei kardinolai taip pat yra mums labai palankūs. Reikia, kad ir mes patys užsidegtume nauja ugnimi — karštesne meile krikščionybei. To ir linkiu visiems Naujųjų Metų proga.

Vysk. Paulius A. Baltakis, O.F.M.

■    Pasaulyje yra 841 milijonas katalikų. Iš jų apie 16 milijonų gyvena Sovietų okupuotuose kraštuose. Taip skelbia Vatikano išleistas Bažnyčios žinynas.

■    Liublino katalikų universitete studijuoja 3.500 studentų, jų tarpe 1.500 kunigų. Dėsto 375 profesoriai. Jame profesoriavo ir dabartinis popiežius.