Auris Jarašūnas

     Pasitaiko, kad matome lietuviškose organizacijose, susirinkimuose ar stovyklose auklėtojus, kurie niekam tikę. Yra tokių, kurie nežino, ką reiškia žodis atsakomybė. Kai kurie tėvai pyksta, kad šių dienų auklėtojai turi daug blogos įtakos jų vaikams. Kiti tėvai kaltina tam tikrus auklėtojus, kad jie net sugadino jų vaikus. Ar jie teisingi, ar jie tikisi per daug iš auklėtojų? Tai priveda prie įdomaus klausimo: ko mes laukiame iš auklėtojų?

     Tėvai laukia, kad auklėtojai jų sūnų ar dukterį padarytų geresnį, bet yra tėvų, kurie per daug tikisi. Jie tikisi, kai mokykloje mokytojas jų vaiką padarys protingą, skautai pavers jį gamtos draugu, kunigai jį padarys religingą angeliuką, o lietuviška mokykla iš jo pagamins gerą lietuviuką. Aiškiai matosi, kad tie tėvai, kurie to tikisi, netrukus nustebs, pamatę, kad jų vaikai tokie neužaugo. Reikia atsiminti, kad auklėtojai nėra kažkokie dievai, iš dangaus atskridę. Jie yra tik žmonės, o žmonės daro klaidas. Negalime kaltinti neatsakingų auklėtojų dėl daugumo vaikų trūkumų. Tėvai turi daugiausia įtakos vaiko gyvenime, tai jie tik save gali kaltinti, nes jie neužtenkamai vaikus prižiūrėjo, neteisingai juos užaugino ar nedavė gero pagrindo.

     Mes turime teisę iš auklėtojų tikėtis tam tikrų dalykų. Auklėtojai turėtų bandyti išmokyti jaunuolį protauti. Jie turėtų padėti, kai jaunuoliui reikalinga pagalba, perduodant žinomas informacijas atitinkamu laiku. Taip pat auklėtojas turėtų išmokyti, kas bloga, kas gera, kas nepriimtina jo aplinkoje ir visuomenėje. Svarbiausia, auklėtojas turi rodyti gerą pavyzdį. Visi mokymai neturi nei trupučio vertės, jeigu jaunuolis mato auklėtoją darant tai, ką jis sakė, kad tai yra bloga. Žmonės dažniausiai gerbia savo auklėtojus ir seka jų pavyzdžiu. Dažnai auklėtojai pamiršta pavyzdžio galią.

     Reikia pagalvoti, kokių teisių auklėtojai neturėtų turėti. Auklėtojas neturėtų perduoti savo gyvenimo filosofijos, moralų ar ideologijos. Yra baisu pagalvoti, kas būtų jeigu ateistai, komunistai, ar homoseksualai, kurie gali būti mokytojais, perduotų savo idėjas vaikams. Man atrodo, kad tiktai tie auklėtojai, kurie priklauso prie tam tikros organizacijos, religijos ar mokyklos, su kurios galvosena ar filosofija tėvai sutinka ir ten siunčia savo sūnų ar dukterį, turėtų turėti teisę perduoti šias idėjas. Valstybinių mokyklų arba organizacijų auklėtojai turėtų duoti faktus su paaiškinimais ir leisti jaunesniesiems pasidaryti išvadas.

     Auklėtojai yra svarbūs žmonės jaunuolio gyvenime. Atsakingi ir geri auklėtojai gali padėti jaunuoliui užaugti ir tapti geru žmogumi, bet blogieji auklėtojai gali padaryti priešingai. Tėvams reikia atsiminti, kad jie vaikui turi daugiausia įtakos. Jie dažniausiai gali kontroliuoti vaiko auklėtojus, bet kai to negali padaryti, jie gali su vaiku pasikalbėti ir patys pataisyti auklėtojo klaidas. Tėvai, dirbdami kartu su auklėtojais, gali padėti jaunuoliui tapti pilnutiniu žmogumi.