DR. KĘSTUTIS TRIMAKAS

 (Pranešimas visuomenei)

     Prieš pradedant platinti Pasaulio lietuvių anketą, kai kas pranašavo, kad ši anketa parodys tik tai, ką mes jau ir "paprasta akim” matome, t.y., kad išeivijoje nutaustam, ypač jaunimas. Pranašystė ne visai išsipildė.

     Ši anketa neparodė vien tik tai, kad lietuviai, ypač jaunimas, nutausta. Ji savo platumu ir išsamumu atskleidė lietuvių kilmės žmonių keturiuose kontinentuose etninę savijautą, tautinius ryšius bei plyšius, tautinės sąmonės įvairavimą kartose, gyvenamųjų kraštų skirtingą įtaką ir kt.

     Pavyzdžiui: be abejo, lietuviškiausia yra išeivijos vyriausioji karta. Tačiau šalia to ši anketa parodė, kad po vyriausiosios kartos lietuviškiausiai jaučiasi jauniausias jaunimas (10-20 m. amžiaus); mažiau — vyresnysis jaunimas (21-29 m.); dar mažiau — vidurinioji karta. Taigi ši anketa apibūdino nutautimą kaip kreivę tiksliau, sudėtingiau ir faktiškiau, negu "paprasta akim” matyti. Ji dargi nurodė ir kraštų bei vyrų-moterų skirtumus (bet apie tai kitą kartą). Jau vien iš čia suminėtų anketos rezultatų turime praktiškas išvadas veiklai: jauniausią jį jaunimą lietuviškume grūdinti, vyresnįjį jaunimą remti, viduriniąją kartą — susigrąžinti (plačiau apie tai ateityje).

PASAULINIS VAIZDAS

     Supažindinus su šiuo vienu iš daugelio svarbių anketos duomenų, dabar galima atsakyti, kas šiai anketai duoda pagrindą parodyti lietuvybės padėtį pasaulyje, kaip niekada iki šiol nebuvo parodyta. Atsakymas aiškus — 3000 su viršum anketą užpildžiusiųjų iš keturių kontinentų, nuo 10 iki 96 m. amžiaus. Apie tautinę savijautą ir apie lietuvių tarpe palaikomus ryšius bei plyšius tegali pasisakyti patys lietuvių kilmės asmenys. O tris tūkstančius pasisakymų išgirsti vienu laiku nėra pavykę nei vienam, nei būriui išeivijos gyvenimo stebėtojų. O dabar, pasinaudijant kompiuteriais, galima išgirsti įvairaus amžiaus 3000 balsų iš keturių kontinentų apie lietuviškumo klausimus. Pasaulio lietuvių išeivijos istorijoje panašaus masinio pasisakymo nėra buvę. Neteko girdėti, kad kokia kita išeivių tautinė grupė pasauliniu mastu būtų suorganizavus panašų apklausinėjimą.

UŽPILDYTA 3078 ANKETOS

     Atsiliepimas į anketą buvo stebinantis. Iš išsiuntinėtų 12.000 anketų (ne visos išsiųstos buvo išplatintos; bet kai kurios buvo savomis priemonėmis padaugintos) sugrįžo daugiau kaip 3000 užpildytų anketų.

     Ketvirtadalio, o vietomis ir trečdalio visų užpildytų anketų sugrįžimas toli prašoka anketą paruošusiųjų ir išplatinusiųjų lūkesčius, ypač žinant lietuvių nepripratimą pildyti netrumpas su nelengvais klausimais anketas.

     Pasaulio lietuvių anketos reikšmė ir vertė labiausiai yra paremta ir patvirtinta tiek jos uolių platintojų, tiek ir jos gausių užpildytojų. Jiems priklauso didžiausia padėka.

DUOMENŲ PARUOŠIMAS

     Buvo užsibrėžta anketą baigti rinkti 1985 m. pabaigoje. 866 atrinktų anketų duomenys buvo pateikti mokslinėje konferencijoje apie tautinę sąmonę 1985 m. lapkričio 23 d. Čikagoje ir Penktojo mokslo ir kūrybos simpoziumo plenumo sesijoje 1985 m. lapkričio 30 d. taip pat Čikagoje.

     Laukiant papildymų iš Kanados, V. Vokietijos bei lituanistinių mokyklų, terminas buvo nukeltas iki 1986 m. balandžio mėn. Šio termino sulaukus, visų anketų atsiliepimai buvo pakeisti skaičiais bei įrašyti į kompiuterių juosteles. Taip susidarė keli šimtai tūkstančių skaičių. Įrašymai buvo pakartotinai patikrinti, klaidos pataisytos pagal anketų originalius atsakymus.

     Visų anketų pirmieji duomenys buvo pateikti Skautų akademikų šeimų studijiniame savaitgalyje 1986 m. rugpjūčio 15 d. Dainavos stovyklavietėje, Manchester, Mi.

     Tolimesnės analizės laukia atskiros anketos dalys, jų tarpe — lituanistinių mokyklų vertinimas (paruošė dr. Dalia Katiliūtė-Boydstun), politiniai klausimai (paruošė dr. Tomas Rerneikis) ir tautinis angažavimasis (paruošė dr. Jolita Kisieliūtė-Narutienė).

IŠ KETURIŲ KONTINENTŲ

     Iš viso grąžinta beveik 3100 anketų. Keliolika labai menkai arba netiksliai užpildytų anketų buvo atmesta. Kompiuterių apskaičiavimui panaudotos 3078 anketos.

     52,8% anketų buvo užpildytos vyrų; 46,3% — moterų; 0,9% savo lyties nepažymėjo. Amžiaus vidurkis — 49 metai. Iš vyresniosios kartos — (66-96 m.) atsiliepė I059 ( 344%); iš jaunosios kartos (10-35 m.) — 933 (30,3%). Įsidėmėtina, kad nė jokia kita pasaulio lietuvių jaunimo studijinė anketa neprilygsta nė pusei šios anketos jaunosios kartos skaičiaus. Tokiu būdu ši anketa tampa svarbiausiu šaltiniu jaunosios kartos padėčiai šiuo metu išeivijoje apžvelgti.

     Pastebėtinas aukštas anketą užpildžiusiųjų išsilavinimo lygis: 1637 (54%) yra lankę kolegiją ar universitetą; jų daugiau kaip du trečdaliai (1124) universitetą baigė-

     Anketą užpildė 344 tarnautojai, 308 namų šeimininkės, 243 moksleiviai, 155 inžinieriai ir architektai, 139 mokytojai, 127 darbininkai, 109 amatininkai. Skaičiumi visus pralenkia pensininkai — 921.

     1651 (53,6%) yra iš JAV; 446 (14,5%) — iš Australijos; 348 (11,3%) — iš Kanados; 205 (6,7) — iš V. Vokietijos; 184 (6,0%) — iš Anglijos; 90 (2,9%) — iš Brazilijos; 88(2,9% — iš Argentinos; 46 (i,5%) — iš Urugvajaus;.iš kitų kraštų — 6 (0,2%).

     Lietuvoje gimusių — 1610 (52%); kitur — likusieji, iš jų 1196 (38%) — dabartiniame gyvenamajame krašte. Iš grynai lietuviškų šeimų — 2784 (90,4%); iš mišrių šeimų — 233 (96 turi lietuvę motiną, 137 —    lietuvį tėvą); iš nelietuvių šeimų — 36.

     Į gyvenamąjį kraštą patys atvyko 1578 (51,3%, tėvai pirmiau — 988 (32,1%), seneliai — 390 (12,7%, proseneliai — 55 (1,8%)- _

     Lietuvių kolonijoje gyvena 1435 (46,6%); arti kolonijos (apie 2-9 mylios) —    690 (22,9%; kiek toliau (10-49 mylios) —    611 (19,9%); dar toliau (50-99 mylios) —    127 (4,1%); labai toli (100 mylių ar daugiau) — 157 (5,1%).

NENUMATYTI REZULTATAI

     Šiame pranešime suminėsime tris nenumatytus rezultatus.

     1.    Daugelis turbūt galvoja, kad moterys yra lietuviškesnės už vyrus. Taip pat ir 1983 m. Pasaulio lietuvių jaunimo studijinėje anketoje mergaitės pasirodė lietuviškesnės už vaikinus. O šią anketą užpildžiusieji vyrai pasirodė reikšmingai lietuviškesnės sąmonės už moteris. Šie duomenys verti tolimesnio aiškinimo.

     2.    Visi žinome lietuvių motinų reikšmę ugdyti lietuviškumui vaikuose. Vyrauja įsitikinimas, kad motina labiau nulemia vaikų lietuviškumą negu tėvas. Vis dėlto Pasaulio lietuvių anketą užpildžiusieji, kilę iš mišrių šeimų su lietuviu tėvu, proporcingai gausiau sakėsi esą lietuviškesni, negu turintieji lietuvę motiną. Šie duomenys ne būtinai paneigia lietuvės motinos reikšmę mišrioje šeimoje, o tik nurodo lietuvio tėvo bei kitų "paprasta akimi” nepastebimų priežasčių svarbą. Apie tai plačiau kitą kartą.

     3.    Nors ši anketa buvo skirta lietuvių kilmės asmenims, bet ją užpildė ir kai kurie nelietuvių kilmės asmenys, kurių abu tėvai nelietuviai. Nuostabu, kad kai kurie jų pasisakė besijaučią grynai ar iš dalies lietuviškos kilmės. Kas juos palenkė lietuvybėn? Kokią įtaką ir galią turi lietuviai pakreipti nelietuvius į lietuvybę? Tai klausimai, laukią atsakymų bei tolimesnių paaiškinimų.

     Čia tik trys "paprasta akimi” nepastebimi, bet anketa užčiuopti, dėmesio verti duomenys, kurie duoda pagrindą svarbiems klausimams bei atsakymams lietuvybei išeivijoje ugdyti, palaikyti ir plėsti. Šie bei kiti panašūs duomenys netrukus bus plačiau paliesti, svarstomi bei pritaikomi išeivijos veiklai.

     Pasaulio lietuvių anketa yra visų lietuvių išeivijoje bendro darbo rezultatas. Už įdėtą darbą tenka dar kartą padėkoti uoliems anketos platintojams bei jos kantriems užpildytoj ams. Pasaulio Lietuvių Bendruomenė jos vicepirmininkų dr. Tomo Remeikio ir Birutės Jasaitienės rūpesčiu yra to projekto iniciatorė.

     Tenka laukti tolimesnės anketos analizės duomenų ir išvadų bei tikėtis plataus visuomenės susidomėjimo, gyvų svarstymų ir konkrečių pritaikymų išeivijos veikloje bei gyvenime.