Vienas jaunuolis studijavo meną, bet paskui apsigalvojo ir meną pakeitė į mediciną. Draugas paklausė, dėl ko jis taip pasielgęs.
— O, labai paprasta, — atsakė naujasis medikas, — paveiksle kiekvienas tuoj pastebi net ir mažiausią dailininko klaidelę, o visos mediko klaidos palaidojamas kartu su pacientu. . .
*
Maža mergytė, parėjusi iš mokyklos, pasigyrė mamai, kad jau išmokusi “Sveika, Marija”.
— Na, pakalbėk! — susidomėjo motina.
Mergaitė labai gražiai pradėjo kalbėti, tik pačioje pabaigoje jai šiek tiek kitaip išėjo. Ji taip kalbėjo: “Šventoji Marija, Dievo Motina, melsk už mus susidėjėlius dabar ir mūsų mirties valandą...”
*
Žmona skundėsi advokatui, kad jokiu būdu negalinti sugyventi su savo vyru.
— Na, tai skirkitės, — patarė advokatas.
— Ką? Skirtis? Aš jau dvidešimt metų kenčiu o dabar jį turėčiau padaryti laimingą?!
*
Per tikybos pamoką kunigas klausia vaiką:
— Pasakyk man, kaip ilgai Adomas ir Ieva išbuvo rojuje?
— Kol prinoko obuoliai. . .
*
Kalbasi du beveik to paties amžiaus berniukai Vienas sako kitam:
— Man ką tik suėjo septyneri metai, o kiek tau?
— Nežinau...
— Gerai. Tuojau pamatysim. Ar tu rūkai?
— Ne.
— Ar bėgioji paskui mergaites?
— Ne.
— Tai labai aišku — tu dar esi tik šešerių metų amžiaus!
*
Pranukas sako savo draugui:
— Kuris žodis yra pats ilgiausias?
— Sunku pasakyti, — atsakė draugas, bet pagaliau susigriebė ir tarė: — O, dabar atsimenu! Viename pokylyje mano tėvelis pasakė svečiams: “Norėčiau jums tarti tik vieną žodelį”. Tas žodelis užsitęsė daugiau kaip pusantros valandos!
*
Motina sako sūneliui:
— Petriuk, juk tau daviau saldainių ir prašiau, kad pasidalintum su sesute.
— Taip, mamyte, bet aš norėjau ją apsaugoti; juk tu sakei, kad saldainiai kenkia dantims.
*
Vyras sako žmonai:
— Kiekvieną dieną tu vis bari mane, kad aš išgeriu. Bet niekad tu man nepadėkojai, kad už parduotus tuščius butelius tau nupirkau naują paltą.