Redakcija

     Praėjusių metų "Laiškų lietuviams” konkurse buvo pasiūlytos trys temos. Apie dvi jau esame rašę. Trečioji tema buvo — "Moterų kova už lygias teises”. Dviejų mergaičių straipsniai, parašyti šia tema, buvo premijuoti ir jau išspausdinti. Čia paminėsime, ką kiti yra šia tema rašę. Įdomu, kad moterų kova už lygias teises šiek tiek daugiau susidomėjo berniukai negu mergaitės, bet kai kurie jų į šį klausimą žvelgė humoristiškai ir sarkastiškai. Vis dėlto visi pripažino, kad moterys turėtų turėti lygias teises, nežiūrint to, kad kai kurie darbai ar užsiėmimai labiau tinka vyrams, kiti — moterims. Pažiūrėkime, ką sako konkurso dalyviai.

     Auris Jarašiūnas papasakoja, kaip buvo žiūrima į moteris nuo seniausių laikų, kokius pavyzdžius randame Šv. Rašte, kaip buvo žiūrima į jų teises, kol pagaliau Amerikoje pradėjo už moterų teises smarkiau kovoti Susan B. Anthony. 1920 m., praėjus keturiolikai metų nuo S B. Anthony mirties, Amerikos valdžia priėmė 19-tą konstitucijos atitaisymą, kuris leidžia moterims balsuoti rinkimuose. "Buvo dar ir daugiau moterų, kurios kovojo už savo teises. Dauguma jų nukentėjo ir buvo išjuoktos. Dabar jau situacija yra pasikeitus. Moterys turi beveik tiek pat teisių kaip vyrai. Yra moterų kariuomenėje ir policijoje. Yra moterų senatorių, burmistrių, astronaučių, teisėjų, advokačių, o Geraldine Ferraro net kandidatavo į viceprezidentės vietą. Vis dėlto moterys dar neturi visų teisių, kurias turi vyrai, už tą patį darbą joms dažnai yra mažiau mokama negu vyrams. Moterys kovoja ir toliau, bandydamos nugalėti ir šias paskutines kliūtis. Reikia tikėtis, kad ši kova bus laimėta, mes visi pasijusime lygūs, tada ir visų žmonių gyvenimas bus geresnis”.

     Jonas Kulikauskas taip pat yra linkęs pripažinti moterims lygias teises, bet į šį klausimą žvelgia trupučiuką humoristiškai ir sarkastiškai. Savo trumpą rašinėlį baigia šiais žodžiais: "Mane vis vargina klausimas, kas kvailesnis: ar vyras, kuris vergiškai dirba visą gyvenimą, ar moteris, kuri prašo teisės vergiškai dirbti visą gyvenimą!?”

     Aidas Palubinskas rašo, kad moterys pradėjo kovoti už savo teises net 1500 m. prieš Kristų. Paskui vienu ar kitu būdu tos kovos tęsėsi ir tebesitęsia iki mūsų laikų. Smarkesnis feminisčių sąjūdis prasidėjęs 17-tame ir 18-tame amžiuje. Čia jis pamini dvi moteris iš Anglijos, kurios pradėjo kovą už moterų teises, parašydamos šiuo klausimu atitinkamas knygas. Tai buvo Mary Woll-stonecraft ir Mary Ann Radcliff.

     Jis pamini, kad Lietuvoje šios problemos nebuvo, nes, kai Lietuva 1918 m. atgavo nepriklausomybę, jau pirmuosiuose balsavimuose moterys turėjo lygias teises su vyrais.

     Nors JAV-se 1920-21 m. buvo moterims leista balsuoti, bet kitose srityse jos dar neturėjo lygių teisių, todėl įsisteigė ERA, kuri iki šiol tebekovoja už moterų teises, siekdama įvesti pataisymą į konstituciją. Istorija mums rodo, kad moterų kovos už savo teises atnešdavo laukiamų vaisių, todėl reikia tikėtis, kad ir ERA laimės — kada nors bus įvestas konstitucijos pataisymas, suteikiąs joms lygias teises visose srityse.

     Vincas Burokas taip pat pripažįsta lygias teises moterims, bet paaiškina, kad moterys turėtų pagalvoti, kokios profesijos joms tinka, kokios ne. Jeigu moteris turi mažų vaikų, ji neturėtų siekti tokių profesijų ar užsiėmimų, kur turėtų ilgesnę dienos dalį nebūti namie. Jeigu motina nori, kad vaikai būtų gerai išauklėti, ji turi būti namie.

     Lina Grigaitytė rašo: "Kai kurie dalykai, kuriuos aš pastebiu mūsų visuomenėje, nėra labai malonūs. Vienas tokių nemalonių momentų yra moterims lygių teisių paneigimas ir neleidimas užimti tam tikrų pareigų. Šiaip vyrai su moterimis yra labai mandagūs, jie atidaro joms automobilio duris, mandagiai įleidžia, bet kai reikalas eina apie darbus, nuosavybę, kredito korteles, jos yra laikomos antros klasės piliečiais, čia vyrai sau pasilieka pirmenybę ir moterims durų neatidaro, priešingai — jas rūpestingai uždaro.

     Šią pažiūrą, aišku, paveldėjome iš senovės. Senovėje, kai žmonės neturėjo mašinų, motorizuotų įrankių, kai nemokėjo pasigaminti elektros, reikėjo fizinės jėgos ir maistui pasigaminti, ir namams pasistatyti, ir nuo žvėrių ar priešų apsiginti. Vyrai, būdami fiziškai stipresni už moteris, tais laikais buvo svarbesni. Iš to ir kilo vyrų pirmavimas.

     Šiais laikais, kada fizinė jėga nėra gyvybinis reikalavimas, mes vis dar stumiame moteris į antraeilę vietą. Net ir mūsų Katalikų Bažnyčioje moterys neturi lygių teisių. Mes negalime būti kunigais, negalime nei mišių laikyti, nei sakramentų teikti. Anksčiau mes net negalėjome bažnyčioje dešinėje pusėje sėdėti. Ačiū Dievui, tai jau panaikinta. Moteris atvedė Kristų į šį pasaulį, bet ji negali būti kunigu. Kristus juk galėjo pasirinkti kitą būdą ateiti į šį pasaulį, bet jis atėjo per moterį. Danguje moterys gali tarnauti Dievui, o žemėje — ne! Argi mūsų rankos nepakankamai švarios laikyti Ostiją arba konsekruoto vyno taurę? Iš tikrųjų statistikos rodo, kad vyrai daugiau padaro žiaurių nusikaltimų, dažniau sutepa savo rankas negu moterys.

     Kai kurie sako, kad moterys dėl to negali būti kunigais, kad Kristus apaštalais pasirinko tik vyrus. Taip, apaštalai buvo tik vyrai, bet tai buvo dėl dviejų priežasčių. Pirma, tais laikais moterys turėjo dar mažiau teisių negu dabar. Tada moteris buvo tik kaip baldas namuose. Jos pareiga buvo tik pagaminti valgį, prižiūrėti vaikus, siūti ir lopyti drabužius. Kai moteris ką nors sakė, niekas jos neklausė, o juk Kristui reikėjo tokių apaštalų, kurių žmonės klausytų. Antra, Kristus negalėjo turėti moterų apaštalų tarpe, nes tai būtų buvę laikoma nemoralu.

     Moterys paprastai yra švelnesnės, labiau užjaučiančios negu vyrai. Tikriausiai dėl šių savybių moterys vyrauja gailestingųjų seselių profesijoje. Bet juk tos pačios savybės labai svarbios ir kunigui. Taip pat sakoma, kad moterys yra kantresnės negu vyrai. Ši savybė kunigui taip pat labai reikalinga”.

     Autorė savo rašinį baigia humoristiškai: teigia, kad moterys būtų geresnės kunigės ir geresnės jėzuitės. Tad ir Čikagos lietuviams Tėvams Jėzuitams ji pataria planuoti naują priestatą prie savo namų Čikagoje ir steigti Motinas Jėzuites!