Paruošė GEDIMINAS VAKARIS

DRUSKININKUOSE IŠNUOMOJAMOS SLIDĖS

     Druskininkų apylinkes išraižę dviratininkų takai neilgai buvo tušti ir tylūs. Šiandien šiais takais naudojasi slidininkai. Kurorto buitininkai Veisiejų gatvėje, ant Ratnyčios kranto stovėjusiame sename malūne, atidarė sezoninį slidžių nuomos punktą. Patogus jis, kadangi už poros dešimčių metrų jau galima leistis slidėmis į smagią kelionę.

     Pavasarį naujojo nuomos punkto asortmentas pasikeis. Bus nuomojami dviračiai. Anksčiau sporto priemonės buvo naudojamos tik parai ir ilgesniam laikui, bet šiandien jau nuomoja ir valandai. ("Tiesa” — įvykiai ir faktai)

KADA LIETUVOJE PASIRODĖ PIRMASIS AUTOMOBILIS?

     Apie pirmojo automobilio pasirodymą Lietuvos teritorijoje ilgą laiką nebuvo nieko žinoma. Buvo spėjama, kad nuo kaimynų daug atsilikti negalėjome- Atsakymą į klausimą — kada Lietuvoje pasirodė pirmasis automobilis — padėjo rasti archyvai. Vartant 1908-1909 metų susisiekimo ministerijos bylas, dėmesį patraukė pluoštelis įvairiomis atžymomis ir anspaudais išmargintų dokumentų, kurių tekste kelis kartus buvo atžymėta firma "Panhard et Levesseur”. Tai viena iš automobilių gamybos pionierių firma. Aptiktuose 1908 metų dokumentuose rašoma apie 1896 m. Lietuvoje pasirodžiusį automobilį.

Jurgis Daugvila.   Verpstės.

     1896 m. už 2417 rublių 2-rosios kelių distancijos, aptarnaujančios plentą Ryga -Šiauliai - Tauragė, reikmėms nuperkamas prancūzų firmos "Panhard et Levesseur” lengvasis automobilis. Iš rastų dokumentų sprendžiama, kad jis buvo tarnybinis kelių distancijos viršininko Maževskio automobilis, todėl prileidžiama, kad šis inžinierius ir buvo pirmasis Lietuvos keliais važinėjęs automobiliu.

     Šis automobilis kelių distancijoje tarnavo ilgai. Jis buvo gana patvarus, tačiau laikas darė savo — automobilis dėvėjosi. Jo jau ir šiaip silpnas variklis diena po dienos silpo. Savo pranešime Vilniaus kelių apygardos viršininkas nurodo, kad automobilis negali įveikti pakilimų kelio ruože tarp Šiaulių ir Tauragės. Remontui reikėjo daug pinigų, todėl buvo pasiūlyta šį valdišką automobilį parduoti iš varžytinių. ("Tiesa”)

PANEVĖŽIO NAUJIENOS

     Panevėžiečiai giriasi, kad jau į savo rankas pasiėmė dešimttūkstantąjį "Panevėžio tiesos” numerį. Jame rašoma, kad auga miesto pramonė, plečiasi statybos. Rašoma, kad naujame Kniaudiškių rajone jau gyvena daugiau kaip tūkstantis panevėžiečių šeimų. Pastatyti 25 gyvenamieji namai, 280-ties vietų vaikų lopšelis-darželis su plaukymo baseinu. Tai tik pradžia naujojo rajono statybos. Jį sudarys keturi dideli mikrorajonai, kuriuose gyvens 33 tūkstančiai gyventojų.

     Daug epitetų puošia Panevėžį. Vadina jį malūnų, linų, žalumos miestu. Muilo fabrike sukurtas naujas tualetinis muilas "Venta” su kaštonų ir čiobrelių priedais.

     "Lietuvos muilo” emblema ženklina naujus gaminius — tualetinį muilą "Mėta”, "Rytas”, "Puta”, kvapnų ovalinį "Neringos” gabaliuką. Naujausias skystas muilas plaukams plauti "Dilgynėlė” su natūraliu dilgynių ekstraktu. Šių gaminių receptus sukūrė įmonės laboratorijos darbuotojos D. Urbonienė ir G. Bakonienė.

     Pirkėjai pamėgo dailiai įpakuotus dovaninius "Nevėžio”, "Šatrijos”, "Birutės”, "Pelenės” muilus. "Panevėžio tiesa” giriasi, kad šiemet panevėžiečiai muilo gamintojai vartotojams pateiks keturias su puse tūkstančio tonų tualetinio ir 300 tonų skysto muilo. Sakoma, kad Panevėžio muilas baltai prausia, maloniai kvepia.

     Toliau rašoma, kad mieste yra dvi dešimtys masinių bibliotekų, kurias lanko kas trečias panevėžietis. Teatrai per metus surengia apie 400 spektaklių. Meno saviveikloje dalyvauja 14 tūkstančių žodžio bei plastikos entuziastų. "Lino” įmonė išaudė rankšluostinius audinius, kurie patraukia pirkėjų žvilgsnį spalvingais piešiniais, sukurtais Laimos Gudaitienės vadovaujamose dailininkų dirbtuvėse. Audinys patogus namų šeimininkėms. Jį sukarpę ir atsiūlėję, gali turėti dailių rankšluostėlių virtuvei ir voniai. Iš audimo skyrių taip pat išgabenti rulonai naujų raštų ir struktūrų staltiesinių bei paklodinių audinių.

     Įgyvendinant mokyklų reformą, žengti tik pirmieji žingsniai. Produktyvaus mokinių darbo dalis gamyboje kol kas dar nedidelė. Mokyklose pritaikomi kompiuteriai.

“TIESĄ" PAVARČIUS

     "Vienuoliktame penkmetyje atnaujinta visa Alytaus šaldytuvų gamyklos produkcija, tačiau nemažai šaldytuvų dar neištarnauja garantinio laiko. Gamykla gauna reklamacijų. Štai pernai jų gauta beveik pusantro tūkstančio. Keturi procentai šaldytuvų buvo remontuojami garantinio laiko metu. Apie 70% reklamacijų gauta vien todėl, kad šaldytuvai blogai įpakuojami ir netvarkingai laikomi, apgadinami transportuojant. Gamyklos administracija visai nekreipia dėmesio pagerinti tvarką visuose gamybos baruose ir padidinti atsakomybę už darbo kokybę. Šioje srityje yra rimtų trūkumų, nes konkrečių kaltininkų surasta labai mažai. Brokdarys, kas jis bebūtų — darbininkas, inžinierius, konstruktorius, technologas ar tarnautojas, turi būti visada surandamas ir griežtai baudžiamas”.

     "Neseniai Vilniuje įvyko Lietuvos baldų ir medžio apdirbimo pramonės ministerijos išplėstinis kolegijos posėdis. Daug dėmesio posėdyje buvo skirta prekybinių organizacijų ir pirkėjų skundų analizei. Daugiau nei pusė nusiskundimų gaunama dėl sugadintų baldų, juos transportuojant ir laikant sandėliuose. Neišspręsta problema — baldams audiniai. Jų ižvaizda, spalvos, struktūra dar nuvilia dažną pirkėją”.

     "Antai Girkalių padalinyje pernai atsakingiausiu metu iš rikiuotės išėjo ne vienas vikšrinis traktorius, todėl net dešimčia dienų vėlavo sėja. Nemažai grūdų nubyrėjo į ražienas, nes kombainininkų darbą kontroliavusi komisija pro pirštus žiūrėjo į javapjūtės technikos paruošimą”.