Dalia Staniškienė

Niūrus ir liūdnas. . .
Vėjas gainioja šlapius, pageltusius lapus,
Giliai žemėj miega mėlynos žibutės,
Žmonės dėkoja Dievui už šiltus namus,
O aš laukiu pavasario. . .

Gruodis
Baltas ir vėjuotas;
Supa sūkuriu šiaurys snaiges,
Šaltis sukaustęs rankas, lūpas ir širdis. . .
GLORIA IN EXCELSI S DEO!
Skamba bažnyčių varpai. . .
Aš laukiu pavasario. . .

Sausisak! sausis!
Ir vėl iš naujo saulės ratas suksis;
Bet saulės šypsena dar nesušildo

Ji slepiasi kažkur už debesų, lyg nedrąsi mergaitė. . .
Tik kartais spindinčias akis pramerkia, nusišypso. . .
Aš laukiu pavasario. . .

Vasaris
Vasarą menąs mėnuo, o vasara dar taip toli. . .
Didmiesčių bokštai baltuoja sniego pataluos,
Po ratais girgžda sumintas sniegas,
Kažkas kažkur dar mini prarastą laisvę
Ir padeda vainiką po kojų sušalusiam Rūpintojėliui. . .
Aš laukiu pavasario. . .

Kovas
Jau pažado žaliuojančio pradžia,
Ir žemė bando bust iš miego. . .
Maža žibutė ieško saulės spindulėlio,
Ir dreba nedrąsus žiedelis, vėjo lenkiamas. . .
Jau tuoj, jau tuoj gamta pragys Kasmetinio stebuklo giesme
ALELIUJA!
Ir pasipuoš nežemišku spalvų vitražu. . .

Balandis
Paukščiai grįžta!
Ir visa, kas gyvena žemėje, po ja, virš jos,
Rankas iškėlę garbina Kūrėją.
Nusišypsojo saulė žemei,
O širdys kyla i erdves
Ir sveikina sugriausi pavasarį. . .

Gegužis
Žydintis ir kvepiantis!
Žiedais papuošti skubam motinas
gyvas ir mirusias. .
Žiedais ir laimės spindesiu pasipuošia
Mergaitės
nuotakos. . .
Laukimas baigėsi!
Širdis nebetalpina paukštelių, saulės ir žiedų simfonijos. .
GARBĖ PAVASARIO KŪRĖJUI!