Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S.J.
PIETŪS AR PRIEŠPIEČIAI?
Kai kurie Amerikoje gyvenantys lietuviai pradeda maišyti įvairių dienos valgių pavadinimus: pietus vadina priešpiečiais, o vakarienę — pietumis. Žinoma, tai yra šio krašto vartosenos įtaka.
Amerikoje dinner yra pagrindinis dienos valgis. Kadangi didžioji žmonių dalis per dieną kur nors dirba, tai tas pagrindinis valgis yra įmanomas tik po darbo, vakare. Pietų metu, maždaug apie 12 valandą, darbovietėje arba kur nors artimame restoranėlyje jie tik šiek tiek užkanda ir šį valgį vadina lunch. Amerikoje įvairių dienos valgių pavadinimai neturi jokio sąryšio su dienos dalių pavadinimais, bet lietuviai dienos valgius vadina pagal dienos dalių pavadinimus: iš ryto — pusryčiai, pietų metu pietūs, vakare — vakarienė. Tarp pusryčių ir pietų gali būti priešpiečiai, o tarp pietų ir vakarienės — pavakariai. Tad tik tokie pavadinimai vartotini, nežiūrint, kuris iš šių valgių bus pagrindinis. Juk Lietuvoje ūkininkams, kurie per dieną dirbdavo laukuose, pagrindinis valgis dažnai būdavo pusryčiai, čia, Amerikoje, ne namie dirbantiems pagrindinis valgis paprastai būna vakarienė, o pietūs būna tik silpnas užkandis, bet vis tiek vartotini šie, o ne kitokie pavadinimai. Tad visiškai nepriimtina pietus vadinti priešpiečiais, o vakarienę pietumis.
DVASININKAS AR DVASIŠKIS?
Vienas skaitytojas klausia, dėl ko dabar peršamas žodis dvasininkas (žr. "Praktinė lietuvių kalbos vartosena”, p. 87), juk visi labiau įpratę sakyti dvasiškis.
Į šį klausimą jau yra atsakęs Pr. Skardžius "Gimtojoje kalboje” 1935 metais. Ten jis taip rašo:
Geriau sakyti dvasininkas, ne dvasiškis, nes priesaga -iškis mūsų kalboje daugiau žymi, kas iš kur yra kilęs arba kas kam priklauso, pvz.: daubiškis (daubos gyventojas), dvariškis (dvaro žmogus, darbininkas), iš to Dvariškiai (Subačiaus valsčiaus kaimas), kalniškis (kalninis, kalne gyvenąs, kalno gyventojas), karališkiai (karaliui priklausą žmonės), šateikiškis (Šateikių) kunigas, taip pat jūsiškis, maniškis, namiškis ir kt. O dvasiškis nežymi nei kilmės, nei priklausomybės. Dėl to tą žmogų, kuriam pavesta rūpintis dvasios reikalais, geriau vadinti dvasininku, ne dvasiškiu. Visai kas kita pasaulininkas (pasaulio žmogus, kuris daugiau rūpinasi pasaulio reikalais): šalia jo gali būti ir pasauliškis (pasaulio, pasaulyje gyvenąs žmogus) bei pasaulietis (kaip pasvalietis "Pasvalio miestelio ir apylinkės žmogus”). Kai kurių vartojamasis pasaulio-nis yra nevykęs padaras.