(Jaunimo konkurse premijuotas rašinys)
Gailė Radvenytė
Šiomis dienomis yra retas atsitikimas rasti jaunuolį, kuris nėra rūkęs, gėręs ar bent kartą vartojęs narkotikus. Nors ne visi, bet vis dėlto nemaža jaunimo ne tik retkarčiais, bet dažnai rūko, geria ir vartoja narkotikus. Tėvai, mokytojai ir daktarai bando sužinoti, kaip tą vartojimą sustabdyti ar bent sumažinti, sužinoti, kaip tas vartojimas prasideda ir kodėl. Geriausias būdas rasti atsakymus į šiuos klausimus — paklausti pačių jaunuolių. Štai vienos jaunuolės pasisakymai, kodėl jaunimas pradeda rūkyti, gerti, vartoti narkotikus.
Gailė Radvenytė.
Nėra nauja idėja, kad jaunuoliai domisi naujais patyrimais. Jie nori sužinoti, kodėl kiti rūko, tai patys išbando. Nori pajusti alkoholio svaiginančias pasekmes, tai pradeda gerti. Girdi, jog narkotikai padaro, kad būtum laimingas, tai ir jie nori pajusti tą įsivaizduojamą laimę. Tad jaunuoliai pradeda rūkyti, gerti ir vartoti narkotikus tik iš smalsumo. Gaila, kad kai kuriems naujai surastas jausmas patinka, jie prie to pripranta ir pasidaro narkotikų vergai. Kelio atgal į tikrą gyvenimą nebegali surasti.
Jaunimui labai svarbu, kaip juos draugai priima. Lankant gimnaziją ar universitetą, yra labai svarbu pritapti prie grupės — jaunuolis nenori būti atsiskyrėlis. Šiuo laiku jaunuoliai jaučia didelį draugų spaudimą. Mato, kad kiti rūko, geria, vartoja narkotikus, tai ir jie patys nenori būti skirtingi, bijodami pašalinimo iš jų grupės ir pajuokos. Šis faktas man išryškėjo, kai paklausiau vienos draugės, ar ji dažnai rūko. Ji man atsakė: "Tik baliukuose”. Kai kurie jaunuoliai mano, kad, jei nori būti pastebėtas, turi pasirodyti. Rūkymas, gėrimas ir narkotikų vartojimas jiems yra proga pasirodyti. Gaila, kad jie nemato, kaip kvailai tada jie atrodo.
Sukilimas prieš tėvus yra natūralus jausmas jaunuolio gyvenime. Pradėjus rūkyti, gerti ir vartoti narkotikus, yra būdas išreikšti savo pasipriešinimą tėvų autoritetui. Esu girdėjusi jaunuolį sakant: "Tėvai sako, kad nesveika rūkyti kanapės, bet aš jiems įrodysiu, kad man visai nekenkia”. Jaunuoliai pereina brendimo laikotarpį, kuriame viską daro priešingai, ką tėvai sako, norėdami parodyti savo nepriklausomybę ir kad jie jau yra suaugę.
Antra vertus, matydami, kad vyresnieji geria ir rūko, jaunuoliai pagalvoja, kad jeigu jiems galima, dėl ko negalima man. Tėvai ir seneliai jaunimui yra pavyzdys. Jeigu jie rūko ir geria, tai jaunuoliai mano, kad yra visiškai priimtina tai daryti. Juk visuose suaugusiųjų baliuose ir suėjimuose svečiai vaišinami alkoholiniais gėrimais. Tad kaip jie gali įtikinti savo sūnus ir dukras, kad rūkymas ir gėrimas yra nepriimtinos pramogos?
Jaunuoliai turi daug visokių spaudimų ir problemų. Jie kenčia dėl pažymių mokykloje, dėl santykių su tėvais ir draugais. Daugelis tėvų kartoja, kad nuo gimnazijos pažymių priklauso viso gyvenimo kryptis. Dažnai jaunuoliai skundžiasi, kad tėvai jų nesupranta. Ne tik su tėvais jie turi nesusipratimų, bet ir su draugais. Jaunuoliams draugai yra labai svarbūs, bet jauni žmonės labai keičiasi, ir dėl įvairių priežasčių draugystės subyra. Jaunuoliai vartoja alkoholį ir narkotikus laikinam pabėgimui nuo šių problemų. Be to, jaunystė yra tokia audringa ir nepastovi, kad blogis visada greičiau suvilioja negu gėris.
Jaunuolio veiksmai priklauso nuo draugų, šeimos santykių ir paties jaunuolio moralinių pažiūrų. Šeimoje yra labai svarbus nuoširdus atvirumas ir meilė. Jei tėvai randa laiko išklausyti vaikus, tartis su jais, o vaikai turi noro pasisakyti tėvams, tai tokiu būdu gali būti išsprendžiama daug problemų. Tada jaunuolis nepakliūva į tragišką, sugriautą gyvenimą, bet randa aukštesnių tikslų ir idealų.