“Argi mano žodžiai ne kaip ugnis, sako Viešpats, ir ne kaip plaktukas, sutrupinąs uolą?” (Jer 23,29).

     Dievo žodis, kurį skaitome Šventame Rašte, nėra paprastas žodis. Tai žodis, turintis galią mus pakeisti. Jeigu skaitysime Šventą Raštą atidžiai, to žodžio galia mus palies.

     Pasaulis, kuris mus supa, yra pilnas žodžių. Bet nedaug jų mus giliau paliečia. Mes plaukiame per dieną žodžių jūroje. Tai žodžiai, kai kitas žmogus į mus prakalba; žodžiai, kuriuos skaitome laikraščiuose ir žurnaluose; kuriuos girdime televizijoje ir per radiją. Daugumą šių žodžių mes išmokstame ignoruoti. Klausytis ir jų negirdėti! Taip, kad vėliau, kai norime išgirsti, ką kitas mums sako, nustembame, kad nesiseka mums būti atidžiais. O kaip dažnai, grįžę iš bažnyčios sekmadienį, neprisimename, apie ką kunigas kalbėjo pamoksle...

     Daugumas žodžių, kuriuos išgirstame, sudomina mus tik laikinai, o gal ir visai nesudomina. Juos, kartą perskaitę arba išgirdę, greitai užmirštame. Į vakarykščios dienos laikraštį įvyniojame savo šiukšles. Kasmet šiame krašte yra išleidžiama apie 40.000 knygų. Beveik pusė šių išspausdintų knygų su minkštais viršeliais nebus nupirktos, jos liks gulėti sandėliuose, kol pagaliau taps ir vėl pagamintos į popierių.

     Nėra nieko lengvesnio, kaip nepastebėti Dievo žodžio šiame žodžių tvane. Skaityti Šventą Raštą, taip lyg Šventas Raštas visai nesiskirtų nuo visų kitų knygų.

     O Dievas užtikrina mus, kad Jo žodis skiriasi nuo kitų žodžių. Jo žodžiai turi galią, kurios jokie kiti žodžiai neturi. Jo žodžiai nėra magiški, bet jie yra autortetingi ir turi galią pakeisti mūsų gyvenimą. Šių žodžių autoritetingumas remiasi Dievo autoritetingumu. Ir Dievo žodžio galia mus pakeisti kyla iš Jo noro mus išganyti. Lygiai taip, kaip mūsų žodžiai, ištarti vienas kitam, yra tiltas, kuris jungia vieną žmogų su kitu, — Dievo žodis yra tiltas, jungiantis Dievą su mumis.

     Dievo žodis yra išliekantis amžinai. Tai, ką Jis pasakė pirmiesiems savo vaikams, galioja ir šiandien: kiekvienam vyrui ir moteriai.

     “Žolė sudžiūsta, ir žiedas nukrinta,
     o mūsų Viešpaties žodis pasilieka per amžius”
      (Iz 40,8).

     Jis prabyla į mus, kaip į individualius vyrus ir moteris.

     “Jis savo žodį siunčia į žemę, —
     sparčiai jo įsakymas skrieja.
     Žemę sniegu kaip vilna nukloja,
     kaip pelenais šerkšnu ją nubarsto.
     Ledus kaip duonos trupinius beria,
     sustingsta vanduo nuo jo šalčio.
     Ir vėl siunčia žodį, ir ledas ištirpsta;
     savo vėjus paleidžia, ir vandenys plūsta.
     Jokūbo vaikams savo žodį paskelbė,
     Izraeliui savo įstatymus ir priesakus davė,
     kitoms tautoms jis to nepadarė,
     nė vienai iš jų neapreiškė savo sprendimų”
      (Ps 147,15-20).

     Žodis, kurį Dievas kalba, nėra paviršutiniškas žodis; tai žodis, kuris paliečia giliausias mūsų būties gelmes. Tai žodis, žinantis mūsų širdies paslaptis ir jas mums atskleidžiantis. Dievo žodis yra asmeniškesnis, negu bet koks kitas mums tartas žodis. Mes esame permatomi Dievui ir Jo žodžiui.

     Dievo žodis yra taip pat veiksmingas žodis. Jis pašaukė mus iš nebūties į būtį, ir dabar Jis šaukia mus į naują gyvenimą Jėzuje Kristuje. Jo žodis, ištartas mums, nori nugalėti nuodėmę mumyse ir visas kitas netikras vertybes mūsų gyvenime ir pasodinti ten amžinojo gyvenimo sėklą. Dievo žodis yra mums visada prieinamas, kai tik atsiverčiame Šventą Raštą. Tai didelė privilegija mums. Per jį mūsų Kūrėjas ir Atpirkėjas yra pasiruošęs į mus prabilti.

     Beskaitydami Šventą Raštą, galbūt kartais jausime, jog žodis, kurį ten: skaitome, yra žodis, skirtas mums vieniems. Gali atsitikti, kad jis bus mus koreguojantis žodis. Betgi Jo žodis visada yra pilnas meilės ir gyvastingumo. Ir pati pirmutinė tiesa, kurią Dievas yra pasiruošęs mums atskleisti, yra tai, kad Jis mus myli. Tai yra tiesa, kurią Jis kartoja mums diena iš dienos, nes tą tiesą mes esame linkę greit užmiršti. Dievo žodis yra žodis, šaukiantis mus į gyvenimą. Jeigu Jis būtų norėjęs mus vien tik pasmerkti, Jis būtų galėjęs atlikti tai tyloje. Jau pats Dievo noras prakalbėti į mus yra įrodymas Jo meilės mums ir noro suteikti mums amžinąjį gyvenimą.

Iš anglų kalbos išvertė D.S.

■ Kalifornijos vyskupai paskelbė laišką, pasmerkiantį pornografiją, nes ji sudaro grėsmę įgimtam žmogaus taurumui. Tai žmogaus kilnumo profanacija. Laiškas turi 800 žodžių, buvo paskelbtas gegužės 28 d. spaudos konferencijoje. Vyskupai pabrėžia, kad pornografija kursto prievartos ir priešiškus visuomenės gerovei veiksmus.