Spausdinti

 (Jaunimo konkurse V premiją laimėjęs rašinys)

Rasa Hollenderytė

     Šiuo laiku lietuviai Lietuvoje siekia dviejų dalykų: tikėjimo laisvės ir nepriklausomybės savo kraštui. Lietuviai nori laisvai gyventi, ugdyti savo kultūrą, laisvai praktikuoti savo tikėjimą. Žinoma, dabartinėje okupuotoje Lietuvoje tai nėra įmanoma. Per šimtmečius, nuo pat krikščionybės įvedimo, lietuviai išlaikė tvirtą tikėjimą į vieną Dievą, o per krikščionybę išlaikė ir savo tautos kultūrą.

     Per šešis šimtus metų krikščionybė Lietuvoje paliko gilius pėdsakus. Pavyzdžiui, meno klestėjimą galime priskirti krikščionybės nuopelnams. Stipri meilė ir pasitikėji-

Rasa Hollenderytė.

mas Dievu daugelyje lietuvių sukėlė kūrybingumą, skatino kurti ir tuo prisidėjo prie lietuviškos kultūros. Mes turime daug rašytojų ir poetų, kurie rašo religinės prozos ar poezijos. Religiniais motyvais kūrė Maironis, tebekuria Bernardas Brazdžionis, Kazys Bradūnas ir kiti kūrėjai išeivijoje. Žinoma, Lietuvoje religiniai raštai yra uždrausti, bet daug poetų ir rašytojų kurtų šiomis temomis, jeigu jie būtų laisvi.

     Net pirmoji lietuviška knyga buvo Martyno Mažvydo katekizmas 1547 metais. Mes žinome, kad ir spaudos draudimo laikais lietuviai daugiausia skaitydavo religines knygas, pvz., maldaknyges, ir dėl jų kovojo su rusų caro žandarais. Visi šie pavyzdžiai rodo, kad tų knygų kūrėjai turėjo Dievą savo širdyje, todėl jų raštai buvo tokie gražūs ir svarbūs lietuvių kultūrai.

     Krikščionybė veikė ne tik mūsų literatūrą, bet ir meną. Lietuva yra garsi gražiomis bažnyčiomis ir mediniais, drožinėtais kryžiais. Visur Lietuvoje pakelės ir sodybos buvo papuoštos mediniais kryžiais, kurių daugumas buvo padaryti paprastų žmonių, liaudies meistrų, Dievo garbei. Jurgaičių piliakalnyje yra statomi kryžiai, ir tas kalnas vadinamas Kryžių kalnu. Tai tikras liaudies skulptūros muziejus, kuris liudija apie krikščionybės įtaką lietuvių tautai.

     Lietuvos bažnyčios taip pat liudija apie krikščionybės įtaką lietuvių menui. Komunistų priespaudai įsigalėjus, daugelis bažnyčių buvo uždaryta, ir žmonės negali jose garbinti Dievo. Pvz., Vilniuje okupantai nuplėšė bokštus nuo puikiosios katedros, nudaužė jos kryžius ir šventųjų statulas. Tačiau katedra vis tiek svarbi lietuviams. Yra Vilniuje ir daugiau puikių bažnyčių, kaip Šv. Onos, Šv. Petro ir Povilo bažnyčia Vilniaus priemiestyje Antakalnyje — ji yra baroko stiliaus meno šedevras.

     Kaune taip pat yra gražių, meniškų bažnyčių. Aš noriu paminėti Biržuose ant Širvintos ežero kranto esančią didelę Ev. Reformatų bažnyčią, kuri man yra labai ypatinga, nes mano močiutės tėvas kun. dr. P. Jakubėnas daug metų joje kunigavo.

     Istorijos eigoje krikščionybė lietuviams atnešė daug gero, bet buvo ir neigiamų dalykų, kaip svetimų tautų (lenkų, vokiečių) įtaka ir mėginimas lietuvius nutautinti per bažnyčias. Tačiau svarbiausia, kad krikščionybė davė lietuviams tikėjimą, davė jėgų iškentėti sunkumus, priespaudą. Dievo galybė yra stipri, ir mes negalime to užmiršti. Lietuvoje krikščionybė tęsiasi jau 600 metų. Turėdami tvirtą tikėjimą, lietuviai gali melsti Dievą, kad jis grąžintų jiems gimtosios žemės laisvę. O tai yra didžiausias krikščionybės nuopelnas Lietuvai.

■    JAV-se klauzūruotos Neturtėlių šv. Klaros seserys nuo rugsėjo 24 dienos įveda televizijoje religines programas, duodamos kasdien per 24 valandas. Jos tą religinę programą pradėjo 1981 m. savo garaže. Dabar ją duoda kabelio televizijoje 37-se valstijose. Ją perteikia 330 kabelio televizijos stočių. Apskaičiuojama, kad ją seka 5,4 mil. žmonių. Jai vadovauja klarisių vyriausioji — Motina Angelika.

■    Ukrainoje, Hrušiv kaimelyje, pasirodžiusi Marija. Reikšminga, kad apie tai parašė net sovietiniai laikraščiai, pažymėdami, kad į tą vakarinės Ukrainos dalį vyksta tūkstančiai žmonių.