Spausdinti

Paruošė GEDIMINAS VAKARIS

RUOŠIAMAS ZANAVYKŲ ŽODYNAS

     Šią vasarą į Šakių rajoną buvo išvykęs būrys kalbininkų, mokytojų, filologų ir studentų lituanistų. Visi jie talkino šiame svarbiame kultūros darbe.

     Ekspedicija susiskirstė į tris grupes, kurioms vadovavo doc. Aldonas Pupkis (Griškabūdžio miestelis ir apylinkė), VU dėstytojas Arvydas Vidžiūnas (Barzdai) ir doc. Janina Kudirkaitė-Jakaitienė (Bubleliai). Žodžių rinkėjai aplankė daug šio krašto pagyvenusių žmonių. Sukaupta apie 15 tūkstančių kalbos vienetų. (Literatūra ir menas)

DIRBA RESTAURATORIAI

     Respublikinio kultūros paminklų restauravimo tresto Kauno restauravimo dirbtuvių specialistai pradėjo dirbti respublikiniame literatūros muziejuje. Iki Maironio 125-tųjų gimimo metinių jie restauruos buvusią poeto svetainę, įrengtą pagal dailininko T. Daugirdo projektą.

     Yra išlikę poeto baldų, užuolaidų, paveikslų; žinoma, kaip atrodė lubų piešinys, sienos. Jubiliejaus išvakarėse lankytojai jau turės progos apžiūrėti keturis memoralinius restauruotus kambarius, o penktame bus literatūrinė paroda. Rudenį į muziejų pakvies ir Maironiui skirta jubiliejinė paroda. (Literatūra ir menas)

DAILĖS PARODA

     Vilniaus dailės parodų rūmuose veikia šių metų valstybinės premijos laureato Antano Martinaičio (1939-1986 m.) tapybos paroda, kurios pagrindą sudaro paskutinių metų dailininko paveikslai. Menininko kūrybinis palikimas gausus, turtingas ir daugiasluoksnis. Tai įvairiose parodose rodytos tapybos drobės bei akvarelės, dirbtuvėje išlikę piešiniai, eskizai, nepaskelbtų eilėraščių sąsiuviniai. Šiuose darbuose galima pajusti veržlų tapytojo temperamentą, savitą charakterį ir pasaulėjautą, pasekti menininko asmenybės raidą ir brendimą. (Literatūra ir menas)

SPEKULIACIJA TUALETE

     Praėjusiais metais "Tiesoje” buvo išspausdinti skaitytojų laiškai "Netvarka pačiame miesto centre” su redakcijos prierašu apie tai, kaip Kauno autobusų stoties moterų tualetuose vyksta spekuliacija. Buvo spausdinami ir tuo pasipiktinusių skaitytojų laiškai. Vėliau išspausdinti Kauno miesto ir Vidaus reikalų ministerijos vadovų atsakymai redakcijai, kuriuose išaiškinta skaitytojams, kokių imtasi priemonių, kad ši gėdinga "mada” — prekiauti tualete Kauno mieste pagaliau išnyktų.

     Po metų buvo patikrinta, kokia padėtis autobusų stoties tualetuose. Spekuliacija vyksta pilnu tempu, tik dar labiau nešvarioje ir apleistoje aplinkoje. Čia brukama žmonėms tirpios kavos (dėžutė — 10 rublių), raštuotų pėdkelnių (25 rubliai) ir įvairiomis kainomis visokių papuošalų. Taigi iki šiol užkirsti kelią spekuliacijai Kauno autobusų stoties moterų tualetuose nepavyko. (Tiesa)

PELIKANAS ŽUVINTO PADANGĖJE

     Žuvinto ežero bei rezervato darbuotojai šiemet ežero platybėse pastebėjo iki šiol čia dar neregėtą pelikaną. Šis galingas paukštis, kurio išskleisti sparnai siekia beveik tris metrus ilgio, dieną tupėjo ant išplūkusių kinių netoli Dovinės. Pastebėjęs artėjančią valtį, pelikanas pakilo ir ilgai suko ratus virš ežero. Jis kilo ir kilo aukštyn, kol paliko vos kregždės dydžio. Po kurio laiko išnyko iš Žuvinto padangės.

     Pelikanai kartais pasirodo ir kitose Lietuvos vietovėse. Antai 1981 metais gegužės mėnesį vienas pelikanas atskrido į Kelmės rajono J. Žemaitės kolūkio Volungių kaimą. Dieną jis plaukiojo ir žvejojo prie pat sodybų esančioje kūdroje. Labai mėgo naminių ančių ir žąsų draugiją, laikėsi jų būriuose. Nakvodavo netoliese esančio Ciotiškės parko aukštame maumedyje.

     1983 metų birželio mėnesį pelikanas apsigyveno Alytaus rajono Punios kolūkio tvenkinyje. Jis čia žvejojo ir gyveno kelias savaites, paskui staiga prapuolė. (Tiesa)

ATLIKTA PIRMOJI LIETUVOJE ŠIRDIES PERSODINIMO OPERACIJA

     Rugsėjo pradžioje Vilniuje respublikinėje klinikinėje ligoninėje Santariškėse atlikta pirmoji Lietuvoje širdies persodinimo operacija. Operaciją atliko Vilniaus širdies ir kraujagyslių chirurgijos centro vadovas profesorius A. Marcinkevičius. Po operacijos Albinas Penkauskas jaučiasi neblogai. Persodinta širdis dirba normaliai, patenkinama ir bendra sveikatos būklė. Pagrindinis rūpestis dabar — kova su atmetimo reakcija. Po dvidešimt penkių dienų po operacijos Albinas Penkauskas vaikšto, skaito, žiūri televizorių, daro mankštą. (Tiesa)

AKMENŲ MUZIEJUS

     Akmeninis kirvukas, naudotas senolių buityje maždaug prieš keturis-penkis tūkstančius metų, papildė respublikinio unikalių akmenų muziejaus Mosėdyje rinkinį. Jį surado ir perdavė muziejui Kretingos rajono Nausodžio kaimo gyventojas Steponas Zubernius.

     Dabar Mosėdyje saugoma daugiau kaip 14 tūkstančių ledynmečio riedulių, rastų Žemaitijos laukuose. Pačių netikėčiausių formų ir matmenų akmenų ansambliai, išradingai sukomponuoti Bartuvos upės ir dirbtinių tvenkinių pakrantėse, puikiai derinasi su retais medžiais, krūmokšniais ir vandens augalais. Senoviniame vandens malūne sudėti smulkesni akmenėliai, praėjusių epochų žmogaus buities reikmenys, įvairių uolienų pavyzdžiai, ledynų slinkimo schemos.

     Didžiausią įspūdį palieka mikroparkas, esantis muziejaus steigėjo Vaclovo Into sodyboje. Tvenkiniuose tarp vandens lelijų ir pačių netikėčiausių atspalvių lotosų plaukioja gulbės. Akį žavi eramūrai, 40 rūšių tulpės, jazminai — daugiau kaip 130 pavadinimų augalų, parvežtų iš įvairių šalies kampelių nuo Baltijos iki Kurilų salų, nuo šiaurės iki Kaukazo.

     Trisdešimt metų meilę akmeniui, jo nuostabioms sakmėms puoselėja gydytojas Vaclovas Intas, dabartinis muziejaus direktorius. Neįprasta aistra jis užkrėtė žemdirbius, kraštotyrininkus, gamtos bičiulius.

Dubrovnik. Senamiesčio gatvelė. I. Kairytė nuotr.


(Tiesa)

UŽDRAUSTA AUGINTI AGUONAS

     Lietuvos gyventojams, Ministrų Tarybos 1987 metų liepos 15 dienos nutarimu, yra uždrausta auginti aguonas. Neteisėtas aguonų, o taip pat ir kanapių sėjimas arba auginimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo dvidešimt iki šimto rublių. (Tiesa)

ŽENKLAI, KAD VEŽAMAS DERLIUS

     Kokiu keliu dabar bevažiuotumei, visur sutiksi mašinų, traktorių, vežančių derlių. Esama dar ir kitokių ženklų, kad vežamas derlius — žemės gėrybėmis nubarstytos pakelės. (Tiesa)

VYTAUTO MAČERNIO EILĖRAŠČIAI ITALIJOJE

     Bolonijoje leidžiamo literatūrinio žurnalo "In forma di parole” ("Žodžių formoje”) viename paskutinių numerių išspausdinti 22 poeto Vytauto Mačernio eilėraščiai. Skaitytojui jie pateikiami lygiagrečiai lietuvių ir italų kalbomis. Vertimų autorius — Pizoje gyvenantis kalbininkas Pietro Dinis. 1983-84 metais jis stažavosi Vilniaus universitete. P. Dinis laisvai kalba lietuviškai. 1985 metais dalyvavo Vilniuje vykusioje tarptautinėje baltistų konferencijoje, kurioje skaitė pranešimą apie Mažvydo giesmių kalbą.

     Kalbininkas Pietro Dinis yra išvertęs J. Marcinkevičiaus "Mažvydą”. Verčia J. Apučio, B. Baltrušaitytės ir P. Širvio kūrinius. (Tiesa)

SUNKUMAI IR NELAIMĖS NUIMANT DERLIŲ

     Kaip ir ankstesniais metais, ūkiai stengiasi kuo greičiau atsikratyti bulvėmis, mažai paisydami jų kokybės. Pavyzdžiui, į Balbieriškio spirito gamyklą siųstose kai kuriose mašinose su bulvėmis buvo daugiau kaip pusė žemių.

     Ignalinos rajono "Naujo gyvenimo” kolūkyje grupė Vilniaus elektromechanikos technikumo moksleivių rugsėjo 6 dieną daržinėje krovė presuotus šiaudus. Po pietų kurį laiką šiaudų nebevežė, ir talkininkai daržinėje sumigo. Atvežęs šiaudus vairuotojas užvažiavo ant kluono grendymo miegojusio moksleivio.

     Dažni šiemet lietūs. Suprantamas ir talkininkų noras nesušlapti — ne visur pasirūpinta, kad pagalbininkai galėtų drabužius ir avalynę išsidžiovinti. Rugsėjo 16 d. Vilniaus rajono Raudondvario tarybiniame ūkyje automobilis sunkiai sužalojo Vilniaus politechnikos moksleivį, kuris bulvių lauke po sunkvežimiu slėpėsi nuo lietaus. Panašiomis aplinkybėmis rugsėjo 21 dieną Kupiškio rajono Šimonių kolūkyje buvo sunkiai sužalotas Panevėžio politechnikos moksleivis, po automobiliu taip pat bandęs slėptis nuo lietaus. Trakų rajono Afonino kolūkyje rugsėjo 25 dieną prie kombaino mirtinai sužalotas kombainininko padėjėjas, Aukštadvario profesinės technikos mokyklos septyniolikmetis praktikantas.

     Nelaimės atsitiko todėl, kad nebuvo pasirūpinta saugiomis darbo sąlygomis. (Tiesa)

KLAIPĖDOJE 200 TŪKSTANČIŲ GYVENTOJŲ

     Šiemet buvo iškilmingai suteiktas vardas 200-tūkstantajai miesto gyventojai — Gedimino ir Zosės Skunsmonių dukrai Linai.

DAUG SKYRYBŲ

     Per metus Klaipėdoje sukuriama bemaž pustrečio tūkstančio naujų šeimų. Tūkstantis išyra. Išsiskiria nebūtinai šiais metais susituokusios poros, daugiausia skiriasi žmonės kiek pagyvenę, net senučiai. (Tiesa)