Juozas Prunskis

     Lietuva mums be galo brangi. Mes gaudome žinias apie ją. Tačiau neužtenka žinoti apie jos gamtą, naujas statybas, sportininkų bei rašytojų išvykas ir kitus panašius dalykus, kuriuos perduoda iš ten ateinanti spauda. Mums svarbu žinoti, kaip laisvai gali lietuviai kvėpuoti savo tėvų žemėje, o apie tai daugiau sužinome iš pogrindžio spaudos. Jau daugelis tos spaudos platintojų kenčia okupanto darbo stovyklose ir kalėjimuose. Jų laisvės ir kartais gyvybės auka yra gyvas liudijimas, kaip svarbu, kad šios su tokiu pavojumi skelbiamos žinios kuo plačiau pasklistų.

     Naujausiame, 71-me, "LKB Kronikos” numeryje randame skaudų skundą, kaip okupantai skriaudžia lietuvius, atiminėdami bažnyčias: "Tikintieji savo lėšomis ir su valdžios leidimu pastatė Klaipėdos Taikos Karalienės bažnyčią. Ateistai ją atėmė ir pavertė filharmonijos sale. Gargždų tikintieji jau kelinti metai prašo leidimo paaukštinti bažnyčią, nes trūksta oro — vietinė valdžia neleidžia. Alytaus rajone, Ryliškėse, tikintieji, neturėdami bažnyčios, meldėsi privačiame name — bedieviai išvaikė; pasistatė statinį kapinėse — nugriovė, tikinčiuosius išvaikė. Telšių rajone, Rainių miškelio pakraštyje, stovėjo kryžius; nakties metu kareiviai jį susprogdino. Ar dar gali būti didesnis tikėjimo persekiojimas, kai panaudojama net kariuomenė ir ginklai?”

KALINAMO KUNIGO LAIŠKAS

     Okupantų kalinamas kun. Jonas Kastytis Matulionis viename laiške rašo: "Mano prasmingiausios dienos buvo ne tada, kai plojo Maskvos ir Vilniaus salėse; ne tada, kai, pasakius vardą, suūždavo aplodismentai (kun. J.K. Matulionis studijavo Vilniaus konservatorijoje ir už giedojimą bažnyčioje buvo iš jos išmestas), bet kunigystėje. Jaudintis, aukojant šv. mišių auką; kartu verkti su penitentu, guosti ligonį; krikštijant vaikelį, įsakmiai įprašyti tėvus būti jam gyvenimo pavyzdžiu... ir visa, kam kunigystė įpareigoja”.

     127 Panevėžio vyskupijos kunigai pasirašė raštą Gorbačiovui, atkreipdami dėmesį, kad tikinčiųjų vaikai mokyklose persekiojami, terorizuojami už bažnyčios lankymą, prievarta įrašomi į ateistines organizacijas prieš savo tėvų valią. Nesirašantieji grasinami, kad negalės įstoti į aukštesniąsias mokyklas. Įsirašiusiems draudžiama atlikti religines pareigas, o aktyviai dalyvaujantieji pamaldose kai kurie abiturientai net neprileidžiami prie abitūros egzaminų.

     Įvairūs valstybės tarnautojai, mokytojai negali viešai atlikti savo religinių pareigų, kaip reikalauja jų įsitikinimai ir sąžinė. Tikintieji mokytojai turi kalbėti ateistiškai prieš savo sąžinę. Sovietų konstitucija garantuoja visų piliečių lygybę, bet... ateistams viskas: spauda, radijas, televizija, o tikintieji prie šių komunikacijos priemonių neprileidžiami.

     Ateistams tarnauja visos mokyklos, pradedant vaikų darželiu ir baigiant universitetu, o tikinčiųjų tėvų vaikus net katekizmo pamokyti draudžiama bažnyčiose; už pamokymą kunigai baudžiami. Tikintiesiems negalima ruošti ekskursijų, pasisamdyti automobilį, net taksį, negalima nuvykti į atlaidus, pvz., Šiluvą, Žemaičių Kalvariją -Varduvą. Ne visuomet leidžiama ligoninėn prieš mirtį pasikviesti kunigą. Neleidžiama pasimelsti prie tikinčiojo, pašarvoto salėse, kaip įprasta katalikams. Ateistiniai pareigūnai kišasi į kunigų paskyrimus, perkėlimus, kandidatų į vyskupus, į vyskupijų valdytojus parinkimą.

LAISVĖ TIK ATEISTAMS

     72 Vilkaviškio vyskupijos kunigai per vyskupijų valdytojus kreipėsi į vyriausybę, siekdami, kad nebūtų trukdomas vaikų ka-tekizavimas, kad būtų grąžinta Vilniaus katedra ir Klaipėdos bažnyčia, kad nebūtų verčiama stoti į ateistines organizacijas, kad būtų leista grįžti ištremtam vyskupui Steponavičiui, kad tikintiesiems būtų leista naudotis tokia pačia žodžio ir spaudos laisve, kokia naudojasi ateistai.

     79 Vilkaviškio vyskupijos kunigai pasirašė raštą Gorbačiovui, prašydami, kad kunigai S. Tamkevičius, A. Svarinskas, J.K. Matulionis būtų išleisti iš kalėjimų, nes jie nuteisti už ištikimybę Dievui ir Bažnyčiai.

NELEIDŽIA LAIDOTUVIŲ PROCESIJŲ

     Joniškyje religinių reikalų tvarkytojo pavaduotojas Juzėnas, susišaukęs bažnyčių komitetų narius, įsakinėjo, kad nevalia vaikų katekizuoti, nevalia laidotuvėse rengti procesijų su kryžiumi ir vėliavomis, nevalia bei leidimo kviesti kaimyninius kunigus į atlaidus.

Šilalės klebonas kun. A. Ivanauskas už vaikų mokymą tikybos nubaustas 50 rublių pabauda. Gargžduose 1985 m. gruodžio 30 d. kun. Antanas Šeškevičius buvo iškviestas į Laugalių senelių invalidų prieglaudą aprūpinti sakramentais sunkiai sergantį ligonį. Ta pačia proga norėjo dvasiniu patarnavimu pasinaudoti ir kiti ligoniai, tačiau prieglaudos direktoriaus pavaduotoja vaikė visus, kurie tik norėjo susitikti su kunigu. Taip pat kun. A. Šeškevičius už ėjimą laidotuvių procesijoje iš bažnyčios į kapines buvo nubaustas 40 rublių. Kai jis atsisakė mokėti, buvo konfiskuotas jo radijo aparatas.

     Tauragnų klebonas kun. Bronius Šlapelis buvo nubaustas 25 rubliais už tai, kad be ateistų valdžios leidimo pasikvietė kaimyninių parapijų kunigus į atlaidus. Vievio klebonas kun. Antanas Černa buvo nubaustas 50 rublių už tai, kad šv. Petro ir Povilo atlaidų metu bažnyčioje pamaldas laikė ir pamokslą pasakė svečiai kunigai, pirma nepaprašius leidimo juos pasikviesti.

UŽ LAIŠKUS KALINIAMS IŠMETA IŠ MOKYKLOS

     M. Gudaitytė už laiškų rašymą kaliniams kunigams buvo išvaryta iš medicinos mokyklos. Kai ji nuvažiavo į kitą medicinos mokyklą, esančią Utenoje, kur norėjo gauti leidimą užbaigti mokslą, mokyklos direktoriaus pavaduotoja telefonu susisiekė su valdžia Kaune ir Gudaitytei pareiškė, kad mokykla teruošia medikus ateistus, ir atsisakė ją priimti.

     Prienuose 1670 tikinčiųjų pasirašė raštą Gorbačiovui, pranešdami, kad kunigai terorizuojami už parapiečių lankymą. Prašo nutraukti kunigų terorizavimą ir leisti lankytis kunigams tikinčiųjų butuose.

     Nežiūrint tokios kietos priespaudos, tikėjimas Lietuvoje gyvas. 1986 m. liepos 2-9 d. į Žemaičių Kalvarijos atlaidus susirinko minios žmonių, ypač daug jaunimo. Procesijoms į kalnus vadovavo Telšių vyskupas Antanas Vaičius. Kalnuose prie koplyčių buvo sakomi pamokslai. Buvo išdalinta 23.000 Komunijų.

Į KARCERĮ UŽ BADO STREIKĄ

     O kiek kenčia lietuviai idealistai patriotai! V. Skuodis buvo dešimčiai dienų uždarytas į karcerį "už nepagrįstą bado streiko paskelbimą”. Yra žinių, kad Gintautui Iešmantui prailginta bausmė. Jis yra baigęs aukštąjį mokslą ir dirbo "Komjaunimo tiesos” redakcijoje. Laikraščio turinys nepatiko valdžiai, užtat Iešmantą atleido, išmetė iš partijos, o vėliau areštavo ir nuteisė 6 metams į lagerį ir 5 metams į tremtį. Apie tai skelbia "Aušros” Nr. 50. "Aušros” Nr. 51 pasakoja apie aukštųjų mokyklų studentus Ričardą Andrijauską, Mečislovą ir Gintarą Tarasevičius, kurie 1983 m. bandė pabėgti į Suomiją. Jie buvo sugauti prie sienos. Nuo tada prasidėjo ne vien jų kančios, bet ir artimųjų. Tėvų namuose buvo vykdomos kratos. Sugauti jaunuoliai, nors vienas jų sirgo sunkiu plaučių uždegimu, išgabenti į Rusiją atlikti karinės tarnybos. Jie buvo izoliuoti vienas nuo kito ir atskirti nuo pasaulio. Jie buvo net kuriam laikui uždaryti į psichiatrinę ligoninę. Nepakeldama sunkios įtampos, mirė Tarasevičių motina. Jaunuoliai norėjo tęsti savo studijas, bet jiems buvo uždrausta.

KALINIO ATSIMINIMAI

     "Aušros” Nr. 51 spausdinami Mordovijos kalinio Vlado Lapienio memuarai. Jis aprašo, kaip Pskovo kalėjime jis buvo laikomas drėgnoje kameroje, kur lempa taip silpnai spinksėjo, kad nebuvo galima skaityti nei dieną, nei naktį. Jis rašo, kad Sovietų Sąjungoje yra apie 10.000 politinių kalinių. Barašovo lageryje iš jo atėmė drabužius ir apvilko kalinio drabužiais. Jo drabužius įkainojo labai pigiai: už savo paltą jis buvo mokėjęs 120 rublių, o jį įkainojo tik 2 rubliais. Taigi, kai jis bus išleistas, jeigu paimtas paltas bus žuvęs, jis gaus tik du rublius. Nors buvo labai šaltas oras, bet jam neleido pasilaikyti savų šiltesnių drabužių.

    "LKB Kronika” kiekviename numeryje primena kankinamus lietuvius kalinius. "Kronikos” Nr. 71 paskelbti tokie jų vardai: kun. Alfonsas Svarinskas, kun. Sigitas Tamkevičius, kun. Jonas Kastytis Matulionis, doc. Vytautas Skuodis, Algirdas Patackas, Jadvyga Bieliauskienė, Vladas Lapienis, Romas Žemaitis, Gintautas Iešmantas, Povilas Pečeliūnas, Antanas Terleckas, Liudas Dambrauskas, Algirdas Statkevičius. Tą sąrašą taip "Kronika” užbaigia: "... ir kiti, nešą nelaisvės pančius, kad tu galėtum laisvai gyventi ir tikėti!”