Spausdinti

Juozas Kriaučiūnas, M.D.

VAISTAI IR GYDYTOJAS

     Vaistas yra priemonė gydyti sergantį ar negaluojantį žmogų ir gyvį, ar apsaugoti juos nuo galimų sunegalavimų bei susirgimų. Vaistai gaminami iš žemėje esančių medžiagų, kurių vienos (mažuma) gali būti naudojamos be pakitimų, kitos — reikia keisti ir pritaikyti. Tai padaryti galima: mechaniniu, fiziniu, cheminiu, biologiniu ir kai kuriuo kitu būdu. Vaistams gaminti medžiagos gali būti: augalinės kilmės — žolės, žiedai, lapai, šaknys, žievės, grūdai ir kit.; gyvulinės kilmės — taukai, kai kurie organai ir pan.; organinės — anglis, nafta ir jų produktai; neorganinės — mineralai, metalai ir jų įvairūs junginiai. Dabar daugybė vaistų yra gaminami sintetiškai, gaminamos cheminės medžiagos ir tų medžiagų junginiai. Taip pagaminti vaistai gali būti be priemaišų, gali būti tiksliau dozuojami, tiksliau ir skubiau veiksmingi.

     Vaistas — gydomoji priemonė pateikiama gryna arba maišyta su kitomis vaistingomis ar nevaistingomis medžiagomis. Vaistas pateikiamas įvairia forma: skysčiais (tai ir lašais), mikstūromis, milteliais, kapsulėmis, tabletėmis, supozitorijomis, tepalais, skysčiais įšvirkštimui po oda, į raumenis, į kraujagysles. Kai kurie vaistai gali būti pateikiami tik viena forma, kiti — įvairiomis.

Visų pirma NKVD padarė pagrindinę kratą ir atėmė maldaknyges, kryžius, rožančius.

     Vaistus žmogus naudoja nuo pat savo atsiradimo žemėje, nes pasireiškią jo negalavimai ir susirgimai verčia jį ieškoti būdų ligas ir negales nugalėti, savo sveikatą atstatyti ar pagerinti ir išlikti sveiku bei tvirtu. Amžių amžiais sergantis ar negaluojantis žmogus gydė pats save arba buvo gydomas savo artimųjų ir pažįstamų, bet dažnai buvo siekiama pagalbos ir iš daugiau vaistuose ir gydyme nusimanančių asmenų, arba bent tokiais pasireiškusių, ar gydymu besirūpinančių vietas užimančių, kaip pvz.: žyniai, šventikai ir pan. Taip pamažu išsivystė gydytojo profesija.

     Ankstesniais amžiais, kai ligų ir negalių sukėlėjai ir priežastys žmogui nebuvo žinomos, negaluojančius ir sergančius gydė simptomatiškai — teikė vaistus pašalinti nepageidaujamus simptomus. Amžių patirtis ir stebėjimai pamažu įgalino žmones rasti veiksmingą kai kurių ligų ir negalių simptomatinį gydymą vaistais, pvz.: maliariją — chininu, aukštą temperatūrą — salicilatais (iš žilvičių žievės), vidurių užkietėjimą — mineraliniu aliejum. Mokslo kilimas, žingsnis po žingsnio, įgalino sužinoti priežastis daugelio negalių ir susirgimų ir daugeliui jų tinkamą gydymą rasti, deja, dar ir dabar ne visoms ligoms gydyti. Susirgimai ir negalės dabar nustatomi tam reikalui paruoštų žmonių — gydytojų, kurie ir reikiamą gydymą paskiria.

     Tačiau ir dabartiniu metu daug žmonių nesikreipia į gydytoją, ne tik nesunkias negales turintieji, bet ir sunkiai sergantieji. Gydosi patys, kartais pagal artimųjų, pažįstamų ar kieno kito patarimą. Žinoma, dar pasaulyje yra kraštų, kur gydytoją rasti sunku, bet ir ten, kur gydytojų pakankamai yra, į juos nesikreipiama. Tai daroma, nenorint gaišinti laiko, dėl nepasitikėjimo gydytojais, net įsitikinimo, kad ir gydytojas ligos nenustatys, ir kartais dėl išlaidų didumo (kas turi tam tikro pagrindo). To pasekmė — daugybė žmonių vartoja vaistus bereikalingai, negydančius, net ir sveikatai kenkiančius.

KLAIDINANČIOS VAISTŲ REKLAMOS

     Aukštos industrijos kraštuose, ypač Amerikoje, yra daug visokio pertekliaus. Yra ir vaistų perteklius. Vaistus gaminančios įmonės, norėdamos ne tiktai išsilaikyti, bet ir didesnius pelnus turėti, visomis priemonėmis reklamuoja savo pagamintus vaistus. Reklamuojama per spaudą, per radiją, dabar ypač per televiziją. Vaistų reklamai padeda ir sergančio artimųjų bei pažįstamų patarimai.

     Vaistų reklama gali būti naudinga, nes atkreipia žmonių dėmesį į naujai surastus vaistus ligoms gydyti, primena anksčiau pritaikytus vaistus vienokioms ar kitokioms negalėms gydyti. Bet vaistų reklamos neša ir nemažą žalą, nes: 1. Stengiamasi įtikinti žmogų, kas neretai ir pavyksta, kad tam tikros ligos ir negalės tais vaistais visiškai pagydomos. Tai dažnu atveju yra netiesa;      2. Kad pagijimas įvyksta staiga, tik vaistus pavartojus. Tai tiesa tik retu atveju; 3. Labai mažai, o dažnai ir nieko, neskelbia apie daugelio vaistų žalingumą ir kenkimą organizmui ir žmogaus sveikatai, net gydomais kiekiais juos imant; 4. Kad nepakankamas imamų vaistų kiekis negydo, o per didelis gali labai kenkti.

     Daugelis žmonių patiki reklamomis ir sunegalavę ar sirgdami tikrai, ar tik įsivaizduotai, kas pasireiškia neįtikėtinoje daugybėje žmonių, pradeda be atodairos reklamose išgirtais vaistais save gydyti. Nemažas žmonių skaičius, vaistų reklamų įtikinti, taip pat nenorėdami ar nesistengdami savo gyvenimo rūpesčių, nepatogumų ir sunkumų spręsti ir išmintingai tvarkytis, paveda vaistams tuos dalykus spręsti, lyg kokiai protingai būtybei, kas yra nedovanotina klaida.

VAISTAI KENKIA SVEIKATAI

     Reikia žinoti, kad daugelis vaistų yra daugiau ar mažiau kenksmingi organizmui, bent kai kuriems organizmo audiniams ar organams. Bet kai vaistų kenksmingumas organizmui yra mažesnis, daro mažiau žalos, negu ligos ar negalės keliamas žalingumas, ar gelbstint organizmo gyvybę, tai ir kenksmingų vaistų vartojimas darosi būtinas. Vaistų vartojimas reikalingas tol, kol jie padeda organizmui nugalėti ligą, atstatyti organizmą į sveikatos būklę, ar bent kolei bent kiek lengvina organizmo negales. Iš to matome, kad vaistus vartoti reikia tik tol, kol yra reikalas, o ne kenkti organizmui bereikalingu dažnu ar nuolatiniu jų vartojimu.

     Tačiau daug žmonių, kaip jau anksčiau minėta, kai kuriuos vaistus vartoja be ypatingo reikalo, dėl įsivaizduoto reikalo, dėl klaidingo įsitikinimo, kad vaistai padeda, ar tik dėl įpratimo. Taip jie kenkia savo sveikatai. Peržvelkime dažniau savo nuožiūra daugelio žmonių vartojamų vaistų kenksmingumą organizmui, ypač kai vaistai imami didelėmis dozėmis, o jų kenksmingumas organizmui nestebimas, o kartais imančiajam ir nežinomas.

     1. Aspirinas, kiekvienam žinomas vaistas, imamas nuo galvos bei kitokių skaudėjimų, taip pat numušti karščiuojančio temperatūrą. Imamas net ir nustatytomis dozėmis gali būti priežastimi opų skilvyje ir dvylikapirštėje žarnoje. Tuo labiau tai daro jo didesni kiekiai. Kai kurie žmonės jo ima daugiau negu dvidešimt tablečių per dieną. Jis gali suskystinti kraują taip, kad sunku sustabdyti kraujavimą iš žaizdų, opų ir nosies. Taip pat gali iššaukti kraujo išsiliejimus po oda ir vidaus organuose. Jis gali būti priežastimi vieno ar kelių tokių reiškinių: ūžimo ir skambėjimo ausyse, svaigulio, gali sumažinti girdėjimą, sukelti odos išbėrimus, inkstų akmenis.

     2.    Vaistai nuo artritų ir skaudėjimų (In-docin, Motrin ir pan.) didesnėmis dozėmis gali iššaukti aspirino daromus pakenkimus, bet taip pat labai kenkia kepenims ir inkstams. Pakenkimas gali būti ir nepataisomas. Be to, vaistai kenkia akies retinai, kas sumažina regėjimą, o nosies polipus turintiems gali juos skatinti augti. Gali iššaukti ir viso kūno patinimą.

     3.    Antibiotikai — penicilinas ir visokie micinai bei ciklinai yra labai naudingi vaistai prieš daugybę įvairias ligas sukeliančių mikroorganizmų. Dažniausiai veikia tik prieš tam tikros rūšies mikroorganizmus. Bet jų didesnės dozės ir ypač ėmimas ilgesnį laiką yra kenksmingas. Tiesa, penicilinas yra mažiau kenksmingas, negu kiti, bet penicilinui alergiją turinčius gali ir numarinti. Jis gali pakeisti kraujo sudedamų dalių proporciją, o ir skilvį bei žarnas suerzinti. Visokie micinai ir ciklinai yra labiau kenksmingi. Kai kurie jų, nėščiai moteriai juos vartojus, pageltina naujagimio augančius dantis, ir tas geltonumas pasilieka. Vaistai daro organizmą jautrų saulės šviesai ir greitina odos nudegimą. Taip pat kenkia kraujo sudėtinėms dalims, inkstams, kepenims. Svarbus kenkimas — sunaikinimas naudingų mikroorganizmų virškinimo kanale, kas iššaukia piktinimą, vėmimą, nevirškinimą, palaidus vidurius. Ilgesnį laiką juos vartojant, ligas sukelią mikroorganizmai palengva išugdo vaistui atsparumą, ir vaistas tampa neveiksmingu, leidžia infekcijai plėstis. Net keičiant vaistus, sunku infekciją nugalėti.

     Ą."Trankvilaizeriai”, nervus raminantieji (Valium, Librium ir pan.), ilgiau vartojant, veda į įpratimą. Tai vis reikia pamažu didinti jų kiekį, o po kurio laiko jų ėmimą nepaprastai sunku nutraukti. Jie veikia migdančiai, glušina, mažina koncentraciją užsiėmimui, kliudo daryti reikalingus sprendimus. Kliudo atsargiai valdyti automobilį. Alkoholiniai gėrimai sustiprina vaistų veikimą ir gali nešti mirtį. Daugelis jų kenksmingi kepenims.

     5.    Miego vaistai. Vieni jų priklauso nervus raminančių, kiti migdančių vaistų grupei, kai kurie priešalerginei vaistų grupei. Mažų dozių veikimas yra panašus į raminančiųjų, bet veda į įpratimą. Kad veiktų, reikia jų kiekį vis didinti. Norint jų vartojimą nutraukti, reikia didelių pastangų. Daugelio jų veikimas yra panašus į narkotikų, slopina galvojimą, mažina energingumą, veda į depresiją. Kai kurie tų vaistų labai džiovina burną, išplečia akių vyzdžius, kenkia matymui. Didesnės dozės lėtina kvėpavimo organų ir širdies veikimą, pagaliau veda į mirtį, ypač jei vartojami su alkoholiniais gėrimais.

     6.    Vaistai prieš slogas ir alergiją (Dristan, Contac ir pan.). Jie daugiau ar mažiau svaigina, gali jaudinti skilvį ir iššaukti vėmimą. Juos vartojant, vengti darbo prie mašinų, vengti vairuoti, automobilį. Alkoholis stiprina jų veikimo galią. Kai kuriais atvejais jie labai jaudina, padaro žmogų irzliu, neleidžia ilsėtis, bet taip pat ir nieko dirbti.

     7.    Liesinimo, kūno svorio praradimui vaistai. Daugelis jų jaudina, daro imantį irzliu, kelia kraujo spaudimą, greitina širdies veikimą, kas sudaro pavojų vyresnio amžiaus žmonėms. Daugelis jų iššaukia nemigą. Blogiausiai, kad jie veda į įpratimą, reikia vis didinti jų imamą kiekį, kad veikimas būtų juntamas, o noras valgyti iš sumažėjusio vėl grįžta, net padidėja. Sunku nutraukti jų vartojimą, kartą pradėjus.

     8.    Vaistai skilvio negerovėms šalinti (Alka-Seltzer, soda ir pan.) per virškinimo organus pakliūva į kraują, daro jį šarmingesniu, nes padidina natrio (sodium) kiekį, kas gali iššaukti širdies ir inkstų sutrikimus. Vaistai ypač pavojingi tiems, kuriems druskos vartojimas draudžiamas.

     9.    Vidurius liuosuojantieji vaistai, pvz., Modane, Dulkolax, Mineral oil, Milk of Magnesia ir pan., erzina žarnų sieneles. Po dažno ir ilgesnio vartojimo, žarnų sienelės pasidaro mažiau jautrios ir vaistas mažai padeda. Vaistai kliudo maisto virškinimui ir maisto dalelių į kraują pakliuvimui. Liuosuojantieji gali iššaukti vidurių spazmas, kartais ilgalaikį viduriavimą ir žmogų labai nusilpninti.

     10.    Priešneštuminiai vaistai. Ilgesnis jų vartojimas gali būti priežastimi krūtų ir lyties organų vėžio, dažniausiai po daugelio metų juos vartoti nustojus. Taip pat nustojus vartoti ir tapus moteriai nėščiai, galima susilaukti ne tik dvynukų, trynukų, bet ir būrio naujagimių iš karto. Vaistus vartojusių motinų vaikai yra mažiau atsparūs vėžiui, ypač mergaitės.

     11.    Vaistai nuo kosulio. Jų daugybė. Dažnai yra kelių vaistingų medžiagų mišiniai. Kai kurie jų migdo, nes turi antihistaminų ir narkotinių medžiagų, kiti — erzina, kliudo poilsiui, kelia kraujo spaudimą, greitina širdies veikimą, ką daro efedrino veikimą turinčios medžiagos. Žinoma, vaistai nuo kosulio reikalingi, bet tik tokie, kurie skystina iškosėjamus gleivėtus mišinius ir atidaro sutinusius kvėpavimo takus.

     12.    Vitaminai. Vitaminai yra būtini, bet klaidinga tikėti, kad juo daugiau vitaminų imsi, tuo sveikesnis būsi. Tiesa, daugelis vitaminų nėra kenksmingi, nes jų perteklių organizmas pašalina nesunaudotą. Tačiau per dideli kiekiai imamų vitaminų A, D ir K gali būti kenksmingi. Perteklius vitamino A gali geltoninti odą, daro ją šiurkščią, gali iššaukti smegenyse auglius ir gali būti bendro nusilpimo priežastimi. Perteklius vitamino D gali sukietinti kalcio nuosėdomis didžiąsias kraujagysles, iššaukti kūno niežėjimą, nevirškinimą, inkstuose akmenukų susidarymą, kaulų sukietėjimą ir jų trapumą. Per didelės dozės vitamino K iššaukia mažakraujystę ir akių pakenkimą kūdikiuose, o naujagimiuose savotišką geltonligę.

     13. Vaistai nuo aukšto kraujo spaudimo. Vieni jų, ypač didesniais kiekiais imant, veikia migdančiai. Dėl to reikia vengti dirbti prie mašinų ir pavojinga vairuoti automobilį. Kiti, skysčius iš organizmo šalinantieji, pašalina daug kalio (potassium) ir dėl to gali būti priežastimi pavojingų širdies sutrikimų. Imant pastaruosius, reikia dažnokai daryti laboratorinius tyrimus kalio kiekiui kraujyje nustatyti. Su jais dažnai paskiriamas ir kalio preparatas imti.

     Yra ir daugiau vaistų, kenkiančių organizmui, mažinančių sveikatą, net susirgimus iššaukiančių, bet jie ne taip dažnai vartojami, dažniausiai be gydytojo leidimo negaunami, tai jų čia ir neminiu.

KELI NAUDINGI PATARIMAI

     Vaistai yra būtini ir reikalingi žmogaus negalėms ir susirgimams gydyti, bet juos vartoti reikia tik reikalui esant ir saikingai. Be anksčiau paminėto vaistų kenksmingumo, kai kurių vaistų ėmimas reikalauja tam tikrų sąlygų, kad jie būtų veiksmingi. Pvz.: penicilinas turi būti imamas, esant tuščiam skilviui, ar bent 3 val. po maisto ėmimo. Geležies preparatai neimami kartu su antibiotikais. Antibiotikai ir liuosuojantieji vidurius taip pat neimami kartu. Jei reikia ar norima tuo pačiu laiku imti kelių rūšių vaistus, tai reikia klausti gydytojo, vaistininko ar bent paskaityti vaistus lydintį aprašymą. Taip išvengsime savitarpyje besijungiančių vaistų kenksmingumo organizmui.

     Prieš imant nepaskirtus, o savo nuožiūra, vaistus, visada reikia pagalvoti, ar tuos vaistus būtina imti, kokios pagalbos iš jų tikimasi ir ar jie nekenkia sveikatai. Atsiminti, kad jokie vaistai neišsprendžia gyvenimo sunkumų ir nesumažina rūpesčių.

     Daugelio vaistų bereikalingo vartojimo galima išvengti, ar bent sumažinti, savo negales lengvinant ar šalinant natūraliu būdu.

     1.    Daugelio galvos skaudėjimų išvengsime, jei praleisime daugiau laiko lauke, ore, tiek vaikščiodami, tiek kokį nors darbą dirbdami ar sportu užsiimdami, o ne sėdėdami kambaryje, ypač prirūkytame.

     2.    Buvimas ore, darbas ir užsiėmimas, bendravimas su kaimynais mažina visokį nervų įtempimą, vienumos jutimą.

     3.    Vengimas riebaus, sunkaus ir kepto maisto bei vengimas stipresnių alkoholinių gėrimų nekels skilvio negerovių. Maisto kiekio sumažinimas taip pat padės.

     4.    Daug valandų kasdien judėjimas, pakankamas suvartojimas skysčių (bent 10 puodelių visokio skysčio) ir maistas su daug balastinių medžiagų (pilnų grūdų duona, sėlenos, daug daržovių ir vaisių) šalins vidurių užkietėjimą.

     5.    Įvairų maistą valgant, nereikės ar reikės tik mažų kiekių pridedamų vitaminų.

     6.    Užsiėmimas ir darbas neleis dieną snūduriuoti, taip pat vargins organizmą, tai įgalins be miego vaistų miegoti naktį. Reikia žinoti, kad ne visiems žmonėms reikia 8-9 valandų miego per parą, daugeliui užtenka 5-6 val.

     7.    Norint alergijos priepuolių išvengti, reikia surasti ją sukeliančią priežastį, dažnai su gydytojo pagalba, o tai žinant, galima alergijos išvengti.

     8.    Darbas, užsiėmimas, nustatytu laiku maitinimasis, vengimas riebaus maisto, saldumynų bei alkoholinių gėrimų padės suliesėti, ypač jei vengiama burnon kišti bet kokius maisto ir gėrimo produktus (išskyrus vandenį) tarpais tarp pagrindinių maitinimųsi.

     9.    Antibiotikų nevartoti savo nuožiūra. Reikalui esant, klausti žinančio apie jų reikalingumą ir veikimą.

     Nevartodami bereikalingai vaistų, ne tik nekenksime savo organizmui ir sveikatai, bet sutaupysime ir nemažas pinigų sumas, kuriais galima daug padaryti naudos tiek sau, tiek artimui. Taip pat stiprinsime savo valią, ugdysime įpratimą patys spręsti savo reikalus, o ne pavesti juos spręsti vaistams.

■ Popiežiui duodant palaiminimą Šv. Petro aikštėje, gali tas pačias atlaidų malones gauti ne vien tie, kurie toje aikštėje dalyvauja, bet ir tie, kurie palaiminimą seka perduodamą per radiją ar televiziją. Tokį išaiškinimą paskelbė “Our Sunday Visi-tor” gruodžio 14 d.