■ Religinės poezijos konkurse, suruoštame Lietuvos krikšto 600 metų jubiliejaus proga, pirmoji premija paskirta kun. dr. Leonardui Andriekui už rinkinį “Balsai iš anapus”. Konkursą suorganizavo Ateitininkų federacija kartu su “Ateities” žurnalu. Vertinimo komisija: Viktorija Skrupskelytė, Vida Kuprytė ir Juozas Baužys.
■ Niujorko kardinolas John O’Connor Jordane aplankė palestiniečių pabėgėlių stovyklą ir buvo labai paveiktas jų skurdo.
■ Nikaragvoje nutrūko pasitarimai tarp Bažnyčios vadovybės ir sandinistų vyriausybės atstovų; bandyta išspręsti Bažnyčios ir valstybės santykius, iškilusias problemas, bet derybos neatnešė jokių rezultatų.
■ Vengrijoje įkurtas katalikų centras vaikų invalidų slaugymui. Rūmų pastatymas ir įrengimas kainavo 25 mil. florinų. Didžiąją dalį — 20 mil. — sudėjo vengrų tikintieji, 4 milijonus suaukojo Vokietijos tikintieji, o vieną milijoną paskyrė Vengrijos marksistinė vyriausybė. Šiame centre globojama 80 jaunų ligonių iki 18 metų amžiaus. Tai jau antras toks katalikų centras Vengrijoje. Pirmąjį įsteigė a.a. kard. Lekai 1982 m.
■ Vatikanas išleis pašto ženklus Lietuvos krikšto sukakčiai paminėti. Pašto ženklus sukūrė dail. Vytautas Virkau.
■ Pranciškietė seselė M. Genevieve Swiatowiec mirė Lemonte, motiniško namo ligonių skyriuje. Ji buvo sulaukusi 103 m. amžiaus ir buvo seniausia pranciškietė Čikagoje.
■ Popiežius Jonas Paulius II paskelbė Marijos metus, kurie prasidės birželio 7 d. ir tęsis 14 mėnesių, ugdant specialų pamaldumą prie Marijos. Tai bus pasiruošimas trečio krikščionybės tūkstantmečio pradžiai.
■ Lenkijoje, Olkusz vidurinėje mokykloje, iš klasių pašalinti kryžiai. Tos vyskupijos (Kelcų) vyskupas ganytojiškame laiške pasmerkė tokią netoleranciją, kuri drumsčia visuomenės ramybę, nepasitarnauja santarvės dvasiai.
■ Telšių vyskupijos ir Klaipėdos prelatūros apaštalinis administratorius vysk. Antanas Vaičius savo kalėdiniame laiške pasmerkė negimusių kūdikių žudymą.
■ Jugoslavijos vyriausybė leido Lublijanos arkivyskupui Sustar per valstybinį radiją perskaityt kalėdinį žodį, tačiau atmetė vyskupo prašymą Kalėdas padaryti nedarbo diena.
■ Filmų aktorė Ann Jillian, lietuvaitė, įdomiai papasakojo savo pergyvenimus, susirgus vėžio liga, darant jai operacijas. Pabrėžia, kiek malda ir religija padėjo jai pakelti didžius sunkumus. Pasikalbėjimą išspausdino “St. Anthony Messenger”, o vėliau, vasario numery, persispausdino “Catholic Digest”.
■ Miami policijos departamente, užsiimdama dvasiniu ugdymu, tarnauja domininkone seselė Beth Butler. Tai pirmoji moteris kapelione Miami policijoje. Ji turi akademinius laipsnius iš kriminologijos ir kriminalinės teisės. Ji kas mėnuo praleidžia apie 15 valandų, važinėdama automobily su moterimis policininkėmis, pasikalbėjimuose pagelbėdama joms religinuose, moraliniuose klausimuose bei padėdama išspręsti dvasines problemas.
■ Lenkijos komunistinės vyriausybės galva gen. Wojciech Jaruzaleski sausio 13 d. aplankė popiežių ir su juo kalbėjosi 70 minučių. Vatikano pareiškime skelbiama, kad jie diskutavo Lenkijos problemas, santykius tarp Bažnyčios ir valstybės bei pasaulio taikos klausimus. Popiežius skatinęs vyriausybę rodyti daugiau pagarbos žmogaus teisėms, pripažinti Bažnyčiai teisinį statusą. Jeruzelskis pareiškė, kad pasikalbėjimas vyko susitarimo dvasia. Popiežius šią vasarą trečią kartą lankys Lenkiją.
■ Pasaulio vyskupų sinodas įvyks šiemet Romoje. Jame bus studijuojamas pasauliečio kataliko vaidmuo Katalikų Bažnyčioje. Sinodui jau iš anksto ruošiamasi.
■ Tarptautinė organizacija “Pagalba vargstančiai Bažnyčiai” išleido specialią Šv. Rašto laidą jaunimui. Knyga teturi 64 psl. Jos jau paskleista beveik dvylika milijonų; iš viso — 43 laidos.
■ Burundi vyskupams Afrikoje popiežius Jonas Paulius II išleido ganytojišką laišką, reikšdamas solidarumą jų persekiojimuose, dabar patiriamuose iš nedraugiškos vyriausybės pusės. Ten gerokai suvaržyta Bažnyčios veikla, ištremiami misininkai, įkalinti kai kurie kunigai, uždaryta katalikų akcija ir kiti katalikų sąjūdžiai, suvalstybintos katalikų mokyklos. Popiežius skatina, nežiūrint sunkumų, ginti žmogaus teises, kovoti už pilnutinę žmogaus pažangą, rūpintis silpnesniais ir apleistais.
■ JAV juodųjų katalikų kongresas įvyks gegužės 12-24 d. Vašingtone, Katalikų universiteto patalpose. Tam ruošiantis, Čikagoje kovo 12-13 d. sušauktas arkivyskupijos juodukų katalikų kongresas.
■ Nikaragvos kardinolas Obando y Bravo, kai lankė savo draugus Miami priemiesty, buvo surištas ir sumuštas. Įtariama, kad tai marksistų sandinistų darbas.
■ JAV medicinos sąjungos (American Medical Association) pirmininkas dr. John Coury ragina visus grįžti prie religijos, ištikimybės šeimose, laikytis moralinių dėsnių, vengti palaidumo. Tai padės išsisaugoti ne vien AIDS ligos, bet bus naudinga ir saugantis širdies ligų.
■ Okupuotos Lietuvos gyventoja, sąžinės kalinė, religinės laisvės ir žmogaus teisių gynėja Jadvyga Bieliauskienė išlaisvinta iš Mordavijos moterų lagerio pirma negu jos bausmės laikas pasibaigė. Ji 1982 m. buvo nuteista 4 m. kalėti ir trejus metus pasilikti tremtyje. Išbuvusi 4 metus lageryje, paleista į laisvę. Jokio malonės prašymo nebuvo padavusi.
■ Londone įvyko Taizės ekumeninės bendruomenės surengtas Europos jaunimo susitikimas, sutraukęs arti 25.000 jaunimo iš 20 kraštų. Suvažiavimas tęsėsi penkias dienas. Dalyviai buvo įsijungę į Londono katalikų ir anglikonų parapijų gyvenimą bei veiklą. Kasdien rinkosi bendrai maldai į keturias Londono bažnyčias. Vyko paskaitos, diskusijos. Viename maldos budėjime dalyvavo Canterbury anglikonų arkiv. Runcie ir Anglijos Katalikų Bažnyčios primas kardinolas Hume.
■ Jugoslavijoje, Lublijanos mieste, gegužės mėnesio pradžioje planuojamas sušaukti Rytų ir Vakarų Europos jaunimo susitikimas.
■ JAV anglikonų-episkopalų naujasis vadovas aplankė popiežių Joną Paulių II. Pasikalbėjime popiežius priminė Asyžiuje įvykusį religinių bendruomenių atstovų maldos už taiką susitikimą, liudijantį apie augantį krikščionių solidarumą, ginantį socialinį teisingumą, žmogaus asmens teises, ypač kiekvieno žmogaus teisę į gyvybę.
■ JAV žydų komitetas išleido 76 psl. knygą “The Struggle for Religious Survival in the Soviet Union”. Sudėti įvairių tikybų liudijimai, jų tarpe ir Gintės Damušytės paskaita “Katalikybė Lietuvoje”.
■ Prezidentas Reaganas savo kalboje į susirinkusį naują šimtąjį kongresą pareiškė, kad Dievas neturi būti ištremtas iš JAV mokyklų. Juoz. Pr.