Spausdinti

 (Į klausimus apie jos tautinę sąmonę atsako Pasaulio lietuvių anketos direktorius dr. Kęstutis Trimakas)

Ką Pasaulio lietuvių anketa pasako apie lietuvių kilmės jaunąją kartą už Lietuvos ribų? Kiek jaunimo anketą užpildė? Kaip šį jaunimą charakterizuotumėte ?

     Analizuojant Pasaulio lietuvių anketą, ypatingas dėmesys krypsta j 10-35 m. amžiaus jaunąją kartą. Tai už tėvynės ribų gimusioji karta. Jos tik 2,4% gimę Lietuvoje.

     Iš jaunosios generacijos gauta 933 užpildytos anketos, t.y. beveik trečdalis visų Pasaulio lietuvių anketų (iš viso gauta 3078). Ankstyvesnės, vien jaunimui skirtos studijinės anketos, platintos pasaulio lietuvių jaunimo kongresų proga, nepasiekdavo nė pusės šios anketos jaunimo skaičiaus: 1972 m. — 435, 1976 m. — 406, 1983 m. — 289. Anos anketos buvo naudingos jaunimo padėčiai nušviesti. Šioji anketa dar vertingesnė savo skaičiumi, paliestų sričių apimtimi bei galimybe jaunimą palyginti su viduriniąja bei vyresniąja karta.

     Nors buvo skelbta anketą pildyti nuo 15 m. amžiaus, bet gauta ir iš jaunesniųjų, ypač iš JAV ir Kanados. Užpildžiusieji anketą pagal amžių taip pasiskirsto: 10-14 m. — 84 (94%); 15-17 m- — 166 (17,6%); 18-20 m. — 123 (13,2%); 21-25 m- — 177 (19,0%); 26-35 m. — 379 (40,6%).

     Pagal kraštus (dėl nedidelio jaunosios kartos skaičiaus kai kuriuose kraštuose tie kraštai šiame apskaičiavime yra sudėti į kontinentus): JAV — 460 (49,4%); Kanada — 181 (19,4%); Australija — 100 (10,7%); Europa (Anglija ir V. Vokietija) — 95 (10,2%); Pietų Amerika (Argentina, Brazilija ir Urugvajus) — 72 (7.7%).

     Pagal lytį: moterų — 56%, vyrų — 44%.

Kuo lietuvių kilmės jaunoji karta, augusi ir daugiausia gimusi už Lietuvos ribų, save laiko: lietuviais, ar nelietuviais, ar kuo nors “maišytu”?

     Į klausimą, kuo jie save laiko, atsiliepė 903. 12% pasisakė esą gryni lietuviai; daugiau kaip trečdalis (37%) — labiau lietuviai negu gyvenamojo krašto tautybės; trečdalis (32%) — lygiai lietuviai, lygiai gyvenamojo krašto tautybės; tik 2% — grynai gyvenamojo krašto tautybės.

     Taigi didžiulė šios jaunosios nebe Lietuvoje gimusios kartos žmonių dauguma (86%) laiko save dvitaučiais, aplamai daugiau lietuviais, negu gyvenamojo krašto tautybės (vidurkis 4,7; etninės sąmonės skalėje 7 reiškia grynas lietuvis, -ė; 6-5 — daugiau lietuvis, negu gyvenamojo krašto tautybės; 4 — lygiai vienos ir kitos; 3-2 — daugiau gyvenamojo krašto tautybės; 1 — grynai gyvenamojo krašto tautybės).

Koks skirtumas tarp vyresniojo ir jaunesniojo amžiaus jaunimo?

     Jaunesnio amžiaus grupės viršijo jaunosios kartos vidurkį (4,7) lietuviškos sąmonės kryptimi: 10-14 m. — vidurkiu 5,1; 15-17 m. ir 18-20 m. — 4,9. O vyresniosios 21-25 m. ir 26-35 m. amž. grupės nebebuvo daug ką lietuviškesnės (4,5) už tuos, kurie būtų tautiškai pasidalinę lygiai per pusę.

     Tas pat matyti ir iš procentų. Jaunesnėse grupėse didžiausi procentai (42-47%) buvo tų, kurie turėjo daugiau lietuviškos sąmonės, o vyresnėse grupėse (35-38%) — tų, kurie buvo etniškai pusiau pasidalinusios sąmonės. Šiose vyresnėse grupėse taip pat gausiau (18-19%) tų, kurie save laiko daugiau gyvenamojo krašto tautybės; jaunesnėse grupėse tokių šiek tiek mažiau (11-17%).

     Visa tai lyg rodo, kad arčiau vaikystės esąs jaunimas save laiko labiau lietuviais, negu nuo vaikystės nutolstąs ir į krašto aplinką labiau įsitraukiąs bei jos labiau paveikiamas vyresnysis jaunimas, kurio bent dalį lietuviškos sąmonės ilgainiui perima gyvenamojo krašto tautybė.

Kokie skirtumai jaunojoj kartoj pastebimi, žvelgiant j atskirus kraštus ar kontinentus? Kur lietuviškoji sąmonė gyva, kur labiau juntama gyvenamojo krašto Įtaka ?

     Anketą užpildžiusioj i jaunoji karta JAV-se (vidurkis 4,9), Kanadoje (4,7) ir Europoje (4,65) laikė save kiek daugiau lietuviais negu gyvenamojo krašto tautybės; Australijoje (4,4) stiprokai krypo į "lygiai-lygiai” etninę sąmonę; Pietų Amerikoje (3,7) nuo "lygiai-lygiai” etninės sąmonės vidurkis ėmė svirti gyvenamojo krašto tautybės link. Jaunosios kartos lietuviškasis sąmoningumas kiekviename krašte maždaug atitiko to krašto bendrą lietuviškąją padėtį.

     Amžiaus atžvilgiu nebuvo vienodumo. JAV-se trys jaunesnio amžiaus grupės (10-14, 15-17 ir 18-20 m. amž., vidurkiu 4,9-5,2) yra lietuviškesnės sąmonės už vyresniąsias grupes (21-25 26-35 m. amž., vidurkiu 4,6-4,8); taip pat Kanadoje (jaunesni 5,0-5,4; vyresni 4,2-4,4); be to, ir Pietų Amerikoje (jaunesni 3,8-4,35 vyresni 3,1-3,5). Australijoje tarp jaunesnio ir vyresnio jaunimo nėra skirtumo, o Europoje yra atvirkščiai: jaunesni (4,5) yra šiek tiek silpnesnės lietuviškos sąmonės už vyresnius (4,7-4,8).

     Du šimtai 10-20 m. amž. jaunuolių JAV-se ir Kanadoje pakelia ne tik savo kraštų jaunimo, bet ir visos jaunosios kartos lietuviško sąmoningumo lygį. Prie to stipriai prisideda šimtas 26-35 m. amž. jaunų moterų JAV-se (jų etninis vidurkis 4,9). JAV-se šios jaunos moterys ir 15-17 m. amžiaus mergaitės yra reikšmingai lietuviškesnės sąmonės už berniukus ir jaunus vyrus. Kituose kraštuose tokio skirtumo tarp vaikinų ir mergaičių nėra.

Anketoje reikėjo nurodyti priežastis, kurios veikė asmenį, kad jis ar ji save laiko lietuviu ar lietuvaite. Kokias priežastis dažniausiai nurodė jaunimas?

     Jaunosios kartos atstovai pažymėjo įvairias priežastis, juos paveikusias laikyti save visiškai ar bent dalinai lietuviais. Šios priežastys čia spausdinamos paties jaunimo joms teikiamos svarbos tvarka.

     1.    Tėvai, t.y. pats faktas, kad jie turėjo lietuvius tėvus, apsprendė tai, kad jie visiškai ar dalinai save laiko lietuviais. Net 315 tėvus laikė svarbiausia priežastimi, 87 — antra svarbumu, 49 — trečia svarbumu. Jokia kita priežastis nebuvo suminėta tokio didelio jaunuolių skaičiaus, jokiai kitai priežasčiai nebuvo suteikta tokia pirmaujanti reikšmė.

     2.    Auklėjimas, t.y. užauginimas ir išauklėjimas lietuviškai. Jokia kita priežastis nebuvo tokio gausaus skaičiaus jaunuolių suminėta kaip antra svarbumu—201. Kaip svarbiausia, ji buvo suminėta 75, o trečia svarbumu — 102 jaunuolių.

     3.    Lietuvių kalba — palaikyta svarbiausia priežastimi — 53, antra svarbumu — 144, trečia — 120.

     4.    Bendravimas su lietuviais-, svarbiausia — 57, antra svarbumu — 54, trečia — 168.

     5.    Asmeninis apsisprendimas: svarbiausia — 57, antra svarbumu — 54, trečia — 113 (apie šią priežastį žr. skyrelį žemiau).

     6.    Gimimas tautoje ar krašte tebuvo suminėtas nedaugelio jaunuolių: kaipo svarbiausia priežastis — 33, antra svarbumu — 19, trečia — 19. Tai suprantama: gimę kitame krašte nesijaučia gimę lietuvių tautoje arba nejaučia, kad tauta yra jų lietuvybės priežastis (verta čia paminėti, kad vyresnioji karta, kurių didžiulis procentas yra gimę Lietuvoje, svarbiausia savo lietuviškos sąmonės priežastimi laiko gimimą tautoje ar krašte, o ne savo tėvus).

     7.    Kitos jų pačių nurodytos priežastys tebuvo suminėtos tik išimtinais atvejais: 9 - svarbiausia, 6 — antra svarbumu, 9 — trečia svarbumu.

Kokią svarbą tautinėje jaunimo sąmonėje turi asmeninis apsisprendimas būti lietuviu ?

     Lietuviškosios sąmonės priežasčių svarbos sąraše asmeninis apsisprendimas yra, po keleto kitų, penktoje vietoje. Tai rodo, kad didesnė jaunosios kartos dalis juto savo taurinę sąmonę esant daugiau aplinkybių bei sąlygų pasekme, o ne asmeninio apsisprendimo rezultatu. Matyt, kad ne dažnai pasitaiko kudirkiškų tautinių "atsivertimų”, bet taip pat gal negausu stipriau į sąmonę įrėžtų apsisprendimo atvejų. Tai nereiškia, kad lietuvybės pasirinkimas mažai jaunime figūruoja. Jo yra. Tik jo reikšmė, matyt, jaunimui yra ne tiek lietuviu būti, kiek juo išlikti. Mažiau apsisprendžiančiųjų yra 10-17 m. amžiaus grupėje (14-16%), o svarbiausia savo lietuvybės priežastimi savo apsisprendimą laikančių yra tik 3%. Tie procentai kyla ir pasiekia zenitą 21-25 m. amžiaus periode, kur jau 30,5% sakėsi, kad jų pačių apsisprendimas yra viena jų lietuvybės priežasčių, o tik 11% — svarbiausia. Vyresnėje, 26-35 m. amžiaus, kaip ir 18-20 m. amžiaus grupėje lietuvybei apsisprendusiųjų (25-27%), kaip ir apsisprendimą svarbiausia priežastimi laikančių (6%) procentai mažėja.

     Panašūs, tik šiek tiek mažesni procentai 21-25 m. amžiaus jaunime apsisprendusiųjų už gyvenamo krašto tautybę patvirtina, kad to amžiaus periodas yra ryškesnis tautinio apsisprendimo, o kartais gal ir tautinės krizės laikotarpis.

Kokias išvadas galėtumėte padaryti apie jaunosios kartos lietuviškąją sąmonę?

     Peržvelgus Pasaulio lietuvių anketos duomenis apie jaunosios kartos lietuvišką sąmonę, ryškėja šie faktai:

     1. Šioje už Lietuvos ribų gimusioje ir augusioje generacijoje didžiulė dauguma (86%) save laiko dvitaučiais, t.y. iš dalies gyvenamojo krašto, iš dalies (paprastai kiek daugiau) lietuvių tautybės.

     2.    12% (t.y. vienas iš 8-9) save laiko grynais lietuviais.

     3.    Tėvai paties jaunimo yra pripažinti svarbiausia priežastimi, kodėl jie save laiko lietuviais.

     4.    Pagal paties jaunimo priduodamą svarbą (tokia eilės tvarka), auklėjimas, lietuvių kalba ir bendravimas su lietuviais taip pat yra jų lietuviškos sąmonės priežastys.

     5.    Asmeninis apsisprendimas yra rečiau minima ir mažiau svarbia laikoma lietuviškos sąmonės priežastis.

     6.    Jaunajame jaunime iš JAV-ių ir Kanados lituanistinių mokyklų pastebimas teigiamas lietuviško "šiltadaržio” efektas, t.y. iš visos jaunosios kartos jie yra lietuviškiausi, tik dar neužgrūdinti ir be svaraus asmeninio apsisprendimo.

     7.    Jaunosios kartos dvitautėje sąmonėje su vyresniu amžiumi palaipsniui mažėja lietuviškumo persvara gyvenamojo krašto tautybės naudai.

     8.    Apsisprendimo elementas lietuviškam identitetui (kuo save laiko) dažnėja ir svarbėja su amžiumi ir pasiekia zenitą 21-25 m. amžiaus periode, vyresniuose vėl imdamas retėti ir nustoti svarbos. Šis 21-25 m. amžiaus tarpas yra ne išimtinis, bet gyvesnis tautinio apsisprendimo laikotarpis.