Spausdinti

■ Š.m. balandžio mėn. 4 d. Čikagoje, Jaunimo centre, JAV LB Kultūros taryba suruošė iškilmingą premijų įteikimo šventę. Premijos buvo įteiktos šiems asmenims: Poetui Bernardui Brazdžioniui — JAV LB Literatūros premija (3000 dol.). Premijos mecenatas — JAV LB Krašto valdyba. Dail. Albinui Elskui — JAV LB Kultūros tarybos Dailės premija (1000 dol.). Premijos mecenatas — Lietuvių Fondas. Muzikui Faustui Stroliai — JAV LB Kultūros tarybos Muzikos premija (1000 dol.). Premijos mecenatas — Lietuvių Fondas. Aktoriui Jurgiui Blekaičiui — JAV LB Kultūros tarybos Teatro premija (1000 dol.) Premijos mecenatas — Lietuvių Fondas. Naujajam prelatui kun. dr. Juozui Prunskiui — JAV LB Kultūros tarybos Žurnalisto premija (1000 dol.). Premijos mecenatas — Lietuvių Fondas.

■ Vakarų Vokietijoje veikianti organizacija “Pagalba kenčiančiai Bažnyčiai” praeitais metais paskyrė daugiau kaip tris su puse milijono dolerių katekizacijos ir komunikacijos priemonių finansavimui komunistų valdomoje Rytų Europoje, o taip pat ir trečiojo pasaulio kraštuose. Lėšos buvo panaudotos religinės literatūros spausdinimui, platinimui ir spausdinimo priemonėms įsigyti.

■ Loyolos universitete, Čikagoje, buvo suorganizuotas simpoziumas pornografijos klausimu. Dalyvavo gan didelis skaičius specialistų, kurie pabrėžė pornografijos žalingumą.

■ Japonijoje baigtas ekumeninis japoniškas Šv. Rašto vertimas. Vertimą atliko daugiau negu šimtas katalikų ir protestantų mokslininkų. Darbas vyko, globojant Biblijos draugijai. Bus išspausdintas šių metų rudenį.

■   Popiežius Jonas Paulius II priėmė iš Turkijos atvykusią pasikėsintojo prieš Šv. Tėvo gyvybę Ali Agca motiną. Ji galėjo pirmą kartą pasimatyti su sūnumi kalėjime. Motina dar kartą prašė atleisti jos sūnui. Popiežius atsakė, kad jau yra atleidęs. Jai padovanojo Dievo Motinos su Kūdikėliu miniatiūrą.

■    Vokietijoje kovo 6-8 d. Dieburge įvyko vyskupų konferencijų pirmininkų suvažiavimas, kuriame svarstyti nauji evangelizacijos uždaviniai ryšium su plintančiu Europoje ateizmu.

■    Niujorko valstijoje du keliolikmečiai apkaltinti nužudę kun. J. Bissonette, 54 m., ir kun. D. Herlihy, 75 m. Kaltininkai — M. Jonės, 17 m., ir T. Simmins, 18 m. Žudė, norėdami apiplėšti.

■    Los Angeles arkivyskupija pasiryžo parduoti turimus meno rinkinius, įjungiant ir Gutenbergo Bibliją, surinkti apie 20 mil. dolerių ir iš jų sudaryti fondą kunigų seminarijai išlaikyti ir būsimiems kunigams auklėti.

■ Dr. Henry Betts, Čikagos Rehabilitacijos instituto vadovas, pabrėžė, kad nusiminimas yra didžioji invalido sunkenybė. Dr. Betts pareiškė, kad čia religija net turi svarbesnės reikšmės, ieškant tam invalidui stiprybės, kaip gydytojas. Religija padeda sustiprėti vilčiai, kuri yra didžioji paciento stiprybės versmė.

■ Prof. L. Jaki, vengrų kilmės benediktinų vienuolis, žymus fizikas laimėjo 1987 m. Templetono premiją — 330.000 dol. Įvertintas jo interpretavimas ryšio tarp mokslo ir religijos.

■ Filmą apie poetą Antaną Strazdelį okupuotoje Lietuvoje susuko režisierius A. Tumas. Filmas pavadintas: “Mandro paukšties gyvata”.

■ Pasaulio vyskupų sinodas Vatikane spalio mėnesį svarstys pasauliečių vaidmenį Bažnyčios gyvenime.

■ Australijoje kovo 1 d. pradėtas Lietuvos krikšto 600 metų sukakties minėjimas. Šv. Patriko katedroje Melbourne pamaldoms vadovavo arkivyskupas Francis Little. Giedojo Melbourno lietuvių choras.

■ Rytų Vokietijoje, Dresdene, liepos 10-12 d. įvyks pirmasis Rytų Vokietijos katalikų visuotinis suvažiavimas tema: “Dievo visagalybė yra mūsų viltis”. Suvažiavime bus svarstomos Rytų Vokietijos sielovados problemos. Bus bendra maldos kelionė į vieną R. Vokietijos šventovę.

■    Šv. Petro bazilikos Romoje fasado restauravimas ir valymas baigtas. Finansavo Kolumbo vyčiai.

■ Vatikano Krikščioniško mokslo kongregacija kovo 10 d. išleido instrukciją, pavadintą “Instrukcija apie pagarbą žmogaus gyvybei nuo pat prasidėjimo ir apie gimdymo kilnumą”. Čia pabrėžiama, kad garbingasis žmogaus gyvybės pradėjimas yra vedybinis santykis. Nesutinka su dorovės dėsniais dirbtinis apvaisinimas, kiaušinėlio apvaisinimas laboratorijoje, nes ten paprastai apvaisinama daugiau kiaušinėlių, taigi — pradedama daugiau žmogaus gyvybių, o parenkamas tik vienas gyventi — kiti sunaikinami, nužudomi. Morališkai nepateisinama kito vyro spermos panaudojimas, o taip pat naudojimasis vadinama “surrogate” motina, kuri svetimą gemalą imasi savo kūne auginti. Taigi morališkai neleistinas eksperimentavimas su apvaisintu žmogaus gemalu.

■    Švedija palaiko diplomatinius santykius su Vatikanu, nors tame krašte iš 8 milijonų gyventojų katalikų tėra 150.000.

■    JAV-se kasmet nusižudo apie 5000 jaunuolių. Čikagos ir Vašingtono universitetai, surinkę duomenis iš 42 kraštų, rado, kad religija padeda išvengti savižudybės. Apie tai prof. W. Martin paskelbė klinikinės psichologijos žurnale, o dienraštis “Chicago Sun-Times” kovo 18 d. išspausdino straipsnį, pavadintą: “Tikėjimas yra užtvara prieš savižudybę”.

■    JAV vyskupų konferencijos prezidentas arkiv. John L. May (St. Louis) pareiškė arkiv. Pauliui Marcinkui savo brolišką paramą ryšium su Italijos paskelbtu noru jį areštuoti dėl įtarimo, kad jis buvo finansinis bendrininkas bankrutavusio Italijos banko Ambrosiano. Arkiv. Marcinkus turėjo su tuo banku ryšių, būdamas Vatikano banko vadovas. Arkiv. May pareiškė pasitikėjimą arkiv. Marcinkaus veikla.

■    JAV vyskupų liturgijos komisija nusprendė, kad Didįjį Ketvirtadienį, vykdant tradicinį kojų plovimą tarp grupės, kuriems kojos plaunamos, gali būti ir moterys.

■    Auschwitzo lageryje nuo 1984 m. veikė karmeličių vienuolynas. Seselės ten atgailojo už žmonių padarytus toje vietoje nusikaltimus. Seseles ten patraukė dar ir tas faktas, kad čia nacių buvo nužudyta Edith Stein, žydų kilmės Vokietijos karmelite. Dabar žydai ėmė protestuoti, kad tame lagery, kur buvo nužudyta daug žydų, kuris ir jiems svarbus, yra įsikūrusios katalikų vienuolės. Dėl to seselės sutiko išsikelti.

■    Nobelio laureatas Andrei Sacharovas reikalauja, kad būtų išlaisvinti Permės lagery kalinami sąžinės kaliniai. Į jų sąrašą įtraukė ir tris lietuvius: Balį Gajauską, Viktorą Petkų ir kun. Alfonsą Svarinską. Devyniolikos kalinių sąrašą jis įteikė atsilankiusiems Italijos krikščionių demokratų deputatams.

■    A.a. kun. Juozas Vaišnora mirė kovo 18 d. Romos ligoninėje, kurioje buvo gydomas nuo paralyžiaus. Buvo marijonų vienuolijos prokuratorius ir generalinis postulatorius arkiv. Jurgio Matulaičio beatifikacijos byloje. Buvo gimęs 1905 m. netoli Marijampolės. Kai kurį laiką buvo Lietuvos marijonų provinciolas. Išeivijoje, Vokietijoje, buvo lietuvių delegatūros kancleris. Ateitininkas, skautų dvasios vadas. Romos Angelikumo universitete buvo pasiekęs filosofijos ir teologijos daktaro laipsnius. Kelių knygų ir daugelio straipsnių autorius.

■ Aliaskoje daug sielovadoje yra pasidarbavęs kun. Richard Smith, augustijonas. Jis buvo pilotas, lėktuvu lankydavo po įvairias vietas išsisklaidžiusius katalikus. Deja, vasario 20 d., esant blogam orui, leidžiantis jo lėktuvas užkliuvo už medžio, krisdamas ties Oregonu užsidegė, ir kun. Smith žuvo.

■    JAV Valstybės departamentas išleido knygą: “Country Reports on Human Rights Practices for 1986”. Duodamos informacijos apie 167 kraštus. Knyga 1.356 psl. Joje gausiai informuojama apie religinę priespaudą Lietuvoje. Daug apsunkinimų įneša komunistų kontroliuojami parapijų komitetai. Leidiny pažymimi tardymai, ateistinės organizacijos mokyklose, religinės spaudos draudimas, neleidžiama vaikams patarnauti pamaldose, suvaržytas kunigų seminarijon įstojimas, persekiojami tikinčiųjų teisėms ginti komiteto nariai ir t.t. Daug tų informacijų kovo 15 d. persispausdino “Our Sunday Visitcr”, įsidėdamas ir Aušros Vartų paveikslą.

■    Zimbabvėje tikintiesiems sunkios dienos. Pvz., 1986 m. vasario 16 d. minia pamaldų metu įsibrovė į Šv. Jono katedrą Mutare (anksčiau vadintame Untali). Kunigą ir daugelį tikinčiųjų apstumdė. Kunigą net parbloškė ant altoriaus laiptų ir kniūbsčią išvilko iš katedros. Katedroje nebebuvo galima laikyti pamaldų; jos buvo laikomos, slapstantis kitur. Policija negynė, aiškindamasi, kad jai buvo įsakyta nesikišti. Tik kovo mėnesį policija išblaškė įsibrovėlius į katedrą.

■    Popiežius Jonas Paulius II vasario 9 d. pakvietė vakarienei Romoje besilankantį išeivijos lietuvių katalikų vyskupą Paulių Baltakį. Aptarė krikščionybės sukakties minėjimą, išeivių lietuvių sielovados reikalus.

■    Lenkijos lietuviai kovo 7 d. paminėjo Lietuvos krikščionybės sukaktį Čenstakavoje, kur minėjimą suorganizavo kun. A. Jurkevičius.

■    Jono Pauliaus 33-čia apaštalinė kelionė nuo kovo 31 d. iki balandžio 13 — lankymasis Pietų Amerikoje: Urugvajuje, Čilėje, Argentinoje.

■    Brazilų kultūros centras Sao Paulyje drauge su Lietuvos krikščionybės minėjimo komitetu paskelbė dailės konkursą Lietuvos temomis. Konkurse dalyvauti pakviesti brazilų dailininkai, grafikai, skulptoriai. Laimėtojui bus paskirta 1000 dol. premija.

■    Vengrijoje leidžiama ir pasauliečiams studijuoti teologiją. Leidžiamos tikybos pamokos už valstybinių mokyklų ribų. Netoli Budapešto veikia rekolekcijų namai. Leistas vienas naujas moterų vienuolynas. Bažnyčia laiko senelių, aklųjų, invalidų globos centrus. Yra 1984 m. sudarytas tarp valstybės ir Bažnyčios susitarimas, pagal kurį teologijos studijas išėjusiems pasauliečiams leidžiama valdyti parapijas ir atlikti nesakramentines kunigo pareigas.

■    Australijoje Hobarto katalikų vyskupas Guilford Young pasiūlė jų mieste pastatyti paminklą, pagerbiant 1941-1948 m. masinių trėmimų aukas iš Pabaltijo. Vyskupas pažymėjo, kad Australija dar neturi paminklo, kuriuo būtų pagerbtos Sovietų okupacijos aukos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje.

■    Lietuvis sąžinės kankinys kun. Sigitas Tamkevičius 1986 m. pabaigoje buvęs atvežtas iš Permės lagerio į Vilnių, kur kalėjimo tardytojai pakartotinai reikalavę apgailėti savo “kaltę”, duodami viltį, kad tada būsiąs paleistas. Tačiau kun. Tamkevičius nepaklausęs KGB tardytojų ir buvęs grąžintas atgal į Permės lagerį. Jis buvo už religinę veiklą nuteistas 6 m. kalėti ir būsiąs paleistas 1993 m. Buvo nuteistas, kai turėjo 49 m. amžiaus.

■    Sovietų Sąjungos gen. sekretorius Gorbačiovas Taškente 1986 m. lapkričio mėnesį pasakė kalbą, kurią paskelbė vietos laikraštis “Pravda Vostoka”. Be kitų dalykų, Gorbačiovas pasakęs: “Mes turime būti griežti su komunistais ir aukštaisiais pareigūnais, ypač su tais, kurie sakosi giną mūsų moralę ir idealus, bet iš tikrųjų remia pasenusias pažiūras ir patys dalyvauja tikybinėse apeigose”.

■    Komunistinėje Kinijoje pirmą kartą po 30 metų 12 mergaičių buvo iškilmingai priimtos į seselių vienuolyno noviciatą. Apeigoms vadovavo Peipingo vyskupas Michael Fu Tieshan.

■    Į Punsko parapiją sausio 6 d. atsilankęs Lomžos vyskupas Julijonas Paetz lietuviškai atlaikė mišias.

■    Jonas Paulius II savo šeštoje enciklikoje, kurią paskelbė kovo 25 d., iškėlė ištvermingumą krikščionių, esančių Sovietų Sąjungoje, ir skatino palaikyti su jais ryšį bendrame Marijos garbinime. Enciklika turi 114 puslapių, ir joje ypatingai pagerbiama Dievo Motina. Enciklika pavadinta “Redemptoris Ma-ter” — Atpirkėjo Motina. Skatinama Mariją ypatingai garbinti jai skirtuose metuose, kurie baigsis 1988 m. rugpjūčio 15 d.    Juoz. Pr.