CHIARA LUBICH

     "O aš jums sakau: jei kas pyksta ant savo brolio, turi atsakyti teisme” (Mt 5,22). Šis sakinys primena mums tai, kas buvo pasakyta "Pamoksle nuo kalno”.

     Dievas per Mozę griežčiausiai pasmerkė žudymą, kaip didžiausį nusikaltimą brolio ar sesers meilei. Bet Jėzus čia mums sako, kad bendruomenėje, Dievo karalystėje net paprasto pykčio ar užganančio žodžio prieš artimą neturi būti. Jis nekalba apie tuos staigius pasikarščiavimus ar išsišokimus, už kuriuos mes tuoj gailimės, bet apie tą pyktį, kurį širdy sąmoningai nešiojame ir kuris prasiveržia nevaldomu elgesiu ir žodžiais prieš artimą

     Griežtai smerkdamas žudymą ir pyktį, Jėzus nesako, kad tie du nusikaltimai yra vienodo rimtumo. Jis įspėja, kad labai svarbu saugoti savo galvoseną ir jausmus nuo tų blogybių. Dievas teis mūsų mintis ir jausmus, jei buvome nusikaltę prieš artimo meilę, net prieš teisdamas mūsų veiksmus. Nors minčių ir jausmų nusikaltimai nėra tokie dideli, kaip žudymas, jie turi tą pačią šaknį: žmogaus širdį, nelinkusią mylėti.

     Bet kas gi tikrai yra mūsų brolis? Kaip žinome, Jėzus labai praplėtė to žodžio prasmę. Jis sakė: "Iš tiesų sakau jums, kiek kartų tai padarėte vienam iš mažiausiųjų mano brolių, man padarėte” (Mt 25,40). Sutapatindamas save su kiekviena žmogiška būtybe, Jėzus mums sako, kad kiekvienas asmuo yra mūsų brolis.

     Kadangi kiekvienas asmuo yra mūsų brolis, turime ypatingą atsakomybę užlaikyti vienybę su mūsų tikėjimo broliais. Jei įžeidimai, pagieža, kivirčai žmonių santykiuose yra peiktini, juo labiau jie peiktini krikščionių tarpe. Pyktis, priešiškumas ar neapykanta yra tikra vienybės priešingybė.

     Kaip mes galėtumėm gyventi pagal čia mąstomus Jėzaus žodžius? Jie savaime ragina paegzaminuoti mūsų veiksmus, žodžius ir santykius su artimu. Jie kreipia dėmesį į mūsų veikimo šaknis. Gali būti, kad mes sugebame išvengti užgauliojimų ar kivirčų su artimu. Tačiau turėtumėm savęs paklausti, kaip iš tikrųjų asmenį traktuojame? Ar esame nuoširdūs, gerbdami kito nuomonę, būdami pasiruošę ir savosios atsisakyti? Ar stengiamės peržengti nesutarimų ribas, kurios mus skiria? Ar norime pašalinti iš mūsų vidaus blogus jausmus, nepatikimą, vengimą ir t.t. Kalbant trumpai: ar mūsų artimo traktavimas yra meilės įkvėptas? Jei taip tikrai yra, einame Jėzaus nurodytu keliu. Tada tikrai laikysime tuos jo žodžius, vėl iš naujo pasiryždami mylėti kiekvieną artimą, kaip patį Jėzų.

Iš anglų kalbos išvertė

Kostas Paulius