(Jaunimo konkurse III premiją laimėjęs rašinys)
Vaiva Vygantaitė
Esu 14 metų, pusiau subrendus, jau beveik žinau, kas man patinka, kas ne; kas yra svarbu, kas ne.
Jaunystės dienomis, atsimenu, vis norėdavau, kad smarkiai snigtų, kad automobilis sugestų, kad tik nereikėtų važiuoti šeštadienį į mokyklą ar į lietuviškų organizacijų susirinkimus. Man nepatikdavo važiuoti, nes buvo per daug pamokų, arba nebuvo tam laiko, arba tik todėl, kad tolokai gyvename nuo lietuviškų centrų. Bet manau, kad didžiausia priežastis, dėl ko nenorėjau dalyvauti lietuviškose organizacijose, buvo ta, kad amerikiečiai draugai pasišaipydavo iš manęs. Juokdavosi, kad negalėdavau šeštadieniais žiūrėti televizijos programų. Man tai nepatiko. Galvojau, kad ir aš turiu teisę tų programų žiūrėti.
Tačiau laikas bėga, ir žmonės keičiasi. Pradėjau norėti važiuoti į šeštadieninę mokyklą, nes turėjau progą susipažinti su draugais. Man nebuvo svarbu, kad turėjau dvigubai daugiau pamokų, kad taip toli gyvenome, kad juokėsi amerikiečiai draugai. Dabar angliškoje mokykloje esu devintame skyriuje — naujos draugės, nauja mokykla. Kai savo naujoms draugėms pasakiau, jog lankau lietuvišką mokyklą ir einu į lietuviškų organizacijų susirinkimus bei važiuoju į stovyklas ir net priklausau tautinių šokių grupei, jos nustebo ir manė, kad tai tikrai labai įdomu.
Man vis gaila, kai prisimenu, kad Dariaus ir Girėno mokykloje vaikų darželyje buvome 25 mokiniai, o dabar Aukštesniojoje mokykloje VI klasėje tebesėdime tik aštuoni. Mokinių skaičius vis mažėja ir mažėja. Tiesiog supykstu, kai sužinau, kad jaunuoliai iškrenta iš lietuviškų mokyklų tik dėl to, kad nenori.
Mano manymu, yra labai svarbu dalyvauti lietuviškoje veikloje ir lietuviškose organizacijose. Viena priežastis yra ta, kad susipažjsti su daugeliu lietuvių draugų. Draugai vienas kitą supranta, todėl nėra ko gėdytis ir rūpintis, kad kiti juoksis. Kai visi vienas kitą pažįsta, kyla įvairios diskusijos. Diskutuojame apie Lietuvą, jos krikščionybę, jos praeitį ir dabartinę padėtį. Tai padeda vis geriau Lietuvą pažinti ir ja didžiuotis.
Kita priežastis, dėl ko yra svarbu lietuviškoje veikloje dalyvauti, yra bendras išsilavinimas. Kiekviena organizacija turi savo tikslus ir principus. Svarbu ir įdomu sužinoti, kurie iš tų principų padeda geriau save suprasti ir pažinti. Susirinkimuose ar sueigose nagrinėjame organizacijų pagrindus ir tuo būdu vienas kitam atsidarom. Tai padaro mus jautresnius ir suriša stipresniais ryšiais. Tokioje atmosferoje smagu susitikti panašius draugus, dalyvaujančius stovyklose ar kursuose. Suprantame, kad pasaulyje yra kitų lietuvių, kurie taip pat priklauso toms pačioms organizacijoms. Smagu ir naudinga su jais palaikyti ryšius.
Vis dėlto svarbiausia priežastis priklausyti lietuviškoms organizacijoms yra lietuvybės išlaikymas. Amerikietiškose mokyklose galime lavintis ir draugauti, bet lietuviškose mokyklose ir organizacijose tai atliekame lietuviškai. Reikėtų vis stengtis labiau skatinti lietuvių kalbos vartojimą, turtinti savo žodyną, ugdyti solidarumą ir pastangas kovoti už tėvynės laisvę. Tobulesnis lietuvių kalbos mokėjimas gilins ir mūsų meilę tėvynei Lietuvai.