Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S.J.
ABU SAVI IR BRANGŪS
Kartą teko būti keistoko ginčo liudininke: vienas užsidegęs tvirtino, kad posakis viso labo mūsų kalbai neteiktinas, keistinas dažniau vartojamu viso gero, kitas, atvirkščiai, įrodinėjo, kad viso labo geriau derantis prie pasisveikinimo posakių labas rytas, laba diena, labas vakaras. .. Šio ginčo priežastį nesunku numatyti: kiekvienas gynė žodį, prie kurio pats labiau pripratęs, ir bėdos čia buvo tik tiek, kad nė vienas nenorėjo pripažinti, jog iš tiesų abu jie — viso labo ir viso gero — gali būti pagrečiui vartojami, nes abu yra ir visiškai taisyklingi, ir vartojimo tradicijos remiami (teiktini). Tai patvirtina būdvardžių labas ir geras istorija. Į ją visada pravartu žvilgtelti, kai bandai suvokti, kokia rūpimo žodžio vieta mūsų žodyne ir vartosenoje.
Būdvardis labas, -a yra senas baltiškas žodis. Jis paliudytas visose baltų kalbose ir visose reiškia "geras”. Ypač gerai jis išlikęs latvių kalboje — savybei "geras” įvardyti latviai kitos šaknies žodžio nė neturi — tik labs, laba, todėl šis būdvardis jų vartojamas ir pastoviuosiuose (frazeologiniuose), ir kintamuosiuose (laisvai sudaromuose) žodžių junginiuose, pvz.: ar labu nodomu "su gerais ketinimais”, kas labs? "kas gero?”, labu veiksmi! "geros kloties!”, ne uz labu "ne prieš gera”, labs darbs "geras darbas”, labs laiks "geras oras”, labas acis "geros akys”, laba sirds "gera širdis” ir t.t. Šio būdvardžio šaknis įeina ir į latvių sveikinimosi ir linkėjimų posakius — labrit, labdien, labvakar, labu nakti, visu labu. Lietuvių kalboje savybei "geras” nusakyti turime du būdvardžius — iš baltų prokalbės paveldėtą labas, -a ir naujesnį, jau lietuvių kalbos savarankiško gyvavimo epochoje atsiradusį geras, -a kurio šaknis istoriškai siejama su veiksmažodžiu girti. Nei latviai, nei prūsai tokios šaknies būdvardžio neturi, nors ir turi veiksmažodį (latv. dzirti, pr. girtwei).
Dabar archaiškasis mūsų kalbos būdvardis labas, -a, tvirtą vartosenos tradiciją beišlaikė sveikinimosi ir linkėjimy pasokiuose: visoje Lietuvoje dažniausiai sveikinamasi labas rytas (labą rytą), laba diena (labą dieną), labas vakaras (labą vakarą), linkima labos nakties (ir labanakt) labų dienų, viso labo (ir viso gero). Jaustuku tapęs labas! vartojamas kaip familiaresnio pasisveikinimo žodis. Visur kitur šį baltiškosios mūsų praeities palaiką beveik nurungė lietuviškasis būdvardis geras, -a: tokių junginių kaip latvių labu veiksmi! ar labs darbs, labs laiks, laba sirds dabartinėje lietuvių kalboje jau reta. Tačiau kažkada jų būta dažnesnių, tai liudija mūsų tautosaka (plg. Laba tavo išmonei ė) ir tarmės: Šiemet pavasaris labas (sakinys užrašytas Pandėlyje).
Vis dėlto nereikėtų manyti, kad sena baltiška šaknis lab- visai pasmerkta iš mūsų kalbos išnykti. Kaip minėta, šis žodis gana tvirtai tebesilaiko sveikinimosi ir linkėjimų posakiuose, be to, turime tos pačios šaknies daiktavardį labas "gerovė, nauda; turtas, išteklius” (plg. Nieko negaila tavo labui. To labo turim užtektinai. Viso labo trys belikom). Tą pačią šaknį turi neigiamasis būdvardis nelabas, -a "piktas, negeras, nedoras” ir sudaiktavardėjusi įvardžiuotinė jo forma nelabasis, -oji "nenaudėlis,-ė, bjaurybė” (nelabasis turi dar reikšmę "velnias”, plg. Ar nelabasis tave apsėdo!). Sudurtiniai žodžiai labdara, labdarybė, labdarys, labdaringas, labdariauti taip pat "tebesaugo” šią šaknį, na, ir ypač ją palaiko vienas dažniausių mūsų prieveiksmių labai, kuris, be jokios abejonės, yra padarytas iš senojo būdvardžio labas, -a (taip pat ir prieveiksmis labyn). Dabartinėje lietuvių kalboje prieveiksmis labai vartojamas reikšmėmis "nepaprastai, ypatingai” (labai didelis, labai smarkus, labai ačiū ir t.t.), "didžiai, smarkiai” (labai rūpi, labai šąla), "tikrai, visiškai” (labai nesuprantama, labai įmanoma). Savo reikšmėmis šis prieveiksmis yra kiek nutolęs nuo pamatinio žodžio labas, -a reikšmės, todėl šiandien gal jau ne visiems aišku, kad tarp jų yra istorinis darybinis ryšys. Tačiau iš tiesy tas ryšys egzistuoja, tik jis yra apsilpęs. Taip atsitiko greičiausiai dėl būdvardžių labas, -a geras, -a konkurencijos: tolydžio įsigalėdamas daugybėje žodžių junginių, būdvardis geras, -a senesnįjį savo sinonimą labas, -a nustūmė į vartosenos periferiją ir mūsų atminty gerokai išblukino pirmykštę jo reikšmę.
Grįžtant prie šį rašinį paskatinusio ginčo, reiktų, matyt, prisiminti seną tiesą: kai abu posakiai vienodos vertės, dėl skonio, kaip sakoma, nesiginčijama, tačiau jei saugome visus senovės paminklus, tai ir senam žodžiui turėtume ne tik pripažinti teisę gyvuoti, bet ir padėti jam išlikti.
Regina Venckutė
(Iš prof. Aldonos Paulauskienės tvarkomo kalbos skyrelio “Tarybinėje moteryje” 1987 m., Nr. 5)
■ JAV vyskupai sudarė vienetą kovai prieš AIDS ligą. Tos institucijos uždavinys bus atitinkamas auklėjimas mokyklose, rūpinimasis reikiamais pavojaus garsinimais, pastangos, kad būtų teikiamos žmonėms platesnės informacijos ir atliekamas geresnis gydymas.