Spausdinti

■ Austrijos katalikų jaunimo laikraštis “JA” kreipėsi į Sovietų Sąjungos min. pirmininką Ryškovą, kuris tada lankėsi Austrijoje, prašydamas laisvės Ukrainos katalikams ir prašydamas Lietuvos katalikams grąžinti Klaipėdoje pasistatytą Taikos karalienės bažnyčią, grąžinti Vilniaus katedrą ir Šv. Kazimiero bažnyčią. Prašė laisvės Lietuvos vaikams pasinaudoti religiniu mokymu bei auklėjimu. Apgailestavo, kad dar vis nėra paleidžiami kunigai A. Svarinskas, S. Tamkevičius, J. Kastytis Matulionis bei nemaža pasauliečių.

■ Vatikano laikraštis “L’Osservatore Romano” paskelbė apie 16-kos naujų kunigų įšventinimą Lietuvoje šių metų pradžioje. Dienraštis apgailestauja, kad daromi trukdymai į seminariją priimti norinčius Įstoti kandidatus. Lietuvoje dabar jau esančios 156 parapijos be kunigo.

■     Jonas Paulius II 1988 m. rugsėjo mėnesį lankys penkias pietinės Afrikos valstybes: Botswaną, Lesotho, Swazilandą, Mozambiką ir Zimbabvę.

■    Arkiv. Paulius Marcinkus patraukė į teismą Doubleday & Co. leidyklą ir jų literatūrinį klubą už jo vardo neleistiną panaudojimą jų išleistoje knygoje: “The Name of the Father”. Joje rašoma, jog arkivyskupas planavo Sovietų Sąjungos kompartijos gen. sekretoriaus Juri V. Andropovo nužudymą, kad apsaugotų popiežių Joną Paulių II nuo naujo atentato. Byla iškelta Niujorke. Apie ją paskelbė “The New York Times” rugsėjo 23 d.

■    Tarptautinė tikinčiųjų organizacija — Vargo Bažnyčia — pabaigoje metų švęs 40 m. savo veiklos sukaktį. Ji daugiau žinoma vardu Kirche in Not. Praeitais metais paremti priespaudą kenčiančiai komunistiniuose kraštuose Bažnyčiai šį organizacija surinko 42 mil. dolerių. Šiemet tikisi aukas padidinti. Organizacijos centras yra Vakarų Vokietijoje, Koe-nigsteine. Daugiausia aukų surenkama JAV-se, Kanadoje ir Australijoje.

■    JAV katalikai per vyskupų vadovaujamą vajų padėti neturtingiems patiems apsirūpinti savo būtinais gyvenimo reikalais, įvairiems tokiems projektams paremti 1987 m. yra suteikę paramos 6,5 mil. dolerių. Paremta 216 projektų.

■    Motinai Teresei rugpjūčio 27 d. suėjo 77 m. amžiaus.

■    Sovietų Sąjungos psichiatrinėse ligoninėse, kaip skelbia Kestono kolegija, dar laikoma apie 30 asmenų, ten uždarytų už religinę veiklą. Liepos 10 d. paleistas Alexander Riga, Maskvoje vadovavęs ekumeninei krikščionių grupei, psichiatrinėje ligoninėje kai kurį laiką laikytas po nuteisimo 1984 metais.

■ Komunikacijos srity pasišventusios darbuotis vienuolės Šv. Pauliaus dukterys išleido krikščioniškos muzikos plokštelę, pavadintą “No Greater Love”. Jos suplanavusios išleisti naują krikščioniškos muzikos seriją — Krystal Records.

■    Loyolos universiteto medicinos centre, Čikagoje, jau šimtui ligonių padaryti kito žmogaus širdies persodinimai.

■    Vakarų Vokietijos vyskupų konferencija savo nauju prezidentu išrinko vysk. Kari Lehmaną. Jis vadovaus V. Vokietijos vyskupams vieton ligšiolinio prezidento kard. Joseph Hoffnerio.

■    Haiti sostinėje Port-au-Prince spalio 13 d. buvo nušautas Yves Volei, 53 m., kai jis ties policijos būstine sakė kalbą, reikalaudamas paleisti vieną politini kalini. Jis buvo krikščionis demokratas, kandidatas į prezidentus. Įtariama, kad nušovė policija.

■ JAV juodukų vadovė Coretta King, Martin Luther King našlė, savo ir Luther Martin King fundacijos vardu pasiuntė raštą Sovietų Sąjungos ambasadoriui Vašingtone Dubrininui, prašydama, kad Sovietų vyriausybė išlaisvintų kun. Alfonsą Svarinską. Rašte pažymėjo, kad jis yra religinės laisvės gynėjas Lietuvoje ir vienas iš Tikinčiųjų teisėms ginti komiteto steigėjų. Atkreipiamas dėmesys, kad kun. Svarinskas jau yra iškalėjęs 12 metų už tikinčiųjų teisių gynimą.

■    Arkiv. Jonas Bulaitis popiežiaus paskirtas pronuncijum Irane. Jo įstaiga bus sostinėje Teherane. Iki šiol arkiv. Bulaitis ėjo popiežiaus nuncijaus pareigas Centr. Afrikos respublikoje, Čade ir Konge.

■    Vatikano dienraštis skelbia, jog Lietuvoje nuo šių metų pradžios net 48.000 asmenų pasirašė peticiją, kad būtų grąžinta laisvė kalinamiems kunigams: Alfonsui Svarinskui, Sigitui Tamkevičiui ir Jonui Kastyčiui Matulioniui. Toje peticijoje prašoma leisti vysk. Julijonui Steponavičiui grįžti iš tremties į Vilnių ir eiti savo pareigas.

■    Poeto Antano Vienažindžio, kunigo, skulptūra atidengta Mažeikiuose.

■    Ukrainos Katalikų Bažnyčios tremtyje sinodas įvyko Vatikane. Dalyvavo 16 ukrainiečių vyskupų. Buvo peržvelgta sunki dabarties Ukrainos Bažnyčios padėtis. Svarstyta, kaip geriau paminėti 1000 metų sukaktį nuo krikščionybės įvedimo Kieve, Ukrainoje. Sukakties minėjimas įvyks 1988 m.

■    Jonas Paulius II spalio 18 d. paskelbė šventaisiais 16 Japonijos misininkų, nukankintų prieš 350 metų.

■    Latvijos kardinolas, Rygos arkivyskupas J. Vaivods dalyvavo pasaulio vyskupų suvažiavime Vatikane. Jį atlydėjo vysk. padėjėjas Janis Cakuls ir dar du kunigai.

■    Amerikos katalikų universiteto laisvųjų ir gamtos mokslų fakulteto dekanu išrinktas dr. Antanas Sužiedėlis. Jis šiame universitete dėsto nuo 1960 m. psichologiją. Per 9 metus buvo psichologijos departamento vadovas.

■ Kongresmenas C. Ballinger, 51 m., resp., pasiryžo skristi į Nikaragvą ir nugabenti ten trūkstamas dalis katalikų radijo stočiai.

■    Prez. Reaganas ir JAV Švietimo sekretorius W. J. Bennett pagyrė 271 mokyklą už gerą mokymą ir auklėjimą. Tarp jų įskaitė ir 3 katalikų mokyklas.

■    JAV liuteronų pastorius Richard Neuhaus Niujorke pareiškė, kad katalikai, laikydamiesi savo tradicijų, gali suvaidinti svarbų vaidmenį, Amerikai tęsiant savo demokratinį gyvenimą.

■    Kinijoje pirmą kartą po kultūrinės revoliucijos įšventinti 6 nauji seminaristai, baigę Šešane, netoli Šanchajaus miesto, 1982 m. atidarytą seminariją. Kartu įšventinti du vyresnio amžiaus vyrai, kurie, prasidėjus kultūrinei revoliucijai prieš 30 metų, turėjo nutraukti savo studijas, Šešano seminariją yra baigę ir šventimus gavę iš viso 17 naujų kunigų. Dabar teologijos mokslą tęsia 108 auklėtiniai. Naujais mokslo metais numatoma įšventinti 30 naujų kunigų.

■    Nikaragvoje pradėjus veikti katalikų radijo stočiai, kai po įžanginės muzikos buvo rengiamasi perduoti informacijas, valstybės cenzorius paskambino telefonu ir uždraudė perduoti žinias, kurios nėra cenzūros peržiūrėtos. Žinių programoje buvo informacija apie Nikaragvos prezidento Guatemaloje pasirašytą amnestiją. Katalikų radijo stotis buvo uždaryta 1986 metais.

■    Niujorke parduotas už 39 mil. dol. Gutenbergo 1455 m. išspausdintas Šv. Raštas. Buvo išspausdintas Vokietijoje, Mainze.

■    JAV katalikų vyskupų konferencija pakvietė katalikus jungtis prie Lietuvos katalikų maldų į Mergelę Mariją už kenčiančią Lietuvą.

■    Pasaulio vyskupų suvažiavimas Vatikane spalio mėnesį ypač svarstė pasauliečių vaidmenį Bažnyčioje. Suvažiavo 233 vyskupai ir dar dalyvavo 54 pasauliečiai stebėtojai, keturios seselės vienuolės ir du kunigai. Taipgi buvo 20 sekretorių užrašinėti posėdžių eigą. Suvažiavime dalyvavo ir Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas arkiv. Liudas Povilonis. Suvažiavimas tęsėsi nuo spalio 1 iki 30 d. Buvo padaryti 54 pasiūlymai, daugelis jų liečia moterų dalyvavimą sielovados darbuose. Pasiūlymai perduoti popiežiui Jonui Pauliui II; jis juos panaudos, skelbdamas galutinį sprendimą. JAV Katalikų Bažnyčios praktika sinode susilaukė nemažo prielankumo. Linkstama plėsti moterų dalyvavimą sielovados pastangose.

■ Prahos arkiv. kard. Tomasek pareiškė protestą, kam Čekoslovakijos valdžia stojantiems į vienintelį Čekoslovakijoje veikiantį Litomerice teologijos fakultetą įsakė raštu duoti patvirtinimą, kad nepriklauso jokiai vienuolijai ir nėra įsipareigoję ateityje tapti vienuoliais.

■ Vengrijoje popiežius paskyrė du naujus arkivyskupus ir du vyskupus.

■    Į Vatikano vyskupų sinodą atvykę du Vietnamo vyskupai papasakojo apie didelius sunkumus, kuriuos ten turi pakelti tikintieji.

■    Vietname nuteista 5 m. kalėti viena seselė vienuolė už tai, kad padėjusi pabėgantiems.

■    Gary vyskupijos, Indianos valstijoje, kanclere paskirta domininkone seselė Helen Hayes. Ji perėmė pareigas iš pasitraukiančio kanclerio prel. John F. Morales, kuris tose pareigose išbuvo 13 metų. Seselė Hayes iki šiol buvo mokyklų patarėja Madison, Wis., vyskupijoje.

■    Medjugorje vietovę Jugoslavijoje, kur apsireiškianti Švč. M. Marija, nuo 1981 m. jau yra aplankę apie 10 milijonų žmonių, jų tarpe apie 10.000 kunigų. Speciali Bažnyčios komisija tiria tų įvykių pobūdį.

■    Popiežius Jonas Paulius II Bažnyčią valdo jau dešimti metai. Buvo išrinktas spalio 16 d. prieš devynerius metus. Po išrinkimo vienoje savo audiencijoje, susitikęs lietuvius, pareiškė: “Pusė mano širdies yra Lietuvoje”.

■    Rytų Berlyne kard. Joachim Meisner pašventino ten pastatytą naują katalikų bažnyčią. Ji išaugo Marzahn priemiesty, kur yra įsikūrę apie 165.000 gyventojų, kurių 500 sekmadieniais reguliariai lanko bažnyčią. Iš 17 milijonų Vokietijos gyventojų katalikais pakrikštytų tėra apie 1.200.000. Lėšų bažnyčios statybai parūpino Šv. Bonifaco draugija Vakarų Vokietijoje, įsteigta remti katalikų veiklą Rytų Vokietijoje ir Skandinavijoje.    Juoz. Pr.