Nijolė Jankutė

     Tautos dainiaus Maironio 125-tąsias gimimo metines plačiai ir iškilmingai Lietuvoje minint, išeivijoje išleista mažai žinoma jo poema "Nuo Birutės kalno”. Įdomus likimo žaismas, kad šis atgimimo dainiaus kūrinys vėl išvydo skaitytoją kito garsaus lietuvių dainiaus Bernardo Brazdžionio pastangomis. Nestebėtina, nes ir vieno, ir kito poezijos centras — Lietuva, rūpestis jos kalba ir jos žmogumi.

     Poema "Nuo Birutės kalno” įdomi tuo, kad ją Maironis parašė jaunystėje lenkiškai, naudodamas Palangos Halinos slapyvardį. Galbūt jis norėjo pasiekti sulenkėjusių dvarininkų širdis jų šnekamąja kalba ir pažadinti juos tautiniam susipratimui.

     Kaip vienas iš ankstyvųjų Maironio kūrinių, poema svarbi dainiaus kūrybos istorine ir pažintine prasme. Romantinė patetika, egzaltuoti herojų jausmai, sentimentali patriotika nebežavi šių dienų skaitytojo, kuriam dar Lietuvos mokykloje teko susipažinti su vėlyvesniuoju Maironiu, giedančiu "Pavasario balsais”, užburiančiu "Jūrate ir Kastyčiu”, rinktiniais rimais griaudžiančiu ir gąsdinančiu "Čičinsko” baladėj.

     Tokia jau vertimų dalia, kad jie daugiau ar mažiau skamba kaip vertimai. Neišvengia to ir šis, poeto F. Kiršos atliktas. Rimai, kaip pvz.: bangos nudango — teisingumo atvanga; gelmė vaiskinė — kalba gimtinė; Tyrolio paukštydis — į Venecijos aikštes atklydęs; širdies slaptas kančias suskrodai — ką skriejant sparnai parodo, skamba labai dirbtinai, nemaironiškai ir, jaunesniam skaitytojui, visai nesuprantamai.

     Tačiau, kaip minėta, ši ankstyvoji poema svarbi pažintine prasme, ypač dabar, kada Maironio asmuo ir jo poezija išgyvena atgimimo metus svetimųjų valdomoj Lietuvoj. Viskas, ką didysis mūsų dainius rašė, kuo sielojosi, ką pranašavo, lietuviams Lietuvoje ir išeivijoje svarbu girdėti ir suprasti, nes

     "O tačiau Lietuva
     Tik atbus gi kada:
     Ne veltui ji tiek iškentėjo:
     Kanklių balsą išgirs,
     Miegąs kraujas užvirs,
     Nes Kryžius gyvatą žadėjo..

           (Maironis “Jaunoji Lietuva”)

     Kaip tada, taip ir šiandien, šie prasmingi žodžiai tebėra pilni vilties ir jėgos, kokia tik didieji tautų dainiai yra apdovanojami. Ir ta dovana — neklaidinga.

     Dail. Ados Korsakaitės-Sutkuvienės romantiškos iliustracijos, kaip visada, kruopščiai, talentingai atliktos — puiki knygelės puošmena, kaip ir paties Maironio šauni jaunuoliška fotografija.

Maironis. “Nuo Birutės kalno”. Iš lenkų kalbos vertė Faustas Kirša. Iliustravo Ada Korsakaitė-Sutkuvienė. Redagavo ir spaudai parengė Bėra. Brazdžionis. Išleido “Lietuvių dienos”, Los Angeles, California. Taip pat gaunama “Drauge”, Čikagoje.